2013 Rugsėjo 04

ES biurokratija – brangi ir stagnuojanti

veidas.lt


Dėl didžiulių išlaidų ir efektyvumo stokos nuolat kritikuojamas Europos Sąjungos biurokratinis aparatas ir toliau žengia į aklavietę.

Rugpjūtį Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre, perfrazuojant garsų rašytoją Joną Avyžių, vyksta Europos Sąjungos valdininkų kabinetų tuštėjimo metas. Paskutinį vasaros mėnesį, įvairiais skaičiavimais, iš beveik 46 tūkst. ES biurokratinės tarnybos darbuotojų savo darbo vietoje pasirodo tik kas ketvirtas. Kiti atostogauja, o daugelio sprendimų priėmimo procedūros atidedamos rudeniui ir, beje, ne rugsėjo pradžiai, o antrai rugsėjo pusei.
Sulėtėję darbo tempai didina kalną problemų, kurios reikalauja skubių sprendimų. Lietuva tą savo kailiu pajuto šią vasarą, kai bandydama apsisaugoti nuo kaimyninėje Baltarusijoje siaučiančio afrikinio kiaulių maro susidūrė su didžiuliu abejingumu ir vieninteliu argumentu – “juk dabar atostogos”. Bet afrikiniam kiaulių marui nusičiaudėt ant eurokratų atostogų.
Kaip viskas atrodė šią vasarą? Labai nekaip. Pagalbos prašymai ir aiškinimai, kad reikia dezinfekuoti į Lietuvą įvažiuojančias transporto priemones, statyti stvorą, kuri pristabdytų laukinių žvėrių migraciją, kad reikia milijonų išorinės ES sienos saugumui padidinti, iš Lietuvos į Briuselį ėmė plaukti dar liepos pabaigoje, bet iš ten reakcija buvo minimali. Galutinio sprendimo dėl finansinės pagalbos ES Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato nuolatiniame komitete nesitikima anksčiau nei rugsėjo vidury. Realūs žingsniai gali būti žengti ir dar vėliau.
Atkreiptinas dėmesys, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi ir kilus skandalui metų pradžioje: tuomet jautienoje aptikus arklienos pėdsakų Europos institucijų reakcijos nuo pirmo užfiksuoto atvejo Airijoje teko laukti penkias savaites.
Toks delsimas stiprina europiečių sąmonėje vyraujantį itin kritišką požiūrį į ES biurokratiją – esą tai brangiai kainuojantis ir nuolatos augantis, tačiau labai neefektyvus aparatas, kurį būtina reformuoti.

Biurokratija – neišspręsta ES problema

Pernai atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, daugiau nei pusė ES gyventojų – 51 proc. – Bendriją laiko technokratiška, o ketvirtadalis šį bruožą vadina neigiamu ir taisytinu. Net 58 proc. europiečių pripažino nelaiką ES efektyvia organizacija, o priešingos nuomonės buvo vos trečdalis respondentų.
Diskusija apie ES valdininkijai tenkančių išlaidų mažinimą ir efektyvumo didinimą tęsiasi jau ne vienus metus. Dar 2005 m. tuometinis Europos Komisijos viceprezidentas Guenteris Verheugenas aiškino, kad „ES biurokratai yra technokratiški, arogantiški ir turintys pernelyg daug galios priimti sprendimus“. Politiko teigimu, už įvairius klausimus atsakinguose generaliniuose direktoratuose, kuriuose dirba apie 24 tūkst. tarnautojų, priimama daugybė sprendimų, apie kuriuos valstybių narių deleguoti komisarai sužino post factum arba atsitiktinėmis aplinkybėmis. Kaip pavyzdį jis pasitelkė pesticidų naudojimo klausimą, apie kurį komisarams buvo pranešta tik kilus vidinių generalinio direktorato nesutarimų.
Net ir praėjus beveik dešimtmečiui padėtis iš pažiūros nepasikeitusi. Įvairių šalių žiniasklaidoje aptariami visuomenės nepasitenkinimą keliantys faktai: didžiulės biurokratų algos, kurios esą net vidutiniame lygmenyje siekia 15 tūkst. eurų, galimybės anksti išeiti į pensiją, iki šeštadalio algos siekiantys priedai, apmokamos vaikų mokslų, sveikatos procedūrų išlaidos. Ypač daug dėmesio sulaukė Vokietijos dienraščio „Die Welt“ paskelbta informacija, kad vienos įtakingiausių pasaulio politikų kanclerės Angelos Merkel alga, viršijanti 16 tūkst. eurų per mėnesį, neprilygsta beveik 4 tūkst. eilinių eurobiurokratų gaunamiems atlyginimams.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...