2014 Balandžio 24

Vitas Vasiliauskas

“Euras nėra panacėja. Valstybė privalo nuolat galvoti apie konkurencingumą ir vykdyti struktūrines reformas”

veidas.lt


Sprendimas Lietuvai įsivesti eurą – vienas svarbiausių šių metų įvykių, jis turės rimtą ir ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. “Aiškiai matome efektą: euras vidutiniu maždaug septynerių metų laikotarpiu šalia įprasto ekonomikos augimo kasmet duoda maždaug iki 2 proc. BVP  lygio augimą”, – interviu “Veidui” tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas.

VEIDAS: Paskutiniai iš Baltijos valstybių įsivesime eurą. Kaip manote, daugiau praradome ar išlošėme neįsivedę euro 2007-aisiais? Kokios Estijos ir Latvijos pamokos mums pravertė?
V.V.: Pirmiausia norėčiau priminti, kad mes pirmieji bandėme įsivesti eurą 2006 m. Nevisiškai sėkmingai, nes mūsų ekonomika, kaip paaiškėjo, nebuvo tvari. Kad ir kaip būtų nemalonu, reikia pripažinti, kad tuometis sprendimas nesuteikti leidimo prisijungti prie euro zonos buvo objektyvus. Po to prasidėjusi krizė parodė, kad Lietuvos ekonomika tuomet dar nebuvo pasiekusi struktūrinių pokyčių, nebuvo tvari. Dabar turime visiškai kitokią situaciją, esame padarę namų darbus ir atitinkame nominalius kriterijus. Ir atrodo, kad, žiūrint į priekį, išlaikysime tuos kriterijus tvarius.
Be abejo, kartais yra gerai nebūti pionieriumi ir eiti iš paskos, turint galimybę pasimokyti iš kitų klaidų. Estų ir ypač latvių euro įvedimo patirtis mums labai naudinga ir mes tuo mielai naudojamės. Kalbu apie pačią euro įvedimo techniką, projekto valdymą, mūsų, kaip centrinio banko, pasirengimą pinigų reformai.
Žinoma, Lietuva, neįsivedusi euro tuomet, daug prarado. Lietuvos banko ekonomistai yra apskaičiavę, kad jei būtų pavykę įsivesti eurą 2007 m., vien palūkanų visi kartu – šalies valdžios ir privatusis sektoriai – būtume sutaupę 3,7–4,9 mlrd. Lt, arba 0,59–0,79 proc. BVP. Pridėjus palūkanų ekonomiją už tuo laikotarpiu išleistus Lietuvos Respublikos skolos vertybinius popierius per visą jų galiojimo trukmę, finansinė nauda galėjo siekti 6,2–7,8 mlrd. Lt. Panaši suma per metus Lietuvoje skiriama senatvės pensijoms sumokėti.
VEIDAS: Kaip vyksta pasirengimas euro įvedimui? Kokius svarbiausius darbus dar liko atlikti?
V.V.: Esminis momentas – konvergencijos vertinimai, kurių tikimės sulaukti birželio pradžioje tiek iš Europos Komisijos, tiek iš Europos centrinio banko. Juose jau bus aiški žinia dėl galimybės prisijungti prie euro zonos. Turime Nacionalinį euro įvedimo priemonių planą ir jį įgyvendiname. Šioje vietoje išskirčiau grynųjų pinigų darbo grupę, kurios pagrindinis tikslas yra sklandus valiutos pakeitimas. Darbo grupė dirba labai intensyviai: ruošiamasi euro banknotų atsigabenimui, visų nominalų euro monetų nukaldinimui ir jų pateikimui pirmiausia bankams, paskui ir visiems kitiems subjektams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...