2012 Gruodžio 19

Ekonominė krizė pakeitė Europos aukštojo mokslo veidą

veidas.lt


Ekonominės krizės laikotarpiu aukštosios mokyklos privalo susiveržti diržus ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

„Laikai jau niekada nebebus tokie, kokie buvo“, – teigia Budapešte veikiančio Centrinio Europos universiteto viceprezidentas Liviu Matei.
Praktiškai visi Europos universitetai priversti keistis. Kai kurie ekspertai teigia, kad pagrindinis pokyčių variklis buvo ekonominė krizė, smarkiai apkarpiusi daugelio valstybių išlaidas aukštajam mokslui. Tačiau kiti mano, kad krizė tebuvo būtinus pokyčius paskatinęs veiksnys ir Europos aukštosios mokyklos, šiaip ar taip, būtų turėjusios imtis esminių reformų, siekdamos išlikti konkurencingos tarptautinėje erdvėje.

Krizė smogė universitetams

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad viešos ir privačios investicijos į švietimą 2008–2009 m. didėjo nepaisant krizės. Vyriausybių, verslo ir privačių asmenų investicijos į švietimą per tą laikotarpį didėjo 24-iose iš 31-os EBPO narės. Tiesa, net 19 valstybių sumažino švietimo finansavimą iš biudžeto, o tai reiškia, kad pajamų šaltinių reikėjo ieškoti kitose srityse, ypač didinant studentų įmokas ar ieškant verslo paramos. Nuo 2000 iki 2009 m., remiantis EBPO duomenimis, aukštojo mokslo privataus finansavimo dalis išaugo 18-oje iš 25-ių tyrime dalyvavusių valstybių. Slovakijoje privataus finansavimo dalis nuo 8,8 proc. padidėjo iki 30 proc., o Didžiojoje Britanijoje– nuo 32,3 iki net 70,4 proc.
Tiesa, turint omenyje, kad Europos aukštojo mokslo sistema vis dar yra labai priklausoma nuo valstybinio finansavimo, ekonominė krizė universitetus alternatyvių pajamų šaltinių privertė ieškoti toli gražu ne iš gero ir sotaus gyvenimo. Kaip skelbia Europos universitetų asociacija, vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių, tarp kurių, be Graikijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos ir dar kelių šalių, atsidūrė ir Lietuva, krizės laikotarpiu aukštojo mokslo finansavimas buvo sumažino daugiau nei dešimtadaliu. Kai kuriose valstybėse, siekiant efektyviau panaudoti turimas lėšas, buvo pakeistas net aukštojo mokslo finansavimo modelis. Be to, siekdamos efektyviau panaudoti turimas lėšas aukštosios mokyklos privalėjo ne tik mažinti atlyginimus, bet ir atleisti dalį darbuotojų.
Štai Airijoje veikiančio Korko universitetinio koledžo prezidentas Michaelas Murphy atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus aukštojo mokslo finansavimas Airijoje sumažėjo 25 proc. Tai ypač skaudu turint omenyje, kad 90 proc. aukštojo mokslo institucijų šioje šalyje yra valstybinės. Paties prezidento atlyginimas, atskaičius mokesčius, sumažėjo trečdaliu, universitetas buvo priverstas atleisti 12 proc. darbuotojų, nepaisant to, kad studentų padaugėjo 6 proc. Tiesa, M.Murphy pabrėžia, jog šie pokyčiai anksčiau ar vėliau vis tiek būtų įvykę, kad universitetas galėtų išlikti konkurencingas tarptautinėje erdvėje.
Ispanijos sostinės Madrido Carloso III universiteto rektorius Danielis Pena teigia, kad krizė smarkiai pakeitė jo darbo pobūdį. Dabar rektorius trečdalį viso savo darbo laiko praleidžia susitikinėdamas su bendrovėmis, iš kurių tikimasi sulaukti finansavimo. Be to, sudaromos partnerystės sutartys su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, taip siekiant kartu sulaukti kuo daugiau studentų iš užsienio. D.Penos teigimu, naujas įstatymas leido padidinti mokestį už aukštąjįmokslą ir ispanų studentams. Mokesčiai už mokslą sudaro 25 proc. universiteto biudžeto, be to, patvirtinamos tik tos naujos programos, kurias galima pasiūlyti rinkoje už vartotojui patrauklią kainą.
Dar vieno, Čekijos Brno mieste veikiančio Masaryko universiteto rektorius Mikulašas Bekas priduria, jog jų šalyje aukštojo mokslo finansavimo iš valstybės biudžeto formulė buvo pakeista taip, kad dabar didžiausias dėmesys skiriamas nebe studentų skaičiui universitete, o tokiems kriterijams, kaip darbuotojų kvalifikacija ar įsidarbinimo procentas tarp aukštąją mokyklą baigusių studentų.
Europos universitetų asociacijos Aukštųjų mokyklų valdymo, autonomijos ir finansavimo padalinio vadovas Thomas Estermanas teigia, kad dauguma vyriausybių spaudžia šalyje veikiančias aukštąsias mokyklas veikti efektyviau panaudojant turimas lėšas, labiau prisitaikyti prie rinkos reikalavimų. Be to, tyrimai rodo, kad per krizę mažiausiai nukenčia tos aukštojo mokslo sritys, kurios orientuotos į tiksliuosius mokslus ir technologijas.
Italijoje išlaidos, skiriamos aukštajam mokslui, buvo sumažintos 14 proc. Šalies rektorių konferencijos prezidentas Marco Mancini baiminasi, kad visa Italijos aukštojo mokslo sistema yra atsidūrusi ties praraja, nes finansavimas visiems buvo mažinamas vienodai, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes. Mažinimai palietė tiek tyrimams skiriamą finansavimą, tiek profesorių algas.
Smarkiai buvo apkarpytas ir Nyderlandų aukštojo mokslo biudžetas. Siekdama kuo greičiau reformuoti sistemą, Nyderlandų vyriausybė skiria papildomą finansavimą tik tiems universitetams, kurie pasižymi gerais akademiniais rezultatais ir efektyviu lėšų panaudojimu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...