2013 Gegužės 29

ES plėtra: ko tikėtis pirmininkaujant Lietuvai

veidas.lt


Pranešimai apie Serbijos ir Kosovo susitarimą paskatino pasidomėti ES plėtra ir Vakarų Balkanais apskritai. Be to, šis klausimas bus vienas Lietuvos pirmininkavimo ES elementų. Juk Lietuvai teks rengti tradicines metų pabaigos Tarybos išvadas dėl plėtros, taip pat spręsti dėl tolesnės ES plėtros strategijos. Ar čia įmanomas kažkoks proveržis ir ar Lietuvai reikia jo siekti?

Rytų partnerystės šalys Lietuvai dėl geografinių ir istorinių priežasčių visada buvo artimesnės ir svarbesnės nei Vakarų Balkanai. Ekonominių ir žmogiškų ryšių su Jugoslavija bei jos palikimu nebuvo daug. Dabar šis regionas daugeliui lietuvių yra tiesiog viena galimų atostogų vietų prie Adrijos jūros.
Tiesa, ES plėtra nėra tik Vakarų Balkanai. Tai dar ir Islandija bei Turkija. Turbūt vienintelė Islandija Lietuvos žmonėms kėlė ir tebekelia tikrų sentimentų. Nors šiuo metu ryšių su šia šalimi nėra daug, visi prisimena, kad Islandija pirmoji pripažino Lietuvą. Tačiau Islandija po pastarųjų parlamento rinkimų, regis, pati stabdys derybas dėl narystės ES. Paaiškėjo, kad ES Islandijos žmones žavėjo tik susidūrus su ekonominiais sunkumais. Sunkmečiui pasibaigus, islandams ES nebereikia. Lietuva norėjo padėti islandams baigti derybas dėl narystės, bet to, regis, nebenorės patys islandai.

Didžiausia pergalė – Kroatijos narystė

Lietuva išlieka viena aktyviausių ES Rytų kaimynystės politikos rėmėjų. Ji buvo ir tarp tų, kurios tvirtino, kad Rytų partnerystės šalims būtinai reikia narystės ES perspektyvos, nes be jos sudėtingos politinės ir ekonominės reformos nevyks.
Vakarų Balkanų šalys tokią perspektyvą jau turi dešimtmetį, taigi įdomu, kokia padėtis dabar.
Didžiausia pergalė ES plėtros fronte per pastarąjį dešimtmetį – Kroatijos narystė. Lietuvai teks garbė pradėti pirmininkauti ES, kurią sudarys jau ne 27, o 28 narės. Kroatija nuėjo sudėtingą pasirengimo deryboms ir pačių derybų kelią, mat buvo taikomi nauji ES plėtros strategijos principai, akcentavę vidaus reformas, ypač teisės ir teisingumo srityse. Kroatijai teko įvykdyti ne vieną politinę sąlygą, kuri buvo skausminga ir rinkėjų vertinta nevienareikšmiškai. Ir procesas užtruko gerokai ilgiau, nei įsivaizdavo patys kroatai: juk į ES jie siekė įstoti kartu su mumis 2004-aisiais, paskui ketino tą padaryti kartu su rumunais ir bulgarais 2007 m., bet galų gale ES nariais taps devyneriais metais vėliau už mus.
Kroatija parodė ES narystės pažado patikimumą, bet kitoms šalims kelias į ją bus sunkesnis. Nėra ir, matyt, nebus jokių išankstinių galimų narystės datų – tam, atrodo, nėra pasirengusios nei regiono šalys, nei pati ES. Šiuo požiūriu kol kas toliausiai pasistūmėjo Juodkalnija, kuri jau derasi dėl narystės ES. Lietuvos pirmininkavimo metu ji gali atversti dar kelis derybų skyrius, tačiau bet kokiu atveju Juodkalnija tebėra pačioje narystės derybų pradžioje.
Rengiantis narystei ES po Kroatijos ilgą laiką lyderės pozicijas užėmė Makedonija. Europos Komisija net ketverius metus iš eilės rekomendavo pradėti derybas su šia šalimi, bet prie Graikijos, kuri iki šiol blokuoja derybų pradžią dėl Makedonijos pavadinimo (taip pat vadinasi ir viena Graikijos provincija), prisidėjo ir Bulgarija, nepatenkinta tuo, jog Makedonija tariamai savinasi šios šalies istoriją ir kalbą. Iš tiesų Makedonija – geras pavyzdys to, kas vyksta tada, kai ES narystės magnetui nebeveikiant Bendrija nevykdo duotų pažadų.
Per pastaruosius metus Makedonijoje aiškiai sustiprėjo nacionalistinės nuotaikos, šalies politika tapo kietesnė ir radikalesnė. Europos Komisijos inicijuotas tam tikras narystės derybų pakaitalas – stojimo dialogas neatstoja narystės derybų, bet leidžia šaliai toliau rengtis narystei. Makedonijos pavadinimo ir kitų bėdų Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu, matyt, išspręsti nepavyks, bet palaikyti intensyvų stojimo dialogą Lietuvai derėtų. Nuo to priklausys ir pačios ES plėtros patikimumas.

Sudėtingi rebusai

Jei pavyks suderinti Serbijos ir Kosovo susitarimo detales (o detalės dažnai ir būna svarbiausios), jau birželio pabaigoje ES gali priimti sprendimą pradėti derėtis dėl narystės su Serbija ir dėl stabilizacijos ir asociacijos sutarties – su Kosovu. Jei taip nutiks, Lietuvai pirmininkavimo metu gali tekti atsakomybė ir garbė pradėti derybas su trečiąja Vakarų Balkanų šalimi. Tai paradoksalu, nes su Serbija Lietuvos santykiai intensyviausi, bet nebūtinai gerąja prasme.
O štai Kosovas tebėra ypatingas atvejis, bet klausimas dėl stabilizacijos ir asociacijos sutarties derybų pradžios būtų didelis žingsnis Kosovo padėties normalizavimo kryptimi. Dėl to jis toks sudėtingas ir tiesiogiai priklauso nuo bendro sutarimo.
Albanija bei Bosnija ir Hercegovina – dar tik potencialios kandidatės. Albanija jau kelerius metus iš eilės siekia gauti valstybės kandidatės statusą ir pernai buvo arti šio tikslo. Dabar likęs esminis išbandymas – birželio pabaigoje vyksiantys Albanijos parlamento rinkimai. Jų skaidrumas, rinkimų rezultatų pripažinimas ir galimybė po jų priimti svarbius kvalifikuotos daugumos reikalaujančius įstatymus – pagrindinė Albanijos statuso pakeitimo sąlyga. Nuspręsti, kur yra ta riba, kurios neperžengus rinkimus galima vadinti skaidriais ir sąžiningais, gana sudėtinga. Lietuvai teks prisidėti prie šio subtilaus vertinimo.
Bosnija ir Hercegovina – bene sudėtingiausias ES plėtros ir net ES užsienio ir saugumo politikos rebusas. Tai aiškiai nefunkcionuojanti bosnių ir kroatų federacijos bei Serbijos Respublikos sąjunga, kurioje pagrindinės trys gyventojų grupės ar tautos nesugeba rasti gyvenimo vienoje valstybėje pagrindų. Visos reformos įstrigusios, šaliai reikia naujos konstitucijos, bet niekas dėl jos nenori susitarti. Belieka tikėtis, kad kaimyninių valstybių pažanga ir įtaka leis išvengti Bosnijos, kaip juodosios Balkanų skylės, scenarijaus.
Pagaliau lieka Turkija. Regis, prieš trejus metus įstrigusios Turkijos derybos Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu pajudės, bet tai bus vieno derybų skyriaus atvertimo klausimas. Lietuva gali ir turi prisidėti, kad pajudėtų šie ledai, bet apskritai derybų pažangai tai įtakos neturės, nes ją lems daugelis struktūrinių veiksnių Turkijos viduje, ES bei pasaulyje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...