2013 Sausio 10

Lietuvos banke – mažiau darbuotojų, dagiau funkcijų ir aukštesni reikalavimai

veidas.lt


Lietuvos bankas 2012-aisiais iš esmės persitvarkė pats ir pagaliau “prikirpo” burbulus pučiančius ir rizikingai veikiančius finansų rinkos dalyvius.

Praėjusiais metais Lietuvos finansų rinkoje įvyko nemažai sukrėtimų: griuvo “Snoro” bankas, rizikingą burbulą ėmė pūsti kredito unijos, o šalies ekonomiką nuolat susiūbuodavo euro zonos skolų krizės atgarsiai.
Vis dėlto 2013-ieji pasitinkami gana ramiai ir užtikrintai: bankai veikia stabiliai, o kredito unijos ir greitųjų kreditų bendrovės gerokai pažabotos. Ekspertų teigimu, tam itin didelės reikšmės turėjo radikaliai persimainęs, visiškai naują veidą įgijęs finansų rinkos prievaizdas – Lietuvos bankas, kuris ne tik prisiėmė daug daugiau naujų funkcijų, bet ir pasiekė iki to neregėto veiklos efektyvumo, kurio galėtų pavydėti daugelis viešojo sektoriaus institucijų.

Per metus sutaupė milijonus
Praėjusius metus Lietuvos banko istorijoje iš tiesų galima vadinti revoliuciniais. Per kiek daugiau nei metus trukusią reformą iš kelių dešimčių padalinių liko penkios tarnybos, trys departamentai ir trys savarankiški skyriai.
Keliais šimtais sumažėjo ir banko darbuotojų, ypač atliekančių pagalbines, o ne pagrindines funkcijas, skaičius. Taip pat sumažėjo vadovų, kurių dabar yra jau nebe virš pusantro šimto, o mažiau nei šimtas.
Štai kodėl šiems metams Lietuvos banko numatomos lėšos darbuotojams išlaikyti yra beveik 4 mln. Lt mažesnės nei iki pertvarkos ir daugiau nei 9 mln. Lt mažesnės nei tam pačiam tikslui 2011 m. skirtos lėšos Lietuvos banke, Vertybinių popierių komisijoje ir Draudimo priežiūros komisijoje kartu sudėjus.
Apsišlavė Lietuvos bankas net savo auto ūkio kiemą: vietoje kelių dešimčių tarnybinių automobilių liko keletas, ir netgi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas dažniau naudojasi nuosavu, o ne tarnybiniu automobiliu.
Lietuvos bankas atsikratė netgi Darbuotojų tobulinimuisi ir sveikatingumui skirtų pastatų Palangoje, Druskininkuose, Molėtų rajone ir Vilniuje, o perleidęs juos Valstybės turto fondui, metines išlaidas sumažino dar milijonu litų.
Visa tai, bent jau LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko nuomone, priartino Lietuvos banką prie pačių efektyviausių centrinių bankų Europoje. Jo žiniomis, pagal veiklos efektyvumą esą jau galima lygiuotis net į skandinavus, na o finansų analitikas Valdemaras Katkus priduria, jog pagal tai, kokia pernai buvo Lietuvos komercinių bankų “sveikata”, už jų priežiūrą atsakingas LB yra visa galva aukščiau už daugelio Europos šalių centrinius bankus.
Vis dėto noras lygiuotis su Europos centriniais bankais – gana didelis iššūkis, reiškiantis ne tik būtinybę efektyviau vykdyti veiklą, bet ir imtis kur kas daug daugiau funkcijų nei bet kada anksčiau.

Keturis kartus daugiau funkcijų
“Lietuvos bankas dabar atlieka keturis kartus dagiau funkcijų negu anksčiau, ir nors svarbos prasme jos sudaro gal tik 10 proc. visų Lietuvoje veikiančių institucijų veiklos, finansų rinkai šie šie pokyčiai yra dideli ir tikrai teigiami”, – tikina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, pažymėdamas, kad pernai metai Lietuvos bankui buvo svarbūs ne tik dėl vidinių reformų, bet ir dėl to, kad LB atiteko dviejų likviduotų komisijų – Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros – funkcijos.
Tiesa, kai kurie ekspertai naujųjų funkcijų vykdymą vertina gana kritiškai. Štai VU profesorius Romas Lazutka tikina, jog panaikinus VPK ir perdavus jos funkcijas, regis, solidesnei ir autoritetingesnei institucijai, buvo galima tikėtis akivaizdesnio proveržio. Tačiau S.Kropas įsitikinęs, kad spręsti, kaip bankui sekėsi vykdyti naująsias funkcijas, dar per anksti. Užtat jau dabar matyti, kad nors kai kurios iš naujųjų funkcijų kertasi (tarkime, vartotojų teisių gynimas, bankų finansinio stabilumo užtikrinimas ar paskolų priežiūra reiškia buvimą tuo pačiu metu skirtingose barikadų pusėse), bet bankui su šiais iššūkiais susidoroti sekasi gana neblogai.
“Lietuvos banko veikla, jei lyginsime su tuo, kas buvo prieš 5 ar 10 metų, yra kokybiškesnė: dabar kur kas daugiau dialogo su prižiūrimais rinkos dalyviais, o ir šiems daug lengviau bendrauti su viena, o ne su keliomis prižiūrinčiomis institucijomis”, – tikina bako “Citadele” vadybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. Jos nuomone, sugebėjimas palaikyti dialogą, kaip ir didesnis aiškumas ir skaidrumas, yra patys akivaizdžiausi įrodymai, kad finansų rinkos dalyvių priežiūra dabar yra kur kas profesionalesnė.
“Pernai metų pradžioje bankų valdybų nariai buvo pakviesti į LB strategijos pristatymą. Tokiu mastu tai niekada anksčiau nebuvo daroma, o nauda buvo didžiulė: atsirado kur kas daugiau skaidrumo, aiškumo, bankai suvokė LB veiklos gaires, iš anksto žinojo, ko iš jų bus reikalaujama”, – naujoves vardija A.Vaitkunskienė.
Ji, kaip ir S.Kropas, atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruoju metu LB įvykusių pokyčių visuma gerokai pakeitė ir bendrą Lietuvos banko įvaizdį.
“Tai energinga, novatoriška, itin atvira institucija – galima sakyti, kad netgi visiškai nauja, nes tokio Lietuvos banko koks yra dabar Lietuvoje anksčiau nebuvo”, – aiškina S.Kropas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...