2010 Spalio 29

Bendrijos sutartis

ES lyderiai uždegė žalią šviesą “ribotiems” pakeitimams

BNS

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasiekė bendrą sutarimą, kad Bendrijos sutartis turi būti “ribotai” pakeista, siekiant įkurti nuolatinį finansinės pagalbos fondą bloko šalims, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

“Šiandien priėmėme svarbius sprendimus, kad sustiprintume eurą”, – ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) sakė penktadienį paryčiais vykusioje spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad tai rimtas susitikimo laimėjimas.

“Mes rekomenduojame galingą ir įtikinamą nuolat veikiantį krizių įveikimo mechanizmą visos euro zonos finansiniam stabilumui palaikyti”, – sakė H.van Rompuy.

ES lyderius iš pradžių išgąsdino Prancūzijos ir Vokietijos reikalavimas iš esmės perrašyti pagrindinį Bendrijos dokumentą, praėjus vos metams po Lisabonos sutarties priėmimo, tačiau dabar jie palankiau vertina “ribotus” pakeitimus, kurie galėtų padėti išvengti didelio politinio susipriešinimo.

“Valstybių ir vyriausybių vadovai sutaria, kad šalims narėms reikia sukurti nuolatinį antikrizinį mechanizmą, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą visoje euro zonoje, taip pat pakviesti Europos Vadovų Tarybos pirmininką pradėti konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos nariais dėl riboto sutarties pakeitimo, kuris yra reikalingas šiam tikslui”, – sakoma dvi dienas Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo baigiamojo komunikato juodraštyje.

Berlyno nuomone, ilgalaikis finansinio gelbėjimo fondas tikriausiai taptų iki 2013 metų veiksiančių kitų priemonių būtinu papildiniu, tačiau nerimaujama, kad bet kokia nuolatinė struktūra gali kirstis su ES sutarties sąlygomis, draudžiančiomis traukti iš finansinių duobių Bendrijos nares. Tokio fondo įkūrimą taip pat tikriausiai atmestų griežtas Vokietijos Konstitucinis teismas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, vadovaujanti ekonomiškai ir finansiškai pajėgiausiai ES šaliai, taip pat susidūrė su visuomenės nepasitenkinimu dėl finansinės naštos, kuri gali būti jai užkrauta, jeigu tektų gelbėti kitas į bėdą patekusias euro zonos nares.

Aiškiai apibrėžtas valstybės bankroto procedūrų rinkinys taptų signalu investuotojams, valstybės bankroto atveju bent dalis naštos tektų jiems, o ne vien mokesčių mokėtojams.

Toks mechanizmas taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad galimi valstybių bankrotai nesukels panikos lavinos rinkose, kokią sukėlė pavasarį Europą sukrėtusi Graikijos įsiskolinimų krizė.

“Jokia šalis iš principo neprieštarauja nuosaikiam sutarties pakeitimui, tačiau jos nori žinoti, kokios bus politinės ir teisinės pasekmės”, – nurodė vienas šioms diskusijoms artimas šaltinis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė: “Jeigu sutarties pakeitimai sumažins šalių narių balsavimo teises, man tai atrodo nepriimtina ir, atvirai kalbant, nerealu. Tai nesuderinama su ribotų sutarties pakeitimų idėja, ir tam niekada vieningai nepritars šalys narės. Kaip žinote, sutarties pakeitimai reikalauja vienbalsio (pritarimo).”

“Mes numatome labai ribotus” pakeitimus, pridūrė jis.

SANKCIJOS DĖL SKOLOS

Pagal naujas taisykles, Europos Sąjunga turės įspėti ES šalių vyriausybes apie spekuliacinį rinkų augimą, visų pirma apie “muilo burbulus” nekilnojamojo turto rinkoje.

Be to, ES galės skirti dideles nuobaudas vyriausybėms, kurios pernelyg daug išleidžia ir pernelyg daug skolinasi.

Šalys stebės viena kitos biudžetus, o toms, kurios viršys maksimalų skolos lygį, numatytą Europos Stabilumo ir augimo paktu, – 60 proc. BVP, pamažu bus didinamos sankcijos.

Didžiajai Britanijai šios sankcijos nebus taikomos, nes ji neįeina į euro zoną, bet vyriausybė pareiškė, jog mano, kad Europos ekonomikos stabilizavimo mechanizmas pageidautinas ir jai.

LISABONOS SUTARTIES PATAISOS

Visi sutiko, jog turi būti nuolatinis krizės sprendimo mechanizmas, ir visi sutiko, kad suformuoti jį turi ES šalys. Todėl visi sutinka su tuo, kad reikia padaryti tam tikras sutarties pataisas.

Dabartinis laikinas 440 mlrd. eurų fondas, kuris buvo įsteigtas padėti Graikijai ir eurui remti, bus pertvarkytas į nuolatinį ir skirtas bet kurių ES šalių reikmėms.

Šiuo metu Lisabonos sutartyje, kuri atlieka ES konstitucijos funkciją, yra straipsnis, draudžiantis ES šalims teikti viena kitai tokią pagalbą. Todėl A.Merkel pasiūlė šią nuostatą panaikinti.

Visi sutiko, kad turi būti nuolatinis krizės mechanizmas, ir visi sutiko, kad jį suformuoti turi ES šalys, – pareiškė A.Merkel. – Todėl visi sutinka su tuo, kad reikia padaryti tam tikras sutarties pataisas”.

Lisabonos sutartis sudaryta po sudėtingų derybų. Kai kuriose šalyse, konkrečiai – Airijoje, kurią slegia sunki skolų našta, sutarčiai ratifikuoti teko surengti referendumą – ir ne vieną kartą, pirmąjį kartą airiai balsavo “prieš”.

Išsiaiškinti, kaip išvengti naujo referendumo, buvo pavesta H.van Rompuy.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...