2012 Rugsėjo 04

Andrius Kubilius

Perėjimas nuo dujų prie biokuro naudojimo yra tas kelias, kuriuo turime eiti

veidas.lt

 

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

 

Premjere, pradėkime nuo politinių aktualijų. Vakar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atidėjo sprendimą dėl europarlamentaro, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso registravimo kandidatu Seimo rinkimuose. Pati partija sako, kad tokį sprendimą skųs teismui, o VRK apkaltino Seimo rinkimų įstatymo sąmoningu pažeidimu. Kokia Jūsų nuomonė dėl to?

 

Tiesą sakant, savo kažkokios nuomonės pareikšti negaliu. VRK yra nepriklausoma institucija, prižiūrinti visus rinkimus, ir tikrai politikai neturi komentuoti jos veiksmų ar sprendimų. Kiek suprantu, bent jau iš spaudos, VRK tiesiog atidėjo sprendimą dėl R. Pakso registravimo kandidatu į Seimą dėl to, kad laukia Konstitucinio teismo (KT) sprendimo. KT, kiek suprantu, bylą yra išnagrinėjęs ir artimiausiomis dienomis gali paskelbti savo išvadą kaip tik šiuo klausimu. Po to VRK ir priims galutinį sprendimą.

 

Premjere, apie sraigtasparnius. Kaip žinome, Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį sukritikavo Vyriausybės sprendimą pirkti sraigtasparnius būtent iš namų renovacijai nepanaudotų Europos Sąjungos (ES) lėšų, sakydama, kad reikia ieškoti kitų šaltinių. Jūs savo ruožtu atrėmėte, kad lėšų renovacijai pakaks, kad tik būtų norinčių tai daryti. Vakar buvote susitikęs su Prezidente, ką kalbėjote su šalies vadove apie šiuos reikalus?

 

Prezidentė, kaip ir dauguma politikų, labai aiškiai pasakė, kad taip, sraigtasparnius Lietuva turi įsigyti. Tai reikia labai aiškiai fiksuoti ir dėl to nėra jokių diskusijų. Antras klausimas, kaip sekasi su renovacija. Iki 2013 metų pabaigos buvo numatyta renovuoti 700 daugiabučių namų, tam buvo skirta 783 mln. litų, jie yra JESSICOS programoje (438 mln. litų – ES lėšos, likusieji – iš valstybės biudžeto). Akivaizdu, kad renovacijos programa tikrai įsisiūbuoja lėčiau nei planavome, tam yra įvairių priežasčių, taip pat ir gili ekonominė krizė, kuri visus Lietuvos žmones labai skaudžiai paveikė 2009–2010 metais. Šiuo metu pagal šią JESSICOS programą yra pateiktos 275 paraiškos, vien per šiuos metus, nuo sausio pradžios iki dabar, yra pateikta šimtas paraiškų. Ir jei tokie tempai bus išlaikyti ir kitus metus, kitų metų pabaigoje planuojame, kad gali būti tokių paraiškų 450–500. Reikia dar sykį labai aiškiai pabrėžti, kad pagal ES lėšų naudojimo taisykles, jei iki 2013 metų pabaigos nebus pakankamo skaičiaus paraiškų ir jos nebus virtusios normaliomis sutartimis su statybinėmis kompanijomis, kurios atlieka renovaciją, mes tų pinigų nebegalėsime panaudoti daugiabučių namų renovacijai. Septyniems šimtams namų buvo numatyti pinigai. Mes skaičiuojame, kad būtų gerai, jeigu spėsime iki kitų metų pabaigos pasirūpinti 500-ais namų. Tada kyla klausimas, ką turime daryti su tomis lėšomis, kurių galbūt iki šito periodo pabaigos mes nespėsime panaudoti. Nuo 2014 metų prasideda naujasis ES lėšų laikotarpis, per kurį mes vėl galėsime iš naujo naują sumą lėšų skirti daugiabučių namų renovacijai. Tačiau būtume visiškai prasti ūkininkai, jeigu, labai gerai žinodami ES pinigų panaudojimo taisykles, dėl to, jog programa šiek tiek lėčiau įsisiūbavo, dalies pinigų iki 2013 metų pabaigos mes galime nespėti panaudoti ir tokiu atveju juos turėtume grąžinti Briuseliui.

 

Premjere, sraigtasparniai bus perkami? Vyriausybė nekeičia savo pozicijos?

 

Aš dar sykį noriu pakartoti, kad tokią poziciją remia ir Prezidentė, ir visi politikai, kurie diskutuoja. Niekas neabejoja dėl to, kad sraigtasparniai paieškos ir gelbėjimo funkcijoms atlikti Lietuvai yra reikalingi. Dar diskutuosime, kaip finansuosim, iš kokių lėšų, kaip elgsimės. Visi projektai, kurie yra pateikiami daugiabučių namų renovacijai, turi būti finansuoti ir jie bus finansuojami. Iš kitos pusės, dėl savo žioplumo ir dėl ES biurokratinių taisyklių mes negalime leisti, kad bent vienas litas nebūtų panaudotas ir būtų sugrąžintas Briuseliui nepanaudotas. Nepanaudoti pinigai nešildo.

 

Premjere, vėl artėja šildymo sezonas, nors atrodo ką tik vasara buvo. Analitikai prognozuoja, jog spalio – lapkričio mėnesiais gamtinės dujos kainuos trečdaliu brangiau nei pernai tuo pat metu. Žinant praėjusio šildymo sezono kainas, ypač Vilniuje, kaip Jūsų manymu, gyventojai pakels tokią išlaidų naštą? O be to reikės daugiau biudžeto lėšų kompensacijoms mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Ar ruošiamasi tam?

 

Biudžete yra numatytos reikalingos sumos kompensacijoms. Bet kai kalbame apie šildymą, tai aš turiu dar kartą pakartoti, kad reikia atskirti du dalykus. Tai pirmas klausimas ir pats svarbiausias klausimas, kaip yra susitvarkyta su šildymo ūkiais, kurie, noriu priminti, yra savivaldybių atsakomybėje. Galime pasidžiaugti: yra daug savivaldybių, ypač regionuose, kurios nuolat skiria dėmesį savo šilumos ūkiams, juos modernizavo, nuo dujų vartojimo šilumos gamyboje perėjo prie biokuro ir gali pasidžiaugti pakankamai pigiai gaminama šiluma. Pavyzdžiui, jeigu gerai atsimenu, Molėtų savivaldybėje šilumos kilovatvalandė kainuoja apie 18–19 centų, tačiau yra kitų savivaldybių, tarp jų ir mano gimtasis Vilnius, kur šilumos ūkyje tendencijos nesikeičia, viena monopolinė kompanija ir toliau dominuoja, jokia modernizacija nevyksta, todėl vilniečiai turi mokėti kur kas daugiau, tai yra, apie 30 centų už tą pačią kilovatvalandę. Šilumos ūkio perėjimas prie biokuro vartojimo vietoj dujų vartojimo yra tas kelias, kuriuo turime eiti. Mūsų Vyriausybė, nepaisant to, kad paveldėjo planus iš ankstesnės Vyriausybės, kuriuose buvo numatyta tik 100 mln. litų iš ES lėšų, skirtų būtent tokiai pertvarkai, gebėjo atrasti sprendimus, kurie leistų skirti virš 250 mln. litų. Todėl apie 60 proc. savivaldybių Lietuvoje, turiu omenyje regionų savivaldybes, jau yra persitvarkiusios, pažangą matome ir didžiuosiuose miestuose, pirmiausia Klaipėdoje, Kaune, kur atsiveria galimybės kur kas didesnei konkurencijai tarp šilumos gamintojų. Tikimės, kad dėl to šilumos vartotojai gaus pigesnę šilumą. Turiu ir vėl paminėti Vilnių kaip atsiliekantį tarp didžiųjų miestų. Antras dalykas – labai svarbus pačių gyventojų rūpestis, kad būtų susitvarkyta su butais, daugiabučiais namais, drąsiau būtų įsitraukiama į renovacijos programas. Mes visi gerai žinome, kad nemažai šilumos yra sueikvojama visiškai neefektyviai. Žmonės turi mokėti už šilumą, kuri išeina per kiaurus langus ir kiaurus stogus. Trečias dalykas – dujų kainos. Čia mūsų veikla nukreipta į tai, kad po kelerių metų būtume mažiau priklausomi nuo vienintelio monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“. Visų pirma, turiu omenyje mūsų planus jau 2014 metų pabaigoje turėti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, per kurį galėsime importuoti iki 20 –25 proc. pigesnes dujas. Mes manome, kad tai privers ir „Gazprom“ taikyti žymiai lankstesnes Lietuvai parduodamų dujų kainas.

 

Premjere, pagal verslo aplinką Lietuva šiemet gali pakilti dešimčia pozicijų į 17-ą vietą. Tokios prognozės numatomos Pasaulio banko (PB) grupės „Doing Business“ tyrime, kurio rezultatai pasirodys galbūt po mėnesio. „Doing Business“ vertinimu, Lietuva padarė pažangą septyniuose iš dešimties vertintų indeksų. Kokie buvo priimti sprendimai ir ką toks PB grupės indeksas reikštų Lietuvai?

 

Aš tikrai nesiimu spėlioti kokioje pozicijoje mes galime atsidurti šiame labai svarbiame reitinge. Iš tikrųjų tai labai svarbus reitingas. Noriu priminti, kad kiekvienais metais PB skelbia taip vadinamą „Doing Business“ arba verslo sąlygų suvestinę, kurioje lygina visas valstybes ir kur Lietuva nuolatos būdavo kažkur tarp 22–27 vietos. Dabar tos pasigirdusios žinios, kad galime patekti jau į pirmą dvidešimtuką, tikrai būtų labai geros, jeigu po mėnesio tai patvirtintų jau ir oficiali ataskaita. O mūsų pastangos gerinti verslo sąlygas Lietuvoje yra nuoseklios. Pavyzdžiui, vienas iš parametrų, kurį lygino, yra per kiek laiko galima įsiregistruoti verslą. Tai jeigu anksčiau Lietuvoje verslo registravimas užtrukdavo septynias – aštuonias dienas, dabar tai galima padaryti internetu per 15 minučių. Labai svarbūs parametrai yra taip pat susiję su statybų leidimų išdavimu. Šioje srityje paskutiniu metu mes esame priėmę daugybę sprendimų, kurie laikotarpį, per kurį galima gauti statybos leidimą, irgi pakankamai racionaliai sutrumpina. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų mums reikia nuolatos rūpintis ne tik dėl reitingų, bet ir dėl to, kad mūsų verslas jaustųsi galintis netrukdomai veikti. Per paskutinius porą metų daug dėmesio skyrėme verslą prižiūrinčioms institucijoms ir šioje srityje reformos yra milžiniškos, gal ne tiek priimant atskirus įstatymus ar nutarimus, bet iš tikrųjų reikalaujant ir siekiant, kad tie patys priežiūros inspektoriai būtų verslo partneriai, o ne vien tik baudėjais, kad būtų konsultantais, patarėjais, o ne vien tik griežtais prižiūrėtojais. To rezultatus matome. Matome ir galbūt tikiuosi iš tų pačių reitingų, iš tokio paprasto skaičiaus, kad praėjusiais metais Lietuvoje naujai įregistruotų įmonių skaičius yra pats didžiausias per visus 22 nepriklausomybės metus. Tuo keliu ir toliau turime eiti.

 

Ačiū už pokalbį.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. Vincas Vincas rašo:

    Daugiausia dėmesio šilumos kainoms skiria J.E.Prezidentė,-ji globoja savo giminaitės D.Korsakaitės vadovaujamą Valstybinę Kainų ir Energetikos Kontrolės Komisiją,Prezidentė leidžia prokuratūrai,STT ir kitoms čekistinėms kontoroms netirti šilumos kainų sudarymo pagrįstumo.J.E. už tai gali būti garantuota,kad jai bus išmokėti otkatai už VKEKK globą.Šilumos biznieriai tuo pasirūpins.

  2. Petras. Petras. rašo:

    Kubilius iš šilumos biznierių gauna didelius kyšius.Kas tai gali paneigti????

  3. valentinas valentinas rašo:

    Jo jo,taip pasipuosus tik, i graba.

  4. ina ina rašo:

    kol kas šilumos ūkiui, matyt, neskiriamas joks dėmesys, nes gyventojai junta tik nuolat augančias šildymo kainas ir tuščius Vyriausybės pažadus.

  5. jonas jonas rašo:

    Va tau ir naujiena: šilumos kainas, kaip Alytuje , nustatė vienašališkai valstybinė komisija, o už šilumą vis vien atsakingos savivaldybės. Kur čia protas, ponai prisiekusieji?

  6. anta anta rašo:

    lietuvos brudas


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...