2011 Kovo 02

Osvaldas Čiukšys

Gal kažkam iš IAE ir tuometės Ūkio ministerijos buvo naudinga laiku užsimerkti?

veidas.lt

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo darbai virto ne tik ilgais technologiniais, bet ir teisiniais procesais – pasirašytas įvairias sutartis tiria tarptautinės teisininkų kontoros ir Lietuvos teisėsaugos institucijos. Kaltųjų paieškos užsitęsė, kaip ir darbai Ignalinos atominėje elektrinėje. Štai pagrindinis jėgainės eksploatavimo nutraukimo projektas – panaudoto branduolinio kuro saugykla (B1) – turėjo būti baigtas jau šį kovą. Deja, pabaigos nematyti. Ignalinos AE generalinio direktoriaus Osvaldo Čiukšio pirmiausia ir klausiame, kiek per metus, kai jis paskirtas vadovauti IAE, pavyko sumažinti atotrūkį tarp pirminio grafiko ir realybės?

O.Č.: 2009 m. gegužę pasirašytame sutarties papildyme panaudoto branduolinio kuro saugyklos eksploatacijos pradžia buvo numatyta 2011 m. kovą, tačiau šiuo metu pagal rangovo 2010 m. lapkritį pateiktą darbų vykdymo grafiką ta data – 2012 m. sausis, o vien dėl šio projekto vėlavimo kas mėnesį patiriame po 2,5 mln. Lt nuostolių. Puikiai suvokiame, kad stebuklas neįvyks ir per nepilną mėnesį saugykla nebus baigta. Ypač kai žinome ir kitų valstybių skaudžią darbo su “NUKEM Technologies GmbH” patirtį. Pavyzdžiui, jų statytas mūsų projekto B234 analogas Černobylyje irgi pabrango daugiau nei du kartus, tačiau iki šiol neveikia. “NUKEM Technologies” – tai apie 140–190 žmonių turinti arba pritraukianti nedidelė kompanija, kuriai net pakeitus savo darbo kultūrą, ko gero, nepavyktų sėkmingai dirbti ir su mažiau komplikuotais projektais nei Ignalinos AE.

Deja, nuo 2005 m., kai buvo pasirašyta sutartis tarp IAE ir NUKEM bei GNS konsorciumo, iki mano atėjimo į IAE vadovo postą jau buvo sumokėta per 50 proc. kontrakto vertės, ir nutraukti jį tokį, koks pasirašytas, Lietuvai būtų labai nuostolinga. Bet nereiškia, kad taikstomės su rangovo vilkinimais. Apie tai kalbame Europos Komisijoje, finansinių AE eksploatacijos nutraukimo donorų konferencijose.

Per pastaruosius metus pavyko darbus išjudinti iš mirties taško: 2010 m. sausį B1 saugyklos statybos aikštelėje buvo atlikta tik 11 proc. statybos darbų, o 2011 m. sausį – 85 proc. Pernai sausį turėjome 71 proc. šiam projektui reikalingos pagamintos įrangos, šių metų sausį – jau 98 proc.

Kitas svarbus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas taip pat vėluoja: B2 – 45, B3/4 – 34 mėnesius. Bet projekto B3/4 statybinės dalies darbų pernai pavasarį buvo atlikta tik 6 proc., o šių metų sausį – jau 52 proc. Žodžiu, darbai juda, tačiau, deja, ne tokiais tempais, kokiais mums norėtųsi.

VEIDAS: Ar, nepaisant projektų vilkinimo, “NUKEM Technologies” ir toliau dirbs, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) valdys pinigus?

O.Č.: Mano nuomonė sutampa su IAE pasamdytos britų teisinės firmos “Taylor Wessing”: IAE primesta sutartis tiesiog įkalino mus šioje prasto kontrakto situacijoje. Nors pagal 2001 m. pasirašytą Lietuvos ir ERPB sutartį sklandų projektų vykdymą turėjo užtikrinti konsultantai (už savo “gerą” darbą jie gavo jau per 100 mln. Lt) ir šio banko Branduolinės energetikos saugumo departamentas, tačiau jie ne tik neatliko kontrolės bei ekspertų vaidmens, bet dar ir bando šiuo metu paneigti savo ydingą ir neefektyvią veiklą, kaltina įvairias Lietuvos institucijas, IAE specialistus bei vadovus. Guodžia nebent tai, kad į viešumą jau keliami aplaidumo ir neskaidrumo faktai: neseniai keturi ERPB darbuotojai dėl įtarimų korupcija buvo sulaikyti ir apklausti Didžiosios Britanijos policijos.

Kodėl nenutraukėme sutarties su šiuo banku? Nei aš asmeniškai, nei energetikos ministras šios sutarties negalime nei nutraukti, nei pakeisti, nes ji ratifikuota Seimo. Taigi šį klausimą reikia adresuoti Seimui.

“Taylor Wessing” pateikė siūlymus, kaip užtikrinti tinkamą tolesnį šių projektų įgyvendinimą ir papildomą IAE, kaip užsakovo, teisių apsaugą – nuo mažiausiai skausmingų abiem pusėms iki gana radikalių žingsnių. Remdamiesi šiomis rekomendacijomis mes ir toliau deramės su “NUKEM Technologies”. Kol kas detaliai apie jas dar nenorėčiau viešai kalbėti. Viskas dabar priklausys ir nuo to, kiek ši bendrovė iš savo pusės parodys pastangų ir geranoriškumo.

VEIDAS: O kiek dėl šiandieninės situacijos Lietuvos institucijų ar asmenų kaltės?

O.Č.: Analizuojantiems sudarytas sutartis kartais kyla natūralus klausimas: o gal sąmoningai į tuos vėlavimus buvo žiūrima pro pirštus, gal kažkam ir iš IAE darbuotojų buvo naudinga laiku užsimerkti? Norėdami tai išsiaiškinti atlikome vidinį tyrimą, siekdami įvertinti kontrakto B1 sudarymo su rangovu aplinkybes. Paaiškėjo, jog dar prieš pasirašant kontraktą buvo pateiktos labai aiškios IAE specialistų išvados, kad rangovo siūlomas techninis sprendimas netinkamas, tačiau kai kurie suinteresuoti šio kontrakto pasirašymu IAE darbuotojai, tuometiniai Ūkio ministerijos vadovai į šias pastabas neatsižvelgė, todėl kyla įvairių klausimų dėl jų asmeninio suinteresuotumo tokia situacija.

Įmonėje jau vyksta vidiniai tyrimai, ir neatmetama galimybė, kad kai kuriais atvejais visą medžiagą perduosime teisėsaugos institucijoms.

VEIDAS: Tai gal “NUKEM Technologies” atstovai iš dalies teisūs, kaltindami Lietuvos institucijas, kad neva dėl jų delsimo priimti sprendimus vėluoja projektai?

O.Č.: “NUKEM Technologies” pateikiamos formalios priežastys ir kaltinimai yra teisiškai nepagrįsti, ir neleisime, kad tai taptų priežastimi laiku nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Mes savo interesus pasirengę ginti ir teisminiu keliu.

Rangovas bando spekuliuoti tokiais faktais, kad neva pagrindiniai statybos darbai nebuvo baigti laiku, nes leidimą juos vykdyti valstybinės institucijos suteikė pavėluotai, be to, Ignalinos AE įdiegė sudėtingų papildomų procedūrų pagal įstatymų pataisas, įsigaliojusias jau po sutarties pasirašymo ir projekto darbų grafiko suderinimo 2009 m. gegužę. Tačiau tada Ignalinos AE, pasirašydama sutarties papildymą, rangovui už galimus darbų trikdžius abipusiu susitarimu sumokėjo 82,4 mln. Lt. Todėl keliami tie patys klausimai, kurie jau finansiškai išspręsti.

Tačiau reikia pripažinti, kad, kaip minėjau, kyla abejonių, ar nebuvo iš Lietuvos pusės sąmoningai į kai kuriuos procesus žiūrima pro pirštus. Be to, nesusidurtume su tokiais projektų įgyvendinimo vėlavimais, jeigu Lietuvoje būtų paprastesnė dokumentacijos derinimo procedūra. Puikiai suvokiame, kad tai branduolinis objektas, tačiau tikrai keista, kad dokumentus reikia derinti su dvylika valstybės institucijų. Negalime pateisinti ir Visagino savivaldybės bandymų paversti IAE savo santykių su Vyriausybe įkaite, kai siekdama vieno ar kito populistinio tikslo savivaldybė be jokių rimtų priežasčių neišduoda leidimų, netvirtina kitų mūsų pateikiamų dokumentų, stabdomas visas globalus projektas. Jei padėtis nesikeis, iš savivaldybės reikalausime atlyginti patiriamus nuostolius.

VEIDAS: O kas padengs visus dėl vėlavimo susidariusius nuostolius?

O.Č.: ES lėšos nėra skrynia be dugno, iš kurios gali semti kiek panorėjęs. Lietuvos mokesčių mokėtojai už kažkieno aplaidumą taip pat neprivalo mokėti. Mums teks suktis iš padėties su tuo finansavimu, kurį turime ir kurį gausime kitai ES finansinei perspektyvai nuo 2014 m. Patiriamus nuostolius fiksuojame ir skaičiuojame. Kai projektas bus baigtas, pateiksime pretenzijas rangovui. Tikėtina, kad jis turės savų pretenzijų ir pastabų, o tai reiškia, kad užbaigus projektą dar lauks ilgas derybų kelias.

VEIDAS: Po Jūsų, vos pradėjusio vadovauti AE, pareiškimo, kad eksploatacijos nutraukimo darbams iššvaistytas beveik milijardas litų, buvo kreiptasi į prokuratūrą. Ar tyrimai baigti?

O.Č.: Pradėta keletas tyrimų: atliekamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje dėl prekių ir paslaugų įsigijimo iš UAB Energetikos tiekimo bazės; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 2008 m. organizuoto aukciono, kuriame Ignalinos AE pardavė įmonei priklausantį generatorių TG-2. 2010 m. lapkritį kreipėmės į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą, prašydami atlikti tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos, kai 2010 m. sausį pasirašyta sutartis dėl B12 projekto įgyvendinimo su rangovu – UAB “Specialus Montažas-NTP”, Lietuvos energetikos institutu, AB Rusijos atominių elektrinių mokslinių tyrimų institutu, nors rangovas neatitiko konkurso reikalavimų. Taip pat kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl įtarimų, kad dvi įmonės pateikė suderintus pasiūlymus dalyvaudamos viešojo pirkimo konkurse. Kol tyrimas nebaigtas, įmonių negalime nurodyti. Neatmetama galimybė, kad artimiausiu metu, pasibaigus vidiniams tyrimams dėl projektų B1, B12 įgyvendinimo, dėl valstybės kontrolės audito išvadose iškeltų faktų, dalį surinktų faktų ir medžiagos taip pat perduosime teisėsaugos institucijoms.

VEIDAS: Beje, ar AE tebedirba buvęs jos vadovas Viktoras Ševaldinas? Ar jis prisiima atsakomybę už nustatytus trūkumus?

O.Č.: V.Ševaldinas tebedirba įmonėje. Buvo būtinas darbų perimamumas, jo palikimą įmonėje nulėmė ir kiti veiksniai. Ar ponas V.Ševaldinas prisiima atsakomybę už audito išvadas, jau reikėtų klausti jo paties. Aš – ne kunigas, apeliuojantis į vieno ar kito darbuotojo sąžinę ir prašantis išpažinti kaltes.

VEIDAS: Kada bus baigti AE eksploatacijos nutraukimo dabai ir kiek jie iš viso kainuos?

O.Č.: Iki 2029 m. turime sutvarkyti elektrinės aplinką teritorijos rekultivavimui, išsaugant naudotinus pastatus ir infrastruktūrą. Manome, kad bendros uždarymo sąnaudos gali siekti apie 10 mlrd. Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...