2015 Spalio 02

Vidmantas VALIUŠAITIS

Esam didesni tautininkai už smetoninius

veidas.lt

Esu populiarus dėl to, kad nesu populiarus“, – sakydavo Australijos lietuvis A.Viliūnas, medicinos daktaras iš Sidnėjaus. Nebuvo „populiarus“, nes nevengdavo pasakyti to, ką galvoja. Ne veltui Rytų išmintis sako: „Kai sakai tiesą – laikyk koją balnakilpėje.“

Neturiu žirgo. Negaliu iškart įkišti kojos į bal­nakilpę. Nors žinau, kad šis komentaras „populiarumo“ man nepridės, bet sie­kiant pažangos kas nors turi prisiimti pasipiktinimo naštą, pasakytų J.Brazaitis.

Keli mano draugai, intelektualai, kurių nuomo­nes vertinu, pasisakymus skaitau, o jų nuomonėms dažnai pritariu, neseniai pakvietė į „Talką“. Tokiu vardu išeivijoje ilgai veikė palyginti įtakinga tautininkų visuomeninė-politinė organizacija. Lietuvoje šiuo pavadinimu rugsėjo pradžioje kilo visuomeninė iniciatyva „už valstybinę kalbą“. Buvau kviečiamas. Suprantama, ne į išeivijos sambūrį. Pasirašyti peticiją. Ginančią „savo abėcėlę“.

Pratylėjau. Turiu paaiškinti, kodėl.

1989 m. pirmąsyk gavau užsienio pasą. Per savo 33-ejus ligtolinius gyvenimo metus nebuvau drįsęs nė pagalvoti, kad politinio kalinio vaiką sovietai būtų galėję išleisti į užsienį. Ir staiga – prizas: leidimas savaitei vykti Prancūzijon! Kiek buvo džiaugsmo! Aplink – Sąjūdis, vėliavos, pasaulio dėmesys! Nepriklausomybės nuojauta! Mes – ne tie, kuo mus laikė 50 metų!

O drauge ir apmaudas. Imu į rankas „об­ще­граж­данский зaграничный паспорт СССР“ su Prancūzijos viza. Manęs – nėra. Nėra to, kuo pats save laikiau. Yra tik „Ваюшайтис“ ir nie­kad anksčiau nematytas „Valiouchaitis“. Maskva pasistengė, kad prancūzai „perskaitytų teisingai“. Bet iš tiesų – parodė tik nelaisvo, aparato stumdomo valdinio vietą: jo tapatybė jam pačiam nepriklauso. Kas jis, sprendžia ne pats. Sprendžia už jį. Pasako, kuo jis gali ir privalo būti. Taškas.

Aš nenorėjau būti sovietinis „Valiouchaitis“. Norėjau būti toks pat kaip mano tėvas, senelis, kurių Lietuvos Respublikos išduotuose pasuose mūsų giminės pavardė buvo rašoma „Va­liu­šai­tis“. Nepaisant to, kad prieš tai beveik 100 metų ra­šė „Ваюшайтис“, o dar anksčiau, prieš daugiau kaip 200 metų – „Wałuszaytis“.

Dabartinė kova už „savo abėcėlę“ primena sovietų elgseną. Dedamės esą dideli vakariečiai. Veržlūs kritikuoti sovietinį paveldą. Rusiją ir Putiną. Tačiau mūsų pačių elgesio modeliai kartais nedaug skiriasi nuo autoritarinės praktikos. Lenkų mažumos pageidavimai dėl pavardžių rašybos ir dvikalbių gatvių pavadinimų – kaip tik tie atvejai.

Ambasadorius V.Dambrava, diplomatas par excellence, nuolat kartoja: kas svarbu – dvigubai svar­bu, kas nesvarbu – dvigubai nesvarbu. Ne­pa­jė­­gu­mas atskirti svarbius dalykus nuo antraeilių – dau­giausia lemia mūsų šiandienės politikos ne­sėk­mes. Ir vidaus, ir užsienio. Ma­tome detales, o neįstengiame įžvelgti tendencijų. Procesų raidos. Atskirti tikrų rizikų nuo tariamų.

Populiaru gąsdinti žmones V.Tomaševskiu ir jo partija. Tačiau Lenkų rinkimų akcijos iškilimas ir stiprėjantis vaidmuo yra ne kas kita, kaip mūsų vidaus politikos nesėkmė. Kur partijų programos Rytų Lietuvos raidos perspektyvai? Už­degančiai ir įkvepiančiai to krašto žmones. Kad jomis pa­ti­kė­tų. Kad įsijungtų. Veiktų drauge.

Kur autoritetingi, vietos žmonių pasitikėjimą turintys lenkai, baltarusiai, rusai tose partijose? Jų nėra. Arba beveik nėra. Nes tas kraštas partijoms nerūpi. Tai kodėl to krašto žmonėms turi rūpėti Lietuvos partijos? Mūsų socialinė sankloda stumia juos į tautinį getą, kuris vadinasi LLRA.

Lietuva kartoja tą pačią klaidą, kurią prieš­ka­riu darė Klaipėdos krašte. Ne bandė klai­pė­die­čių kitoniškumą suprasti, pripažinti ir palenkti savo pusėn patrauklesne už Vokietijos gundymus socialine alternatyva, bet skubėjo juos „atlietuvinti“. Išaiškinti vietos memelenderiams, kad jie – tik „nutautėję lietuviai“. Pasekmes žinome.

P.Žadeikis, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vašingtone, susitikęs su J.Toliušiu, iš Klaipėdos krašto kilusiu licencijuotu Niujorko advokatu, dirbusiu Klai­pė­doje, promemorijoje Užsienio reikalų ministerijai 1939 m. sausio 25 d. rašė: „Paklaustas, kaip jis vertina Klaipėdos krašto praeitį, p. To­liu­šius pasakė, kad tai yra Lietuvos valdžios klaidų litanija: Lietuvos valdžia, aklai pasitikėdama signatarais, varinėjusi aukštą politiką – kalbėjusi tik su Paryžiumi, Londonu, Ro­ma, dirbusi Ženevoje ir Hagoje, bet pamiršusi dirb­ti su Klaipėdos lie­tuviais, jais nepasitikėjusi; eko­nomiškai at­bai­džiusi laukininkus nuo Lie­tu­vos ir apsodinusi vi­sas įstaigas savo dažnai ne­vy­kusiais valdininkais gelž­kely, pašte, muitinėse.“

Daug žmonių mano, kad priešindamiesi „w“ raidei Lietuvos piliečių asmenvardžiuose jie gina „lietuvišką interesą“ ir „savo abėcėlę“. Iš tiesų jie gina nykų sovietinį uniformizmą, neigiantį prieškario lietuviškos pavardžių rašymo tradicijos tęstinumą.

Šiandien esam didesni tautininkai ir už smeto­ninius. Prieškario pavardžių rašymo įstatymas nustatė, kad „lietuvio pavardė rašoma bendrinės kalbos rašyba ir lytimis“, o nelietuvio pavardė „rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“.

Ar reikia dar aiškiau ir suprantamiau?

Todėl M.Römeris galėjo būti ne tik Römeriu, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi bei jo rektoriumi. Dėl to umliauto jis netapo mažesniu Lietuvos patriotu. Priešingai. Šiandien iš jo raštų daugelis lietuvių mokosi ne tik konstitucingumo pagrindų, bet ir patriotizmo, įsipareigojimo tėvynei.

Kaip elgiasi laisvę atgavusi Lietuva? Paneigia prieškario tradiciją ir eina „sovietinio patriotizmo“ keliu: primeta naują tapatybę didžiai as­me­nybei, kuri jau tyli ir reikšti protesto nebegali. Universitetas šiandien vadinasi M.Ro­me­rio, nes V.Kapsuko universiteto auklėtiniai kal­bi­ninkai naudoti autentiško vardo neleido.

Čia – apie mirusįjį. Bet reikia pagalvoti ir apie gyvuosius. Kaip jaučiasi žmonės, kurie savo tė­vų, senelių ir protėvių antkapiuose mato vardus, parašytus su „w“, o Lietuvos „nauji ponai“ lie­pia jiems rašyti kitaip? Jie turi perkalti antkapių užrašus? Žmonės tarpusavyje kalbasi „poprostu“, žino, kaip miesteliuose vadinasi gatvės jiems suprantama kalba, turi prisisukę lenteles su jų pavadinimais, greta lietuviškų. O iš Vilniaus atvykę valdininkai bando jas nulupti? Nes taip, girdi, rašo įstatymas kalba, kuria jie to įstatymo nei perskaityti, nei suprasti nepajėgia.

Kam tos lentelės trukdo? Dar kartą cituoju prieškario teisės aktus. „Toms vietoms, kurios, svetimiems valdant Lietuvą, dokumentuose ir oficialiuose raštuose buvo vadinamos kitokiu vardu, ne tuo, kuriuo tos pat vietos gyventojų vadinamos, turi būti paliktas žmonių vartojamas vardas“, – rašoma įsakyme dėl žmonių vardų, pavardžių ir vietų vardų rašymo.

Kokie jausmai kyla žmonėms, kai elgiamasi priešingai? Vietiniais dėtas, aš irgi sakyčiau byd­ło, ne kitaip. Patys pilam anglių į V.Tomaševskio lo­komotyvą, paskui nepatenkinti, kad garsiai švil­­pia.

Galima, žinoma, ir toliau brukti per prie­var­tą. Bet „prievarta – tai tik prisipažinimas, kad ne­sugebate aiškiai reikšti minčių“, – rašė britų žur­nalas „Times“.

 

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Vidmantas VALIUŠAITIS:
Skelbimas

Komentarai (20)

  1. Jodas Jodas rašo:

    Na, populiarumu autorius tikrai nerizikuoja ;) Tačiau (ne)kompetencija minimu klausimu tikrai atsiskleidė. Deja :(

  2. pritariu pritariu rašo:

    Jodo komentarui

  3. autorius klysta autorius klysta rašo:

    tomaševskis laim4jo versdamas susitelkti lenkakalbius, juos baugindamas viskuo įmanomu ir neįmanomu. Lenkakalbiai visiškai neskaito lietuviškos spaudos

  4. Arnas Arnas rašo:

    Naivu, kolega. Lenkai nepatobulino gi savo sistemų lietuviškoms pavardėms? Kur ė, ū… t.t.?

  5. Racionalistas Racionalistas rašo:

    O tai tą patį giedosite, kai rusai norės kirilicos? Kuom tada prastesni kokie turkai, sirai, žydai, norvegai, anglai, ukrainiečiai?

  6. plečkaitininkai, burokevičininkai, valiušaitininkai plečkaitininkai, burokevičininkai, valiušaitininkai rašo:

    Valiušaitis jau viešai “atsižymėjo” kresowose “schodkose” (sueigose), tad kelio bahūrui atgal nebėr. Pagaliau įsirašė “neo-ND’ekijos broctvininku”. Tarpukario Lietuvos pogrindyje veikė toks Plečkaitis, kuris su bendrais Lietuvoje organizavęs perversmą pas Pilsudskį pabėgo, – “plečkaitininkais” buvo vadinami tokie, kokius mes vadinome “burokevičininkais”. Dabar eiles patankino “valiušaitininkai”. Kaip toj anti-utopijoj: “ludšyje liudi goroda”, visi susėdę vienon suolan: Niekonežinentaitis, Šunčius, Plečkaitis (ar tik ne tų giminaitis) ir desertui – Valiušaitis.

  7. Nesiseka Valiušaičiui Nesiseka Valiušaičiui rašo:

    Ir vėl – veidu į purvą. Bet, gal užsakovas nuostolius padengs?

  8. Gegutė ir gaidys Gegutė ir gaidys rašo:

    Apgailestauju, kad autorius nepaminėjo, jog pan-Riomer be kita ko dar ir ratą išrado – nepamirškime to (!), o tai žiūūū ir po šiai dienai, lietuviai, vaikščiotute pėsti-vyžoti. Bet šiaip Valiušaičio kreso-patetiką vertinu teigiamai, mat stačiai neįmanoma pervertinti minėtojo piliečio konsitutcinių nuopelnų Lietuvai, kurioje Konstitucija kaip reta greitai ir lengvai tapo … fikcija. Genialus fikcijos specas. Užtat nuotraukose genialiai žiūrėjosi, su tokiais impozantiškais “wonsais”, o juk jie savaime neužaugo! Ką ten šnekėt – genialus mokslavyris! Et, reikėjo nepagailėti dar isteriškesnio pašlovino tam smetoniniam konformistui nuo pasižymėjusio smetonos “kritiko”, mielojo Valiušaičio.

  9. TTT TTT rašo:

    Perskaičiau komentarus, supratau: lietuviai nepajūdėjo į priekį,buvo ir liko, praščiokais

  10. deja deja rašo:

    Sakalas, Andriukaitis,..ir kiti valiušaičiai nenaudokit patriotiškumo , kurio neturit. Tokie ir rusų kalbą noriai naudojo vietoj lietuvių. Parsidavėliai ir tiek. Pila žibalą Tomaševskio malūnui. Tokiems ir okupantų kalba buvo “geresnė”, nei lietuvių.

  11. Alvydas Alvydas rašo:

    Valiušaitis: “Kaip jaučiasi žmonės, kurie savo tė­vų, senelių ir protėvių antkapiuose mato vardus, parašytus su „w“, o Lietuvos „nauji ponai“ lie­pia jiems rašyti kitaip?”

    O kaip jaučiasi latviai, kurie savo tėvų, senelių ir protėvių antkapiuose mato vardus, parašytus su “W” (Walters), su “ee” (Leepa), su “Sch” (Schtelmachers)? Atsakau – gerai jaučiasi, nes latviai neturi savų valiušaičių, kirkilų, bumblauskų ir savukynų.

  12. Alvydas Alvydas rašo:

    Perskaičiau “TTT” komentarą ir supratau: kai kurie Lietuvos nelietuviai “nepajūdėjo” į priekį – kaip buvo mažaraščiai, taip ir liko.

  13. Gaila Gaila rašo:

    O juk subtiliai meluoja Valiušaitis. Meistriškai. Tik visi jo argumentai seniai seniai aptarti ir argumentuoti. Ir skirtas straipsnelis akivaizdžiai ne lietuviams, o tiems, kur ordainius dalija iš anos pusės

  14. suvalkietis suvalkietis rašo:

    teisingai, labai teisingai parašė Valiušaitis. o komentatoriai tai visiški debilai, paskutiniai kaimiečiai,nevėkšlos ir nemokšos, nežinantys nei savo , nei kaimynų istorijos. Gėda, kad tiek daug nevykėlių priviso ir puola autorių už tai, kad jis tiesą parašė, kad žino Lietuvos įstatymus iš prieškario ir daro teisingas išvadas.
    pagarba asmenybėms, einančioms prieš debilų srovę.

  15. ne suvalkietis ne suvalkietis rašo:

    Nusišnekėjo autorius,tiesiog laižo tomaševskio smirdančią vietą ir laukia kol gaus nusišluostyti iš tomaševskio gauta georgijaus juostele.Ar negana,kad leidžia pavardes rašyti atskirame puslapyje?
    Autoriui geriau patinka Wilno negu vILNIUS, tad ką apie jį kalbėti?

  16. Akivaizdu Akivaizdu rašo:

    Tai bent argumentas – prieškaris ! ! !

  17. zubras zubras rašo:

    “britų žur­nalas „Times“.” Tokio negirdėja “britų žurnalo”. Yra The Times laikraštis, O Time – Amerikoj žurnalas… Nu duoda šis kerėpla…

  18. R R rašo:

    Autorius teisus. O jus visi patys esat kaip tie mazi suniukai. Ir todel niekur ta Lietuvele neina i prieki… Europos siknoj ta maza gintarine salis pasiliko. Ir, kas svarbiausia, zinant kokie primityvai teise steigia ir kokie imbecilai dziaugiasi is tos nacionalistines teises, niekam nerupi kad ta Lietuva is siknos istraukt. Paskaiciau straipsni – gerai parasytas. Logiskai isaiskintos konkliuzijos. Paskaiciau komentarus – geda man pasidare uz tuos suniukus kurie taip loja issigande… Lokit lokit… Niekam jus nereikalingi

  19. tutejszas Tomaševskio oponentas tutejszas Tomaševskio oponentas rašo:

    Pastaruosius metus nemažai dirbu su Lietuvos kultūros atstovais, istorikais, intelektualais. Mano sieloje spėjo išaugti meilės šiai kultūrai, pasitikėjimo šios šalies žmonėmis medis. Perskaitęs šį straipsnį ant šakelių net išbrinko vilties pumpurai. Vilties, kad netolimoj ateity kartu galėsime džiaugtis mūsų bendrų protėvių palikimų. Kartu atrasime mūsų tikrąją daugiakultūrią istoriją, o ne Zygmunto Zinkiewicziaus sukurtą interpretaciją. Deja komentarai greitai tas šviežias šakeles aplaužė. Ir dabar, galvoju sau ką daryčiau, jei kiltų karas su Lietuvą. Ogi, nors užmušk nestočiau ginti Lietuvos politinio elito ir jo išaugintų orkų masės, kurie čia taip žvaliai komentuoja. Kurie maža to, kad protėviams priklausančios žemės mūsų šeimoms negražina, ne tik vardų mums neleidžia rašyti, kaip protėviai rašė dar XIV a. prieš caro agentu inicijuotą lituanizaciją, o ir toliau varo į visuomenės pakraščius kurstydama tautų priešiškumą. Verčiau eisiu į mišką… arba varysiu kur Dievas duos jei jau taip varot. Per jėgą pamilt nepriversi.

  20. Mėmelis mėnulis Mėmelis mėnulis rašo:

    .
    Mėnulio miestas Klaipėda,
    Saulės miestas Šiauliai.
    Atstatysim kryžiuočių sugriautą šventyklą,
    Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...