2010 Birželio 06

Teisėtvarka

Ar Lietuva gali būti vadinama teisine valstybe?

veidas.lt

"Veido" archyvas

Garliaviškiai ištisas paras budėjo prie D.Kedžio tėvų namų

Garliavoje protestuojantys Drąsiaus Kedžio šalininkai ilgiau nei savaitę neleido įvykdyti teismo sprendimo perduoti mergaitę jos mamai. Visuomenėje užvirė ginčas, ar Lietuva gali būti vadinama teisine valstybe.

Teismų negerbimo kultūrą kuria politikai, o palaiko teisėjai. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, nuteistas už nusikalstamą elgesį siekiant valdžios, ilgai vaikščiojo įsisegęs į atlapą ženkliuką su užrašu “Teistas už gerus darbus”. Už tokią “pagarbą” teismams Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas A.Zuokui anksčiau, nei numatė apkaltinamasis nuosprendis, panaikino teistumą. Taip teismas pats dar labiau pažemino šios svarbios valstybės institucijos, trečiosios valdžios, garbę.

Dar vienas pavyzdys: Seimo tinklalapyje www. lrs.lt teisto parlamentaro Sauliaus Stomos biografijoje puikuojasi frazė: “Konkurentams sufabrikavus bylą, 1997 m. buvo nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą “Lietuvos aide”. Taigi aktyvus Drąsiaus Kedžio šalininkų ideologas parlamentaras S.Stoma aukščiausiosios šalies institucijos interneto svetainėje tvirtina, kad teismas jį nuteisė sufabrikuodamas bylą. Į tokią parlamentaro poziciją jo bylą išnagrinėję teisėjai nereaguoja niekaip. Jei S.Stomos bylą nagrinėję teisėjai būtų garbingi Lietuvos piliečiai, jie jau seniai prieš S.Stomą būtų pradėję bylą dėl šmeižto ir ją laimėję. Bet, matyt, teisėjams jų garbė nėra svarbi arba jie mano, kad jų garbę turi apginti kažkas kitas.

Esama ir kur kas daugiau bei kur kas sudėtingesnių retorinių klausimų. Tarkime, kiek priimtų Konstitucinio Teismo nutarimų Seime net nesiruošiama vykdyti? Kiek šiandien Seime guli įstatymų, Konstitucinio Teismo pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, kurie jau seniai turėjo būti pakeisti? Ar tikrai iš Garliavos gyventojų galima reikalauti didesnės pagarbos teismams, nei jos demonstruoja šalies elitas? Kitaip tariant, Garliavos respublikos brandinimą pradėjo elitas, jis už tai ir atsakingas.

Siūlomi nauji teismų modeliai

Advokatas Kęstutis Čilinskas jau ne pirmą kartą ragina šalies politikus pradėti teismų reformą ir į tam tikras bylas, kurios yra ypač svarbios vietinėms bendruomenėms, įtraukti tarėjus. Advokato vertinimu, tokia sistema puikiai veikia Latvijoje ir Estijoje. Teisinės technikos priemonės nesukuria pasitikėjimo teisėtvarkos vykdomu teisingumu. Todėl esą reikia ieškoti būdų, kaip į šį procesą įtraukti piliečius, vietines bendruomenes.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius pritaria tam, kad šeimos, darbo bylose galėtų dalyvauti tarėjai. Nagrinėjant globos klausimus tokiose bylose tarėjais galėtų būti psichologai, vaiko teisių apsaugos institucijų tarnautojai, darbo bylas galėtų padėti spręsti darbdavių ir darbuotojų organizacijų, profsąjungų atstovai. Tokia tvarka neabejotinai pridėtų pasitikėjimo teismais. Bet dekanas kategoriškai nesutinka su idėja, kad teisėjai Lietuvoje galėtų būti renkami per tiesioginius rinkimus. Tai tinka JAV ar kitose šalyse, bet Lietuvoje sukeltų sunkiai prognozuojamų padarinių. Manoma, jog mūsų politinė kultūra tokia žema, kad atsirastų “oligarchų”, kurie finansuotų tokius rinkimus ir turėtų savo statytinius teismuose.

Ar Lietuvos teismų sistemai pakenktų tai, jei apylinkių teismų teisėjai, kaip tai daroma JAV ir Didžiojoje Britanijoje, būtų renkami vietinių bendruomenių? Tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje į teisėjų postus gali pretenduoti tik teisininkai, jie taip pat privalo atitikti visus teisėjams keliamus išsilavinimo ir patirties reikalavimus. Nuo paskirtų teisėjų juos skiria tai, kad jie negali su vietinėmis bendruomenėmis elgtis arogantiškai, privalo žmonėms suprantama kalba paaiškinti tai, ką nusprendė. Pataikauti vietinės bendruomenės nuomonei jie negali, nes jų sprendimus vis vien peržiūri aukštesnės instancijos, kurios su vietinėmis bendruomenėmis nėra susijusios.

Teisės mokslininkai perspėja apie piliečių radikalizavimą

Mykolo Romerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila kolektyvinėje monografijoje “Teisė ir demokratija” pabrėžia: “Piliečiais nelaikomi piliečiai anksčiau ar vėliau tampa arba liberalais-nihilistais, besišalinančiais nuo politikos, viešojo gyvenimo, užsidarančiais asmeniniuose ir verslo reikaluose (pasyvus radikalizmas), arba teroristais (aktyvus radikalizmas), arba organizuotai veikiančiais piliečiais. Organizuotumu tapę jėga, jie ima “kalbinti” valdžią ne tik žodžiu, bet ir veiksmu, kaip labiau veiksminga bendravimo su valdžia forma.”

Netinkamas prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas, politikų bandymas krautis politinį kapitalą stojant į vieną ar kitą barikadų pusę, siekiant anksčiau nei teismai išspręsti “pedofilijos” bylą, radikalizavo nemažą dalį Lietuvos piliečių. Būtų neprotinga teigti, kad tai tik saujelė nepaklusnių garliaviškių. Sprendžiant iš aktyviai interneto erdvėje pasisakančių asmenų skaičiaus, jų yra tūkstančiai.

Teisinis fanatizmas

Buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dabar praktikuojantis advokatas profesorius Valentinas Mikelėnas Kėdainių apylinkės teismo nutartyje mato daug problemų. Pirma, Kėdainių apylinkės teismas nagrinėjo ne globos, o vaiko gyvenamosios vietos ir tėvų valdžios apribojimo bylą ginčo teisena. Tokioje byloje skubus nutarties vykdymas nėra būtinas. Antra, nagrinėjant tokias bylas privaloma tvarka turi būti pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, o jos nebuvo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tokią išvadą sutiko pateikti tik po visų būtinų įrodymų tyrimo.

Teisme jau guli baudžiamoji byla, kurioje bus nagrinėjami seksualinio išnaudojimo klausimai. Šios bylos baigtis visuomenei ir kelia didžiausią nerimą. Nuo jos baigties priklausys, ar mergaitė grįš į saugią, ar į nesaugią jai vietą. Nežinia kodėl štokių klausimų nekilo Kėdainių apylinkės teismo teisėjui.

Trečia, tokioje byloje turėjo dalyvauti ir prokurorai, tyrę vadinamąją pedofilijos bylą. Jie teismui turėjo pateikti savo poziciją dėl mergaitės gyvenamosios vietos ir jos saugumo.

V.Mikelėno nuomone, piliečiai turi teisę protestuoti prieš teismų sprendimus, bet… Advokatas primena, kad nacistinėje Vokietijoje konclageriai buvo statomi pagal įstatymus, bet nesutinka su teisės teorijos korifėjumi Hanzu Kelzenu (jo veikalas “Grynoji teisės terija” išverstas ir į lietuvių kalbą), kad tuomet Vokietija buvo teisinė valstybė, nes buvo užtikrintas nacistinės Vokietijos teisės laikymasis.

V.Mikelėnas tai vadina teisiniu fanatizmu. Panašiu į religinį fundamentalizmą, tikėjimą Dievu, kurio niekada niekas nėra matęs. Profesorius mano, kad ir Lietuvoje yra tam tikrų teisinio fanatizmo apraiškų. Esama daug atvejų, kai piliečiai, visuomenė teisingiau už teisininkus mąsto, kaip reikėtų išspręsti vieną ar kitą konfliktą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. next next rašo:

    tokiu atveju reikėtų išsiaiškinti , kokiu pagrindu dar prieš pedofilijos skandąlą iš Stankūnaitės buvo atimta duktė ir perduota Kedžiui. Pasakius A , reikia pasakyti ir Ž

  2. vytautas vytautas rašo:

    Lietuva išvis dar nėra valstybė. Geriausiu atveju ši teritorija gali būti vadinama Teisėjų valstybe

  3. Amasenas Amasenas rašo:

    Cia valstybe cia prievartos respublika kur tik mokescius krauna o nedidina algu….giminaitis is Londono pasiurpo kai atvaziaves nusipirko lauktuviu tam vakarui ir paliko 120 lt…..vakarui..uz tiek pinigu jie savaite pragyvena valgydami ka nori..:) ir nereikia tik komentaru ta tema nes tai irodymas…o mes sulauksim dar ir uz ora mokesciu kad kvepuojam kaip ir uz vandeni kurio juk niekas negamina tai dievo dovana kad mes gyventum o cia pastate siurbli ir mokescius uzdejo nu toks absurdas kad baisu ziuret…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...