2012 Gegužės 15

ES parama tvirkina Lietuvos verslą ir iškraipo rinką

veidas.lt


Po metų baigiasi jau antrasis Europos Sąjungos paramos laikotarpis – ko gero, kiekvienas mato akivaizdžią jos naudą mūsų šalies ekonomikai. Vis dėlto pažvelgus giliau galima pastebėti ir kitų paramos savybių, kurių pasekmės keičia Lietuvos verslą ne tik į teigiamą pusę.

Šių metų valstybės biudžete Europos Sąjungos paramos lėšos sudarys daugiau nei 7 mlrd. Lt. Be to, Lietuva yra viena geriausiai šias lėšas panaudojančių valstybių: iš visų 2007–2013 m. laikotarpiui mūsų šaliai skirtų pinigų panaudojome apie 35 proc., tai yra nuo 2007-ųjų projektų rangovams ir vykdytojams išmokėta daugiau nei 16 mlrd. Lt.
Daugiausiai lėšų skirta Žemės ūkio, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų administruojamiems projektams. Tiesą sakant, be paramos kai kurios mūsų ūkio sritys būtų nekonkurencingos ir tegalėtų vegetuoti ar apskritai žlugtų.
„Laisvosios rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, inovacijų kūrimo ar žemės ūkio srityse mes su kitų šalių gamintojais negalėtume konkuruoti. O kai gauname paramos iš šalies, tada ne tik išgyventi, bet ir plėstis pavyksta“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.
Panaudojant ES pinigus sukurta daug naujos infrastruktūros ir patobulinta esama: pastatytos Kauno, Klaipėdos sporto arenos, Druskininkų slidinėjimo trasa, nutiesta daugiau nei 1,1 tūkst. km kelių, renovuota daugiau nei 400 viešosios paskirties pastatų, mažesni miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie spartaus šviesolaidinio interneto tinklo.
Žinoma, būta ir ne tokių sėkmingų lėšų panaudojimo atvejų, už kuriuos gautas lėšas teks grąžinti: tarkime, nepavykusi mazuto saugyklos statyba prie Vilniaus Gariūnų turgavietės ar žlugęs Vilniaus miesto elektroninio transporto bilieto sistemos kūrimas. Nepaisant minėtų projektų nevykėlių, ES parama iš esmės davė didžiulį postūmį Lietuvos verslui ir padėjo tvirtesnį pagrindą po kojomis valstybei, susidūrusiai su sunkmečio iššūkiais.
Sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas: šis posakis puikiai iliustruoja ir padėtį, susijusią su ES paramos lėšomis. Šiandien nemažai įmonių bei organizacijų jau yra įpratusios prie ES lėšų ramsčio ir atėmus jį šalies ūkis gali pradėti šlubuoti ar net griuvinėti, o juk prognozuojama, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuva gaus apie 1 mlrd. Lt mažiau paramos.
Vis dėlto mažiau akivaizdūs yra kiti ES pagalbos niuansai, nemažai iškraipantys sveiką konkurenciją, rinkos sąlygas ir net kilstelintys kainas.

Iškraipoma konkurencija ir kainos

„ES parama gan stipriai prisidėjo prie šalies ekonomikos perkaitimo ir dėl jo kilusios krizės. Juk apie 57 proc. visos paramos lėšų nusėdo statybų sektoriuje“, – primena Klaudijus Maniokas, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ vadovas. Pasak jo, ES parama paskatino viešųjų pastatų statybą ir renovavimą, kelių tiesimą, vandentvarkos sistemos kūrimą – darbų statybų sektoriuje netrūko, todėl mažėjo konkurencija, didėjo atlyginimai.
O štai bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas mato ankstesnių ES paramos laikotarpių neigiamą įtaką, kai aktyviai remta viena ar kita ūkio sritis, ir tai privedė prie kai kurių įmonių bankroto. „Tarkime, kai mėsos pramonė buvo gausiai finansuojama, perdirbėjų prisikūrė per daug, gaminių pasiūla viršijo paklausą ir galiausiai nemažai firmų, gavusių paramą, turėjo bankrutuoti“, – primena M.Gedvilas.
O Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis dar papildo, kad panašią persisotinimo būseną išgyveno ir pieno supirkimo sektorius, – juk dauguma už ES lėšas įsteigtų pieninių šiandien dirba ne visu pajėgumu.
Vis dėlto dauguma „Veido“ kalbintų pašnekovų kaip didžiausią bėdą minėjo tai, kad daugeliui įmonių ES paramos lėšos atrodo tarsi nukritusios iš dangaus. Todėl jos dažnai persistengia investuodamos į joms nereikalingą ar pernelyg galingą įrangą bei ne visada atsiperkančio produkto gamybą. „Gavus paramą atrodo, kad pinigai teko už dyką, ir vietoje folksvageno perkamas rolsroisas, kurio tavo gamybai tikrai nereikia“, – lygina M.Gedvilas, pridurdamas, jog  vėliau dažnai įsitikinama, kad tas rolsroisas netinka nei rinkai, nei pačiam verslui.
A.Gaižučio vertinimu, šiandien mūsų valstybėje plinta tokia verslo kultūra, kai norint gauti pinigų juos reikia ne uždirbti, bet tinkamai pagrįsti jų gavimą, todėl įmonės dažnai renkasi gaminti tai, ko be ES paramos tikrai negamintų. Ir tai pasakytina ne tik apie gaminius, bet net ir apie statinius. Šiandien už ES pinigus kuriama itin daug įvairios infrastruktūros ir statoma gausybė pastatų, bet visiškai nesidomima ir nevertinama, kiek ji bus reikalinga po dešimties metų, arba už milijonus asfaltuojamas kelias, kuriuo per parą važiuoja vos keliasdešimt automobilių.
Dar viena sritis, kurią iškreipia ES pinigai, – tam tikrų prekių kainos. Pasak Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio, žemės ūkio technikos, kurios pirkimą finansuoja ES fondai, kainos šiuo metu išties didelės. „Šiandien tiek Rytuose, tiek Vakaruose naują kombainą ar traktorių nusipirkčiau pigiau – bet tokiu atveju negaučiau išmokos“, – piktinasi R.Karbauskis.
Šią mintį patvirtina ir M.Gedvilas, kuris sau reikalingą įrangą perka naudotą ir Vakaruose: Lietuvoje ji atnaujinama, ir taip įmonė sutaupo netgi daugiau pinigų, nei tuo atveju, jei įranga būtų perkama Lietuvoje su ES lėšų parama.
R.Karbauskis įžvelgia dar vieną ES sukeltą rinkos iškraipymą – kai skirtingų šalių ūkininkai gauna skirtingo dydžio išmokas. „Lietuvių gaunamos išmokos yra keturis penkis kartus mažesnės nei anglų ar prancūzų, bet produkcijos supirkimo kainos visur vienodos, tad kur čia gali būti sveika konkurencija“, – retoriškai klausia R.Karbauskis. Pasak jo, Lietuvos ūkininkai mielai neimtų jokios paramos, jei jos negautų ir kitų šalių ūkininkai, – tokiu atveju produkcija pabrangtų ir Lietuvos ūkiai taptų ypač konkurencingi.
Visi „Veido“ pašnekovai pastebi ir kitą tendenciją: tie, kurie pirmieji priėjo prie ES pinigų, dažniausiai įgijo ar dabar įgyja konkurencinį pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Vėliau daugiau lėšų turinčios įmonės gali sau leisti samdyti specialistus, kurie geriau parengia projektų paraiškas, dėl to sėkmingai gaunama parama. Ratas įsisuka, ir stambesni rinkos žaidėjai įgyja vis daugiau galimybių.

ES lėšų aruoduose „besiganančios“ įmonės

Atkreiptinas dėmesys, kad ES parama ne tik sukuria nemažai darbo vietų įmonėse, kurioms yra skiriamos lėšos, bet kartu ir „maitina“ nemažą sektorių firmų, rašančių arba konsultuojančių paraiškų paramai gauti klausimais. Be to, viešajame sektoriuje pristeigta nemažai projektų vykdymą kontroliuojančių institucijų, o jose įdarbinti šimtai klerkų – juk šiems žmonėms, kai sumažės paramos tempai, teks keisti darbo profilį arba atsidurti gatvėje.
„Valstybės institucijose, atsakingose už ES paramą, įsigaliojusi nuostata, kad lėšas reikia ne panaudoti, o „įsisavinti“, – kritikuoja A.Gaižutis. Pašnekovo žodžiais, Lietuvoje dažniausiai visiškai nesvarbu, kokiais būdais ir kam bus išleisti pinigai, svarbiausia, kad niekam neužkliūtų – nei ES, nei vietinėms kontroliuojančioms institucijoms. Ir daug rečiau kreipiamas dėmesys į tai, kokia nauda už tuos pinigus bus sukuriama.
Pačios paramą gaunančios įmonės turi skirti nemažai dėmesio ES pinigų suvaldymo procesui, todėl kartais susidaro situacija, kai didžiausios pastangos skiriamos ne naujo produkto kūrimui, o biurokratinių procesų suvaldymui ir darbui su kontroliuojančiomis institucijomis.
„Didelė dalis žmonių kuria gigantiškus projektus, kita dalis konsultuoja, kaip juos rašyti, o kiti rašo ataskaitas – galiausiai didelis kiekis žmonių tikrina projektus. Visiškai beprasmis darbas!“ – konstatuoja ekonomikos profesorius Rimantas Rudzkis. Ypač didelę šią vis didėjančio kontroliavimo žalą pašnekovas regi ateityje, kai mažėjant paramos kiekiui vis mažiau reikės ir ES pinigus „aptarnaujančių“ specialistų, kurie bus praradę pagrindines savo kvalifikacijas.
„Lietuvoje tenka susidurti su keliolika viešųjų ryšių agentūrų bei įmonių, kurių visas pajamas sudaro ES parama. Pinigus jos gauna ne tiesiogiai, o iš klientų, kurie reklamuojasi iš ES paramos, – pabrėžia ekonomistas Sigitas Besagirskas. – Tiesiog ES paramos projektuose nemaža dalis lėšų dažniausiai privalo būti skiriama pačiam projektui viešinti – taigi jos ir maitina minėtas agentūras.“
Įvairios viešosios įstaigos taip pat dažnai gyvuoja vien tik iš ES skiriamų lėšų. Tarkime, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, kuriam 2007–2013 m. laikotarpiui buvo skirta daugiau nei 25 mln. Lt. Iš jo įvairioms viešosioms įstaigoms (Lygių galimybių plėtros centrui, Socialinės partnerystės fondui „Magnum Bonum“ bei kitiems) buvo skiriama lėšų vykdomiems projektams – už jas organizuoti renginiai ir susitikimai nepakantumo svetimšaliams problemai spręsti. Tačiau kas galėtų objektyviai pamatuoti, kiek šių įstaigų veikla sumažino diskriminaciją ar padidino toleranciją? Užtat tikrai aišku, kad gauti pinigai leido toms organizacijoms samdyti darbuotojus, kurie pasibaigus ar sumažėjus Lietuvai skiriamai paramai gali likti „ant ledo“.
Kita besiganančiųjų ES paramos aruoduose grupė – įvairios verslo ar kitos srities asociacijos, turinčios daugybę narių, nors šie net nežino, kad joms priklauso. Tokios asociacijos ar konfederacijos dažniausiai būna sukurtos vieno ar kelių asmenų, kurie gautas iš ES fondų lėšas panaudoja konferencijoms, seminarams, mokymams rengti, nors tokių renginių vertė dažnai būna abejotina. Pasak S.Besagirsko, tokių įmonyčių, besispecializuojančių melžti struktūrinius fondus, yra daug, ir jų daugėja.
„Pati Europos Komisija pripažįsta, kad toks neefektyvus pinigų naudojimas ir sukčiavimas yra neišvengiamas blogis. Tarkime, EK numato, kad visose ES šalyse sukčiaujant ir pažeidžiant taisykles vidutiniškai per metus iššvaistoma apie 4 mlrd. eurų“, – apibendrina prof. J.Čičinskas.

ES paramos poveikis Lietuvai: nauda ir žala
Nauda    Žala
1.    Inovacijų kūrimas už ES pinigus    Produktų gamyba, neįvertinus rinkos poreikio
2.    Konkurencingumo didinimas    Vidinės konkurencijos pažeidimai, kai pirmieji gavusieji paramą įsitvirtina rinkoje
3.    Didžiulis postūmis šalies infrastruktūrai    Nevertinama kai kurių infrastruktūros objektų vertė ateityje
4.    ES lėšomis „pagyvinama“ šalies ekonomika    Didelis ES projektus aptarnaujantis sektorius, kurio nebereikės, mažėjant paramai
5.    Atnaujinama verslo sričių techninė bazė    Pakilusios techninės įrangos kainos šalies viduje

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...