2013 Gegužės 03

„ES lėšų skirstymo prioritetai – regioninė plėtra, kultūra, ir sveikata visiems“

veidas.lt

Artimiausius penkerius metus ES milijardai Lietuvoje bus kreipiami į užimtumo, investicijų į mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros didinimą, energetiką, kovą su klimato kaita, socialinės atskirties mažinimą ir švietimo plėtrą. Apie tai, kokios naudos iš ES paramos sulaukėme ir kokie bus ateinančio finansinio laikotarpio prioritetai pokalbis su finansų viceministru Aloyzu Vitkausku.

VEIDAS: Kiek 2007-2013 m. laikotarpiu gautos ES lėšos prisidėjo prie Lietuvos pažangos?
A.V.: Nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2012 m. pradžios į Lietuvos ūkį jau yra investuota 16,362 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų paramos, o iki 2015 m. pabaigos turėtų būti panaudota dar 12,65 mlrd. Lt. Trumpalaikis paramos poveikis daugiausia pasireiškė statybų sektoriuje – daugiau nei pusė 2004-2011 m. paramos buvo panaudota statyboms ir susijusiems darbams finansuoti; 31,6 proc. paramos atiteko privačių paslaugų sektoriaus įmonėms, finansuojamuose projektuose vykdančioms įvarius darbus ar paslaugas, 11,1 proc. – viešųjų paslaugų sektoriui.
Ilgalaikis poveikis ekonomikai daugiausiai pasireiškė per bendrąją ekonominę infrastruktūrą. Šiai veiklai skirta 78,6 proc. visos paramos, žmogiškųjų išteklių plėtrai teko 18,8 proc.
ES struktūrinių fondų parama 2004–2013 m. lėmė 1,57 proc. didesnį realaus BVP (palyginus su 2005 m.) vidutinį metinį augimą nei būtų be paramos. Prognozuojama, kad per 2004–2015 m. laikotarpį iš viso bus sukurta 66,36 mlrd. papildomo nominalaus BVP, o kiekvienas investuotas litas atneš 1,97 Lt nominalaus BVP grąžos.

VEIDAS: Ar ES struktūrinių fondų investicijos nors kiek prisidėjo sprendžiant nedarbo problemą Lietuvoje?
A.V.: Nedarbo lygis 2004–2011 m. laikotarpiu buvo vidutiniškai mažesnis 2,6 proc., o 2004–2015 m. laikotarpiu planuojama, kad bus vidutiniškai 4,6 proc. mažesnis lyginant su scenarijumi „be paramos“. 2012 m. nedarbo lygis be ES struktūrinės paramos investicijų būtų siekęs 14,9 proc. vietoje faktiškai buvusio 13,2 proc. nedarbo lygio. 2013–2015 m. nedarbo lygis dėl šių investicijų bus mažesnis 1,3 proc.
Kita vertus, dauguma dėl ES struktūrinių fondų paramos sukurtų darbo vietų yra laikinos, todėl, pavyzdžiui, iki 2015 m. pabaigos liks tik 16,8 tūkst. papildomų sąlyginių darbo vietų, kurios buvo sukurtos iki 2008 m. įgyvendinant pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD finansuojamus projektus.

VEIDAS: Kokia dalis Lietuvos žmonių asmeniškai pajuto ES paramos naudą?
A.V.: 2012 m. pabaigoje atliktos gyventojų apklausos atskleidė, kad asmeniškai ES paramos naudą jaučia apie du trečdalius žmonių. ES paramos teikiama nauda labiausiai jaučiama transporto, švietimo, aplinkos apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad ES struktūriniai fondai padeda Lietuvai išlaikyti ekonomikos stabilumą, gerina sąlygas verslui, padeda išlaikyti darbo vietas. Taip pat beveik pusė apklaustųjų pritaria teiginiui, kad paramos nauda yra ilgalaikė, juntama ilgiau nei penkerius metus.

VEIDAS: Vis dėlto, Lietuvos verslo bei pramonės atstovai kritikuoja, kad didžioji dalis ES lėšų buvo skirta „mikštiesiems“ projektams, tad ilgalaikės naudos nepajusime.
A.V.: 2011 m. Lietuva gavo Europos Komisijos įsteigtą ,,Pažangaus regiono“ titulą, kuriuo apdovanojami regionai pažangiausiai ir geriausiai panaudojantys ES fondų paramą. Lietuvoje įgyvendinami projektai tris kartus buvo apdovanoti „Regionų žvaigždėmis” – prizais, skiriamais Europos Komisijos ir Regionų komiteto, novatoriškiausiems ir pažangiausiems ES finansuojamiems projektams. Įgyvendinant 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamas veiksmų programas, padaryta ženkli pažanga visose socialinės ir ekonominės plėtros srityse. Iki 2013 m. balandžio 23 d. pasiekti šie šalies ekonomikai ir visuomenei reikšmingi rezultatai: 163,7 tūkst. bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavo remiamose įdarbinimo programose; finansuota virš 1,7 tūkst. subsidijų studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei-tiriamajai veiklai;‬ daugiau kaip 2,3 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms; nutiesta daugiau kaip 1,3 tūkst. kilometrų naujų ir rekonstruota esamų automobilių kelių; energijos taupymo požiūriu atnaujinti 713 viešosios paskirties pastatai (mokyklos, darželiai, ligoninės ir kt.); uždaryta ir sutvarkyta 200 sąvartynų.

VEIDAS: Kokios bus laikomasi krypties, kad 2014-2020 m. laikotarpiu gautos lėšos būtų tinkamai investuotos?
A.V.: Siekiant pasirengimo panaudoti 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą įsteigta 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisija, kurią sudaro ministerijų, agentūrų, socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių atstovai. Siekiant tinkamo ir efektyvaus 2014-2020 m. ES lėšų panaudojimo šiai komisijai pavesta įvertinti, svarstyti ir patvirtinti, 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentų projektus bei paramos valdymo ir kontrolės sistemos modelio projektą.

VEIDAS: Kokie bus Lietuvos prioritetai ateinančius penkerius metus skirstant ES paramą?
A.V.: Svarbiausi nacionaliniai prioritetai yra nustatyti 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programoje. Šiame dokumente yra numatyti penki prioritetai, jų tikslai ir uždaviniai, taip pat finansinės paramos proporcijos. Tai „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“ – 14,23 proc. nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos, „Veikli ir solidari visuomenė“ – 12,59 proc., „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ – 57 proc., „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“ – 11,44 proc., „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ – 4,74 proc. Taip pat programoje išskirti trys horizontalieji prioritetai – „Regioninė plėtra“, (20 proc.) „Kultūra“ (6 proc.), ir „Sveikata visiems“ (6 proc.). Horizontaliųjų ir vertikaliųjų (tematinių) prioritetų tikslai, uždaviniai ir įgyvendinimo kryptys derinami tarpusavyje. Tiesa, dar nėra aišku, koks bus galutinis 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos paskirstymas pagal atitinkamas veiklos sritis. Šiuo metu rengiama Partnerystės sutartis ir veiksmų programa ES struktūrinei paramai administruoti, kurioje, remiantis ES Sanglaudos politikos reglamentų nuostatomis, bus numatytos investicinės sritys ir veiklos. Šių dokumentų projektus planuojama parengti iki 2013 m. liepos 1 d.

VEIDAS: Ar pavyks efektyviai investuoti gautą paramą ir kokių pokyčių sulauksime po penkerių metų?
A.V.: Šiuo metu svarbiausias strateginis pagrindas efektyvioms investicijoms yra Nacionalinė pažangos programa, skirta Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti. Pagrindinis jos tikslas – sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčią harmoninga trijų „sumanumų“ (visuomenės, ekonomikos ir valdymo) derme.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...