2011 Spalio 26

Gąsdinti nesinori, bet…

veidas.lt


Įtampa euro zonoje artėja prie kulminacijos. Čia mums ypač svarbu, ar galimos griūties atveju skandinavų bankai sugebės mus apsaugoti.

Šiuo metu Austrijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių studentai gali lankyti paskaitas, kuriose mokoma, kaip reikėtų elgtis, jei vieną dieną paaiškėtų, kad bankomatai neveikia, o bankų kortelėmis parduotuvėse ar kavinėse atsiskaityti nėra galimybių. Nes kuo toliau, tuo daugiau ženklų, kad taip gali atsitikti ir realybėje. Pasak JAV milijardierius George’o Soroso, „ši krizė turi potencialą būti daug blogesnė nei „Lehman Brothers“ krizė”.
Žinoma, nesinori gąsdinti, nes nuo gąsdinimų visi ir taip pavargę, tačiau ekonomistų, tvirtininančių, kad niūrūs laikai ar net krachas vis arčiau, choras vis didėja. Graikijoje visuotiniai protestai nesiliauja, šioje šalyje įsivyrauja chaosas, o tai reiškia, kad atomozaga artėja, ir Europos galingiesiems teks priimti lemiamus sprendimus. O visi jie vienas už kitą blogesni. Ir svarbiausia, kad Graikija skęstančiųjų laivelyje ne vienintelė. Ties bedugne balansuoja tiek Airija, tiek Portugalija, tiek Italija, tiek Ispanija, tiek jau ir Belgija. Iš esmės ėmus kristi vienai valstybei, gali prasidėti grandininė domino reakcija, kurios jau niekas nebesustabdys. Kartu tai gali būti paskutinioji ir eurui.
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Miltonas Friedmanas vienas pirmųjų dar euro zonos priešaušryje išpranašavo ir jos žlugimą teigdamas, kad „euras – didelių problemų šaltinis, o ne pagalba. Tikėtina, jog artimiausiais metais euro zona žlugs. Skirtingos nacionalinės politikos lems vis didėjančią įtampą pinigų sąjungos viduje, todėl kai kurios šalys galiausiai bandys ją pašalinti, susigrąžindamos savo nacionalines valiutas“.
Pasaulinę krizę išpranašavęs JAV ekonomistas Nourielis Roubini patvirtina minėto ekonomikos guru žodžius. Graikija nebepajėgia apmokėti skolų, Portugalija ir Airija neseniai išvydo, kaip jų obligacijoms priskirtas „šiukšlių“ statusas, Ispanija vos gaivaliojasi, stipriai reikalai šlyja ir Italijoje.
Pavojaus varpais neseniai skambino ir buvęs JAV Federalinio iždo banko vadovas Alanas Greenspanas, teigdamas, kad euras žlunga, ir tai gali turėti neigiamos įtakos JAV įmonių pajamoms ir jų akcijų kursui, nes Europos rinkai tenka maždaug penktadalis JAV eksporto.
Šiuo metu tiek investuotojai, tiek politikai svarsto įvairius scenrijus, nuo „driokstelėjimo“ trilijonais, siekiant užkaišyti lėšų trūkumą Pietų Europoje, iki Graikijos bankroto ir reikšmingos dalies skolų nurašymo.
ES daro viską, kad įtampa atslūgtų, bet ji nė kiek nemąžta, priešingai, kas savaitę vis didėja. “Manau, kad ir toliau bus einama dalinių sprendimų link, nes stebuklingų receptų šiuo atveju nėra“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Čia kyla klausimas, kaip viskas rutuliotųsi Lietuvoje, jos bankuose ir žmonių sąskaituose, jei Pietų Europoje prasidėtų griūtis. Ir žinant, kad Vokietijos, Prancūzijos ir kitų stipriųjų ES šalių bankai į ne pagal pajamas gyvenusias šalis yra sumerkę milijardus eurų. Su tokiais klausimais, taip pat su prašymu patarti Lietuvos gyventojams, kaip ir kur dabar geriausia laikyti savo pinigus, “Veidas” kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką, finansų ministrę, verslininką ir ekonomistą.

Žinomi finansų specialistai, verslininkai, ekonomistai pateikia savo komentarus, prognozes apie svarbiausias permainas pasaulio ekonomikoje ir patarimus, kaip žmonėms planuotis savo ateitį:
1. Neramumai pietinėse ES valstybėse, ypač – Graikijos bankų sistemos griūtis, verčia susimąstyti, kaip tai paveiks eurą ir kaip tai atsilieps Skandinavijos bankams ir nuo jų priklausomiems Lietuvos bankams?
2. Kaip manote, ar mūsų šaliai ir gyventojams derėtų ruoštis antrajai ekonomikos krizės bangai?
3. Jūsų nuomone, kur ir kaip žmonėms geriausia laikyti santaupas dabar ir netolimoje ateityje?

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė:

1. Skandinavijos bankai, valdantys antrinius bankus Baltijos šalyse, yra gana stiprūs, todėl tiesioginių grėsmių neįžvelgčiau. Reikia pabrėžti, kad tradiciškai minėtų bankų antrinių bankų Lietuvoje kapitalo pakankamumo rodikliai viršijo minimalius reikalavimus, o tai leidžia lengviau atlaikyti išorės šokus. Tačiau netiesioginis neramumų poveikis, žinoma, yra – per išaugusį nepasitikėjimą skolinimosi sąlygos pablogėjo, sumažėjo skolinimo ir skolinimosi mastas. Euro zonos problemų ilgalaikis sprendimas glūdi suvokiant, kad reikalavimų, keliamų valiutų sąjungai, reikia laikytis rimtai. O trumpojo laikotarpio sprendimus, kurie būtini „gaisrui gesinti“, turi surasti pati euro zona.
2. Yra įvairių nuomonių, ar tai – antroji banga, ar tebesitęsianti pirmoji. Lietuvos ekonomikoje nebėra tokių „burbulų“, kokie buvo iki „Lehmans“ krizės, todėl dabartiniai neramumai tarptautinėse rinkose ir pasaulio ekonomikos klupčiojimai tokio masto svyravimų, kokius matėme 2009-aisiais, nebesukels. Tačiau tai reiškia, kad ir perdėtam optimizmui vietos nėra. Manau, kad ir įmonės, ir gyventojai, pasimokę iš praėjusios krizės, nepradėjo lipti ant to paties grėblio, vos išvydę pirmus pozityvius ženklus. Taigi prisitaikyti prie nuosaikesnio atsigavimo nebus taip sudėtinga. Viešieji finansai taip pat atrodo gerokai labiau subalansuoti, nei 2008-ųjų pabaigoje, kai grėsė keliolika procentų BVP siekiantis deficitas.
3. Bendri patarimai paprastai būna mažiausiai tinkami, nes kiekvieno situacija kuo nors skirtinga. Taigi tokių patarimų dalyti nerizikuosiu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas

1. Centriniai bankai, ES ir kitos tarptautinės institucijos ieško vis naujų būdų išvengti „užkrato“ plitimo. Tikimasi, kad jie duos rezultatų. Dabartinėje situacijoje tik į vieną kumštį sutelkta jėga gali duoti rimtą atkirtį rinkose tvyrančiai įtampai ir netikrumui. Baimės sparčiai plinta į realiąją ekonomiką, todėl neigiamai veikia ir verslo bei vartotojų lūkesčius. Suprastėjęs bendras investicinis fonas mažina paskatas ūkio plėtrai. Jei ūkį apimtų sąstingis, savaime suprantama, tai negalėtų nepaveikti bankų sektoriaus. Tačiau bent jau kol kas tiesioginis neigiamas efektas dėl, pavyzdžiui, Graikijos bėdų, būtų nedidelis. Mat Lietuvoje veikiantys vietos ir užsienio kapitalo bankai į šią valstybę investavę nedaug.
2. Nori taikos – ruoškis karui. Mano vertinimu, šalis pradeda mokytis iš brangiai kainavusių klaidų. Daugėja supratimo, kad reikia gyventi pagal pajamas, o ne skolon. Be to, būsimiems sukrėtimams imama ruoštis iš anksto. Kalbu ir apie pasikeitusį gyventojų požiūrį į svaiginimąsi paskolomis, ir apie sveikintinas pastangas pagaliau sutvarkyti įsisenėjusias šalies finansų skyles. Tiesa, toms pastangoms grėsmę gali kelti rinkimų metams būdingi sveikos nuovokos užtemimai.
3. Pirma – santaupas reikėtų patikėti tik teisėtiems ir galiojančias licencijas turintiems rinkos dalyviams. Antra – „lošti“ pavojinga. Todėl rekomenduočiau atsakingai investuoti ir įvertinti žadamą uždarbį bei prisiimamą riziką ir pasverti, ar tikrai verta dėl žadamų didesnių palūkanų rizikuoti investuojant į įmantrų finansinį produktą, kuris nėra apdraustas valstybės. Priminsiu, kad Lietuvoje apdrausti tik indėliai iki 100 tūkst. eurų (345,2 tūkst. Lt).

Verslininkas, „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis:

1. Lietuvoje vyraujantys skandinaviško kapitalo bankai plėtrą vykdė lokaliau Baltijos regione. Nors irgi buvo bandymų investuoti Rusijoje, bet šie bankai suspėjo pasitraukti dar prieš pirmosios krizės bangą. Prognozuoti, kad euro zona subyrės net nepasiekus šios plėtros pabaigos, per greita. Mano nuomone, šiandien Lietuva išlošia, kad vis dar turi savo valiutą. Manau, kad euro zona bus dirbtinai palaikoma didžiųjų ES valstybių. Priešingu atveju – Tarybų Sąjunga su rubliu ir tai būtų ilgiau pragyvenusi.
2. Negalime sau leisti išlaidauti kaip iki krizės. Privalome pasverti, ar uždirbame tiek, kad galėtume grąžinti skolą. Kai kurių gyventojų ir bendrovių gyvenimo būdas gyventi skolon, neturint galimybės ją grąžinti, buvo ydingas. O krizei ruoštis visada reikia, tada galbūt ji ir neateis. Mūsų įmonės taip pat yra pasiskolinusios. Bet nuolat analizuojame, ar sugebėsime išlaikyti stabilius pinigų srautus. Pasaulinės krizės grėsmės nuojautos yra visoje Europoje. Taupo ir lietuviai, ir vakariečiai.
3. Santaupas laikyčiau bankuose ir, kad būtų garantuočiau, skaidyčiau indėlius: pinigus patikėčiau skirtingiems bankams ir laikyčiau skirtingomis valiutomis. Lito niekas nedevalvuos ir jis niekur nedings. O investuoti susilaikyčiau, nes žmonės neturi patirties tiek, kad galėtų patys reguliuoti investavimo procesą.

Ekonomikos profesorius, habilituotas daktaras Jonas Čičinskas:

1. Su Graikijos ir kitų skęstančių valstybių bankais ir skolomis labiau susisaistę Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos bankai. Pasitvirtinus blogajam scenarijui, būtent jie gali patirti daugiausiai nuostolių. Šiuo metu vykstantys pilietiniai neramumai nedaro tiesioginio poveikio finansams ir bankams, o pirmiausia destabilizuoja politinę padėtį valstybėse. Jų vyriausybės darosi mažiau patikimos, ir kai kreipiasi paramos į tarptautinę bendruomenę, joms toji parama vis sunkiau suteikiama. Šiandien euro zona patiria didelių sunkumų. Graikijai, matyt, teks skolintis daugiau, nei dabar skolina ES ir TVF. Gali būti, kad už paskolinimo sąlygas ši šalis bus dar labiau suriesta į ožio ragą. Tiesa, iki lapkričio graikai dar turi kuo dengti savo įsipareigojimus. Šią savaitę padangė prašviesės, bet dėl ateities neramu.
2. Jau antrus ar trečius metus taupome, neišlaidaujame, langų nedaužome, nes suprantame, kad tai neturi jokios prasmės. Mūsų ekonomika kybo ant išorės rinkų. Jei Rusijoje bus viskas gerai, Latvijos ekonomika augs, Vokietijos – nenusmuks, veikiausiai ženklių sukrėtimų nepatirsime. Jau metus tvyro gana rami situacija ir tai padeda ekonomikai išsilaikyti paviršiuje, o visa kita priklauso nuo išorės konjunktūros.
3. Investuoti patarčiau nebent tiems, kas turi didesnes pinigų sumas. Santaupas siūlyčiau laikyti bankuose, kur indėliai garantuoti. Kadangi ir šiemet valstybė skolinsis iš gyventojų, patarčiau pirkti Lietuvos vertybinius popierius, kurių palūkanos paprastai būna didesnės nei terminuotų indėlių.

JAV milijardierius ir filantropas G.Sorosas: „Jei nebus pasirūpinta euru, ši valiuta žlugs, o kartu ir visa ES.“

Vokietijos kanclerė A.Merkel: „Jei norime, kad euras ir toliau išliktų stipri valiuta, regionas turi elgtis kaip viena valstybė.”

JAV ekonomistas N.Roubini: „Į Graikiją pumpuojamų lėšų srautas anksčiau ar vėliau išseks dėl kitose euro zonos šalyse kylančio politinio nepasitenkinimo.”

Britų ekonomistas Andrew Lilico: „Euro zonos skilimas ves prie ES žlugimo, nes būtent jai tenka visos galimo katastofiško scenarijaus išlaidos.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. pamastymai.lt pamastymai.lt rašo:

    Na įvadas į straipsnį populistinis ir perdėtas :)

  2. Iš kaimo Iš kaimo rašo:

    Kodėl niekas nepasako, kaip keisis lito pririšimas prie euro, jei jis silpnėja ir tas procesas nesustos? Dabar 1EUR – apie 3,45lt.Kaip bus toliau, iki kol galioja tas pririšimas?

  3. Freeman Finance Freeman Finance rašo:

    Ar jums reikia paskolos? Ar ieškant dėl ​​bet kokios priežasties paskolos? Prašome susisiekti su mumis dabar FREEMANLOANFINANCE@GMAIL.COM, svetainėje: http://www.freemanfinance.webs.com gauti savo greitą paskolą šiandien


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...