2011 Gegužės 04

Estija, tarp stereotipų ir tikrovės…

veidas.lt

Nejc Trumpuž

Šaltas lietus, stiprus vėjas, laužantis užsieniečių skėčius, ir jūros kvapas ore. Taip turistus pasitinka 2011 m. Europos kultūros sostinė – Talinas. Per savaitę, kurią praleidau Estijos sostinėje, bandžiau išsiaiškinti, koks yra tas tikrasis gyvenimas Taline?

Iš pirmo lietuviško žvilgsnio didelių skirtumų tarp Estijos ir Lietuvos įžvelgti negali. Jautiesi tarsi lankytumeisi kitame Lietuvos mieste. Senamiestis tikrai ne didesnis už Vilniaus, tik daug klaidesnis. Jie turi ir savas Rumšiškes, tik jos vadinasi Eesti Vabaõhumuuseum. O juokingiausia, jog ne tik Kaune, bet ir Taline galima pamatyti tūkstančius kainavusį lauko tualetą. Sutapimas? O gal dar viena „valdymo ypatybė“, kylanti iš praeities? Bet egzistuoja sričių, kuriose mūsų kaimynai mus neabejotinai lenkia.

Mes iš estų galėtume pasimokyti patriotiškumo. Jie myli savo gimtinę ir niekada nepraleidžia progos ja pasididžiuoti. Kaip patys giriasi, daugiau nei 99% Estijos teritorijos veikia bevielis internetas. Gal todėl pietų metu galima pamatyti ne vieną estą pietaujantį ir akių nenuleidžiantį nuo savo kompiuterio?

Bene labiausiai nustebina barų ir restoranų gausa. Pasirinkimas stulbinamai didelis, kiekvienoje gatvėje gali rasti nuo karaoke iki alaus barų, nuo homoseksualų iki striptizo klubų, nuo prabangiausių iki visiškai pigių restoranų. Kurie yra sausakimši nepriklausomai nuo savaitės dienos. Lankosi juose daug vyresnė publika negu Lietuvoje. Pas mus naktinį gyvenimą labiau propaguoja studentai, o Taline naktines gatves užplūstas trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai. Bet žmonių gausa naktimis vis tik neatneša saugumo jausmo. O senamiesčio gatvėse gali pamatyti įspėjamuosius ženklus, kurie primena moterims saugoti savo krepšius ir rankines.

Nejc Trumpuž

Kaip juokauja vietiniai lietuviai, esto, pasakojančio kokią istoriją, geriau nepertraukti, nes teks viską išklausyti nuo pat pradžių. Bet jeigu jis pasikviečia tave į svečius, jau esi jo draugas. Estijoje šeima yra svarbiausia vertybė. Čia žmonės nepasilieka po darbo ir pats darbas yra tik pinigų užsidirbimo priemonė, o ne visas gyvenimas.

Gal todėl, lietuviai, kuriems teko lankytis vietinėse mokyklose, liko šokiruoti jų modernumu. Daugelis mūsų lietuviškųjų dabar atrodo kaip vargo mokyklėlės. Erdvūs koridoriai, didelės rūbinės su galimybe persiauti batus, daug gėlių, kai kurios mokyklos net turi savus baseinus, o kitose prie valgyklų yra ir pianinas, jog vaikams valgant būtų galima klausytis gyvos muzikos. Visi abiturientai jau planuoja kelionę į Lietuvą. Lyg egzistuotų nerašyta taisyklė, jog gavus diplomą reikia pažymėti šią progą Palangoje. Tik patys abiturientai nežino, iš kur ši tradicija, o ir Palangos vardą patys užmiršta arba nelabai moka ištarti. Tačiau kiekvienas estas žino, jog mes vadiname juos lėtais, bet nesutinka su tokiu epitetu. Patys sakė (arba tiesiog nenorėjo pripažinti), jog neturi kažkokių išskirtinių juokų apie lietuvius, tačiau latviai populiari tema juokaujant.

Nejc Trumpuž

Talinas, kaip ir Vilnius, turi vieną bendrą tautinių mažumų problemą. Jaunimas taip pat planuoja vykti studijuoti į užsienį, bet emigracijos problema Estijoje daug mažesnė. Kadangi žmonės, dirbantys Suomijoje, gali grįžti (ir dažniausiai grįžta) į gimtinę savaitgaliais, o kartais net kasdieną, jie toliau lieka registruotais savo šalies piliečiais, kurie kelia šalies ekonomiką. Problemų su anglų kalba nekilo, puikiai angliškai kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės.

Sportas – kiekvieno esto gyvenimo dalis. Kadangi oras beveik visada yra prastas, tai jau nebe kliūtis norintiems propaguoti šią veiklą. Ypač populiarios sporto šakos –slidinėjimas ir bėgiojimas. Bet mūsų taip mylimas krepšinis Estijoje visiškai nepopuliarus.

Norint parvežti lauktuvių iškyla nemaža problema, jeigu nesinori vežti matrioškos, kurių pilnos suvenyrų parduotuvės, faktiškai lieka tik „Kalev“ saldainiai ir šokoladai. Tie patys prekybos centrai, juose ir išplanavimas vos ne identiškas, o įžengus pirmos prekės – „Kalev“ šokoladai, kurių galima įsigyti ir Lietuvoje.

Suomijos ambasados pastatas stovi bene geriausioje Talino vietoje. Egzistuoja viešbučiai skirti tik suomiams, o jų pačių pilnos gatvės. Gal jie taip nepatrauktų dėmesio, jeigu būtų blaivūs. Patys estai toleruoja ir vertina savo šiaurės kaimynus. Visgi niekas negali paneigti, jog tokie puikūs santykiai Estijai atneša daug naudos. Netgi sakoma, jog populiariąją kompiuterinę programą „Skype“ sukūrė estas, gyvenantis Suomijoje.

Vilnių ir Taliną skiria tik devynių valandų kelias autobusu, o gyvenimo stilius ten visiškai kitoks. Pripažįstu, estai tikrai lėtesni, nes jų vertybės ir požiūris į gyvenimą kitoks. Jie šaltesni ir uždaresni negu lietuviai, bet mes turėtume pasimokyti geresnio savęs vertinimo ir meilės savo gimtinei. Jie niekada nesiskundžia savo šalimi, o tik pasitaikius progai ją giria. Turbūt viskas priklauso nuo požiūrio. Niekur nėra idealių gyvenimo sąlygų, bet vis dar egzistuoja optimizmas.

Nejc Trumpuž

Žymantė Sakalauskaitė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...