2010 Gruodžio 13

Pinigai

Euras – ties bedugne

veidas.lt

Euro vertė vis krinta, o bet koks šoktelėjimas aukštyn jau laikomas tik techniniu nesusipratimu kelionėje į susinaikinimą.

Šių metų balandis: “Euras pinga dėl Graikijos skolų”. Birželis: “Euras atpigo dėl euro zonos problemų”. Liepa: “Euras pinga po Portugalijos reitingo smukimo”. Spalis: “Euro kursą dolerio atžvilgiu toliau smukdo nuogąstavimai dėl Airijos”.

Taigi tokios antraštės apie euro vertės kritimą kartojasi visus šiuos metus. Iš esmės 2010-ieji – blogiausi metai euro istorijoje. Nuo birželio ši valiuta kitų valiutų atžvilgiu jau prarado daugiau nei 10 proc. savo vertės, o ekspertai prognozuoja, kad tai dar ne pabaiga.

Štai praėjusią savaitę “Financial Times” analitikai paskelbė, kad net jei retsykiais euro vertė šokteli aukštyn, kaip nutiko praėjusios savaitės viduryje, tai viso labo tik techninis kurso svyravimas. Iš tiesų euras esąs pasmerktas toliau pigti, nes rinkų nerimas dėl euro zonos problemų niekur neišgaravo. Priešingai, investuotojai šiuo metu atidžiai seka kiekvieną žinią apie Portugaliją ir ypač apie Ispaniją. Mat pastarosios svoris bendram euro zonos BVP yra kur kas didesnis nei Graikijos ar Airijos. Tad jeigu kiltų Ispanijos krizė, eurui tai taptų didžiausiu išbandymu šiemet.

JAV analitikas Adnanas Akantas prognozuoja, kad euras šiemet dar labiau nuvertės ir jo kaina kris tol, kol finansinė parama bus reikalinga bent vienai euro zonos valstybei.

Jis aiškina, kad pirmiausia finansinė parama reiškia pinigų spausdinimą, taigi ir jų nuvertėjimą. “Jeigu Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas ar kuri kita institucija skolina Airijai keliasdešimt milijardų eurų, reikia suprasti, kad tie pinigai nelaikomi kur nors stalčiuje, padėti neva juodai dienai. Visi suprantame, kad tie pinigai – tik susitarimo reikalas ir realybe taps tada, kai bus nuspręsta įjungti kupiūrų spausdinimo aparatą”, – schemą aiškina analitikas.

Žinoma, toks jo požiūris atitinka amerikiečių suvokimą. Europoje požiūris – kiek kitoks, bet ir čia optimizmo nedaug.
Tarkime, Airijos analitikas Davidas Buikas pabrėžia, kad didžiausia finansinės paramos blogybė – kartu su parama pasiunčiamas neigiamas signalas investuotojams. Bet kokia menkiausia žinia apie tai, kad vienai ar kitai valstybei gali prireikti užsienio kreditorių paramos, skatina investuotojus imtis atsargumo: patraukti kapitalą į kitas rinkas, skeptiškai vertinti bėdoje atsidūrusios šalies bankus, kurie veikiausiai irgi gali turėti daug skolų, kurių neišpirks net ir keblioje padėtyje atsidūrusi vyriausybė.

Pasak šio analitiko, būtent tai ir yra priežastis, kodėl Graikijos, dabar Airijos, o vėliau – greičiausiai Portugalijos ar Ispanijos – gelbėjimas taip sumenkino ir toliau mažins euro vertę.

Ir nors Europos analitikai nelinkę garsiai skelbti, kad baiminasi visiško euro žlugimo, tačiau tas pats D.Buikas pripažįsta, kad bendros Europos valiutos idėja nefunkcionuoja taip, kaip buvo tikėta, ir euro koncepciją reikėtų dar kartą iš esmės apsvarstyti.

Euro zonos laukia pokyčiai?

Niūrioms nuotaikoms dėl euro likimo nesisklaidant, analitikai vėl grįžta prie idėjos apie dviejų greičių euro zoną.
Teigiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės uždaruose kabinetuose vis rimčiau svarsto supereuro zonos sukūrimą, į ją įtraukiant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją ir Suomiją. Tuo tarpu visos kitos eurą įsivedusios šalys pagal naująjį planą pasiliktų “žemesnio lygio”.

Toks euro zonos padalijimas esą galėtų sustiprinti patį eurą, nes šalys, kurioms sekasi geriausiai, nebebūtų tapatinamos su visa euro zona, kurioje daug nelaimėlių, ir taip būtų atgautas užsienio rinkų pasitikėjimas.
Be to, supereuro zonos šalys atsiribotų nuo likusiųjų finansinio gelbėjimo ir paliktų jas kapstytis taip, kaip šios išmano.

“Financial Times” analitikė Gillian Tett įsitikinusi, kad tai neprastas sumanymas, nes, šiaipar taip, euro zonoje nėra jokio kolektyvinio darbo ir jokio kolektyvinio problemų sprendimo.

“Daug investuotojų, ypač JAV, jau seniai kalba apie tai, kad euro zonos šalys lyg ir gieda tą patį himną, bet jo žodžius skaito iš skirtingų lapų”, – euro zonos susiskaldymą vaizdžiai apibūdina analitikė.

Tad dviejų lygių euro zonos atsiradimas, jos vertinimu, padėtų pasigerinti reputaciją euro zonai, o tai reikštų ir euro sustiprėjimą, ko pasiekti kitomis priemonėmis gali nebepavykti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. aitvaras aitvaras rašo:

    lietuvai labai naudinga, kad euras vis kristu ir kristu,nes litas priristas prie euro irgi nukris ,tai lietuviskos prekes- eksportui, bus vis labiau ir labiau konkurencingos. tie durneliai valdzioje pririso lita prie euro, negalejome devalvuoti, todel krize taip smarkiai kirto lietuvai.lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainieciai, vengrai, slovakai devalvavo savo valiutas ir nepatyre tokiu nuostoliu kaip lietuva. kas daugiausiai nukentejo nuo krizes, salys su silpna ekonomika, kaip graikija, airija, portugalija ir salys su silpna ekonomika ir priristom valiutom ,kaip estija latvija, lietuva.tuos, kurie pririso lita prie euro, reiketu susodinti i kalejimus iki gyvos galvos, tiek nustekeno lietuva, tiek emigrantu likimu sudauze. iskart parazitus…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...