2010 Gruodžio 04

Ekologija

Europos laukia ekologinės architektūros bumas

veidas.lt

Ekologiniai namai, kurie bus sujungti į kvartalus ir net ištisus miestus, Europoje taps kasdienybe. O jiems projektuoti Vakaruose jau pradedama rengti nauja ekologinių architektų karta.

Lankydamiesi trečiame pagal dydį Švedijos Malmės mieste nepagailėjome poros valandų ir nuvažiavome iki visos Švedijos architektų, urbanistų ir ekologų pasididžiavimo – pirmojo šalyje ir visoje Šiaurės Europoje aplinkai draugiško namų kvartalo.
Itin modernūs gyvenamieji namai iš stiklo ir ekologiškų medžiagų čia pastatyti ant pat jūros kranto. Kvartalo centre – įspūdingo dydžio ir originalaus dizaino lyg spiralė besisukantis verslo centras, vadinamas “Besisukančiu torsu”.
Svarbu paminėti, kad viskas čia pagrįsta žaliosiomis idėjomis. Čia esantys namai apšildomi, aprūpinami elektra ir net apšviečiami naudojant saulės baterijas ir mini vėjo jėgaines. Buityje vartojamas tik išvalytas lietaus vanduo. Šių gyvenamųjų namų gyventojai gali naudotis tik elektromobiliais, o drabužius jie skalbia tik ekologiškoje skalbykloje.
Tačiau čia svarbus vienas aspektas – ekologiškas gyvenimas ekologiškų namų kvartale ne toks jau ir patogus. Negalima triukšmauti, nes, pasirodo, triukšmo tarša lygiai tokia pat žalinga aplinkai kaip ir kitokia;  negalima tuščiai deginti apšvietimo lempučių, nes už tai galima sulaukti baudos.
Paradoksalu, bet žmonės nori čia gyventi ir pasiryžę už tai mokėti labai brangiai.
Beje, įdomu tai, kad Malmės ekologiniai namai neprivatizuojami – tai valstybės nuosavybė, labai brangiai nuomojama čia gyventi norintiems žmonėms. Ir ne bet kokiems. Pavyzdžiui, vienas namas skirtas vien pensininkams, tad dirbantys žmonės čia apsigyventi negali. Kitame name karaliauja turtingi studentai. Baigę studijas šiuos namus jie privalo palikti. Į kitus namus įleidžiamos gyventi tik jaunos šeimos su mažais vaikais, o šeimai iširus ar vaikams užaugus tenka ieškotis naujo būsto.
Lyg to būtų maža, šių keistų ir prabangių namų kiemuose – ne žalios pievutės, o upeliai, gausybė krūmokšnių, įvairiausių augalų, kuriuose lizdus suka ir peri bent kelių rūšių paukščiai.
Architektai aiškina, kad tai – pati sveikiausia žmogui aplinka, nes veja pagal naujausius ekologų standartus jau vadinama “žaliuoju asfaltu”, o tikrasis ekologiškas gyvenimas esą yra tik tuomet, kai žmogų supa biologinė įvairovė, kad ir dirbtinė.
Tiesą sakant, iš pirmo žvilgsnio ji ne tokia jau patraukli: tarp prabangiųjų ekologiškų namų plyti tikri kemsynai, tvenkiniuose veisiasi uodai ir varlės, o augalai menkai tvarkomi – jiems leidžiama natūraliai augti, nudžiūti ar supūti.
Tačiau visą šį gyvenimo būdą propaguojantys specialistai tvirtina, kad natūrali gamta mieste yra naujosios bangos – ekologinės architektūros – ateitis.
Pasirodo, rengiama net nauja architektų karta, kuri visoje Europoje projektuos ir statys būtent tokius kvartalus. Tam pamatai jau pakloti Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.
Beje, ekologinės architektūros specialistų turėsime ir Lietuvoje. Kaip tik pavyko pasikalbėti su kraštovaizdžio specialiste Sandra Kanapeckaite, kurią atlikti praktikos Didžiosios Britanijos Šefildo universitete buvo pakvietęs vienas žinomiausių ekologinės architektūros specialistų ir pradininkų Europoje ir pasaulyje prof. Jamesas Hitchmoughas.
Beje, jis kartu su kolegomis šiuo metu dirba su dviem itin dideliais ekologinės architektūros projektais: rengia didžiules ekosistemas “Toyotos” kompanijai ir konsultuoja Olimpinio 2012-ųjų parko formuotojus ekologinio apželdinimo klausimais.

Rengiama nauja architektų karta
S.Kanapeckaitė teigia, jog ekologiniai architektai Didžiojoje Britanijoje pradėti rengti todėl, kad tradicinių žinių nebepakanka. “Vienam ekologiniam namui – gal dar užtektų. Tačiau dabar jie jau jungiami į kelių namų grupes, kvartalus, o ateityje – netgi į ištisus ekologiškus miestus”, – vardija pašnekovė.
Tokiuose kvartaluose naudojamas bendrai viso kvartalo surenkamas vanduo, saugoma ir pagal poreikius skirstoma saulės energija. Tad ekologinės architektūros specialistas kartu turi būti ir kraštovaizdžio specialistas, ir inžinierius, ir urbanistikos žinovas. Be to, šalia tokių kvartalų jau statomos naujos mokyklos, gydymo įstaigos, nes Europoje rengiamasi tikram ekologinių namų kvartalų bumui. Taigi architektai kartu su valdžios atstovais turi planuoti ir makro sprendimus, kad ekologinė architektūra pagaliau būtų patraukli žmogui.
Beje, paklausta, kodėl žmogus turėtų norėti gyventi tokiame kvartale – juk tai susiję su tam tikro patogumo suvaržymu ir gana didelėmis nuomos išlaidomis – specialistė atsako, jog svarbiausia, pasirodo, kaip tik ekonominis motyvas. “Taip, nusipirkti ar nuomotis tokį namą  brangu, tačiau jį išlaikyti gana pigu. Taigi tai apsimoka”, –  apibendrina S.Kanapeckaitė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...