2012 Lapkričio 30

Finansiškai saugiai besijaučiančių moterų Lietuvoje – trečdaliu mažiau nei vyrų

veidas.lt


66 proc. Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios. Dažniausiai tokią jų savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

„Nors paprastai finansinį saugumą gyventojai sieja su didesne savo šeimos gerove ir santaupomis, beveik pusė moterų pažymėjo, kad atviresnis pokalbis su partneriu ar sutuoktiniu padėtų joms pasijausti finansiškai saugesnėmis, – komentuoja tyrimą „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius. – 40 proc. apklaustųjų minėjo, kad su partneriu visai nesikalba apie finansus arba, aptardami šiuos reikalus, nėra iki galo atviri. Tad planuojant šeimos finansus partneriai nėra lygiaverčiai, ir dažniausiai finansinio planavimo nuošalyje lieka moteris“.

„Visuomenėje ypač gajūs stereotipai – vyrai tradiciškai laikomi šeimos maitintojais, finansinių sprendimų priėmėjais, o moterys, statistiškai gaunančios mažesnį darbo užmokestį, yra nušalintos nuo finansinių šeimos sprendimų, – sako Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė. – Didėjant pajamoms, išsilavinimui, amžiui ar vaikų skaičiui, vyrai jaučiasi finansiškai saugiau. Tuo tarpu nei vienas iš šių objektyvių veiksnių nesustiprina moterų saugumo jausmo“.

Pasak M. Jusiaus, tokio šeimos finansinių sprendimų modelio ydingumas ypač atsiskleidžia nelaimės atveju. Moteris, menkai anksčiau dalyvavusi finansinių sprendimų priėmime, sunkiai prisitaiko prie staigių pokyčių. „Mes tai matome kiekvieną dieną, siūlydami finansinės apsaugos sprendimus ir mokėdami išmokas nelaimės atveju. 90 proc. pernai mirusių apsidraudusiųjų „Swedbank Life Insurance“ buvo vyrai – pastebime, kaip sudėtinga iki tol šeimos finansų planavime nedalyvavusioms moterims tapti šeimos finansų strategėmis ir rūpintis įsipareigojimų vykdymu“.

Pasak Margaritos Jankauskaitės, jeigu į šeimos finansų planavimą lygiomis teisėmis įsitrauktų abu partneriai nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų, šeima galėtų geriau įvertinti savo finansinę būklę bei sprendimų poreikį. „Europoje vis daugiau finansų sprendimų priima moterys ir tai vertinama kaip didelė pridėtinė vertė šeimai. Finansų planavime būtina dalyvauti abiems partneriams, nes du šeimos globėjai ir maitintojai gali tiksliau suplanuoti šeimos finansinį saugumą ilguoju laikotarpiu ir priimti tvirtesnius, labiau pagrįstus sprendimus“, – komentuoja M. Jankauskaitė.

Mindaugas Jusius atkreipia dėmesį, kad į finansinės ateities planavimą ypač svarbu lygiaverčiai įsitraukti abiems partneriams, kai šeima turi įsipareigojimų – 30 proc. žmonių apklausoje minėjo, jog turi bendrų įsipareigojimų (paskolų, lizingu įsigyti turto). „Tokioje situacijoje nelaimė gali smogti dar skaudžiau – nes tuomet partneriui, dažniausiai moteriai, reikia dar ir padengti įsipareigojimus. Norime paskatinti žmones planuoti savo finansinę ateitį, domėtis įvairiais finansų apsaugos sprendimais ir atkreipti dėmesį, kad turto pardavimas ar skolinimasis, ką tyrime gyventojai įvardino, kaip išeitį nelaimės atveju, nėra tinkamas būdas spręsti pajamų sumažėjimą, ir daro šeimą dar labiau nesaugesne“, – sakė „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...