Pasirodžiusioje 2015 m. metinėje ES augimo apžvalgoje konstatuojama, kad atsigavimas vyksta lėčiau, nei prognozuota 2014 m. pradžioje. Dėl to sunkiau suvaldyti socialinę krizę ir mažinti nedarbą ES šalyse.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, per 2014 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,3 proc. ES ir 0,8 proc. euro zonoje. Ateityje tikimasi vis spartesnio augimo: 2015 m. atitinkamai 1,5 ir 1,1 proc., 2016 m. – 2 ir 1,7 proc. Žinoma, jei pasiteisins ES ekonomikos atsigavimą skatinančios priemonės.

Kad tai būtų pasiekta, EK rekomenduoja orientuotis į tris svarbiausias sritis: skatinti investicijas, atnaujinti įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės drausmės. Šiuo metu ES investicijos, palyginti su prieškriziniais metais, sumažėjusios 430 mlrd. eurų ir dabartiniai investicijų mastai neužtikrina tvaraus augimo. Dėl to EK paskelbė apie investicijų planą, pagal kurį per trejus metus investuotų 315 mlrd. eurų. Skelbiama, kad pirmiausia būtų remiami infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei švietimo projektai. Taip pat būtų siekiama telkti investicijų finansavimą nekuriant naujos skolos ir šalinti finansines bei nefinansines kliūtis investuoti.

Kai kalbama apie struktūrines reformas, EK ragina koncentruotis į darbo rinkos dinamiškumo didinimą ir nedarbo mažinimą, siekti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų veiksmingumo, skirti dėmesio lankstesnių produktų ir paslaugų rinkų kūrimui, verslo investicijų sąlygų gerinimui bei investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kokybės didinimui.

O atsakingos fiskalinės politikos požiūriu bendra padėtis gana gera: vidutinis fiskalinis deficitas ES vos per trejus sumažintas nuo 4,5 proc. BVP 2011 m. iki maždaug 3 proc. BVP 2014 m.