2011 Gegužės 21

Drabužiai bus ilgaamžiai, funkcionalūs ir natūralūs

veidas.lt

"Veido" archyvas

2020-aisiais mūsų spintose bus mažiau drabužių, nes dėvėsime perdirbtus ir persiūtus. Vyraus natūralios medžiagos ir dažai, taip pat funkcionalūs audiniai, saugantys nuo šalčio, ultravioletinių spindulių, alergijos.

Šiandien negalima išskirti vieno vyraujančio mados stiliaus. Visi jie yra susimaišę, susiniveliavę ir individualūs. Žmonės dažniausiai rengiasi pagal tai, kokiai socialinei ar profesinei grupei save priskiria ir nenori iš jos išsiskirti.
Nuo devintojo dešimtmečio mados diktatą pakeitė individualus stilius, kurį formuoja žinomi aktoriai, dainininkai, politikai. Jeigu daugeliui priimtina, ką dėvi garsenybės, jos kaipmat pradedamos kopijuoti.

Priminsime, kad iki tol kiekvienas dešimtmetis aiškiai skyrėsi nuo kito. Pavyzdžiui, šeštajame dešimtmetyje vyravo suknelės paryškintu liemeniu, pūsti sijonai, taliją pabrėžiantys dirželiai. Buvo dėvimi bateliai visai be pakulnės ir nešiojami įmantrūs galvos apdangalai. Vyrų švarkai tapo siauresni, o populiariausios kelnės – languotos, chaki spalvos. Septintasis dešimtmetis vadinamas mados aukso amžiumi, kai žmonės ypač rūpinosi savo išvaizda. Moterys dėvėjo trapecijos formos sijonus, švarkelius trijų ketvirčių rankovėmis ir palaidines giliomis iškirptėmis. Vyravo vienspalviai (balti, juodi, dramblio kaulo) audiniai, tokie kaip šilkas, organza, šifonas. Aštuntasis dešimtmetis – tai mini sijonų, platėjančių kelnių, itin ryškių spalvų, margų audinių laikotarpis.

Šiandieninėje madoje yra pėdsakų iš visų praėjusių dešimtmečių. Mat mada sukasi spirale – kas keletą dešimtmečių sugrįžta, tačiau atsinaujinusi naujomis spalvomis ir siluetais. Šiuo metu itin populiaru derinti vintažinio stiliaus drabužius su siūtais šiomis dienomis.

O kaip mes rengsimės po dešimties metų?

Spintose – mažiau drabužių

Drabužių dizainerė Julija Janulaitytė mano, kad nėra didelio skirtumo tarp to, ką dėvėjome prieš dešimt metų, ir ką vilkime dabar. Vyrauja daug skirtingų stilių, iš kurių žmogus renkasi pagal tai, kas jam gražu ir patogu. “Žinoma, didelę įtaką daro komercializuota mada, kai stengiamasi parduoti tam tikrus drabužius, tikinant, kad tai to sezono tendencijos”, – sako J.Janulaitytė.

Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja Jolanta Vazalinskienė pastebi, kad šiuo metu skatinamas besaikis vartojimas. Tam, kad žmonės kuo daugiau pirktų ir dažnai atnaujintų garderobą, drabužiai siuvami iš trumpai tarnaujančių medžiagų, todėl jie greitai praranda formą, nublunka, susidėvi. Dėl tos pačios priežasties dažnai keičiasi ir madingų spalvų gama. Norėdamas žengti koja kojon su mada, žmogus kas pusmetį perka vis kitos spalvos drabužius, tačiau tai neturi nieko bendro su stiliaus pojūčiu.

“Taigi požiūris į drabužių dėvėjimą kardinaliai keisis. Vartojanti visuomenė taps taupančia. Seni drabužiai bus persiuvami, naudojamos tvirtos medžiagos, kad juos būtų galima kuo ilgiau dėvėti. Spintose bus mažiau drabužių ir jų taip dažnai nekeisime”, – prognozuoja J.Vazalinskienė ir priduria, kad atsigręžti į daikto perdarymą ir ilgaamžiškumą skatins ne skurdas, o išnaudoti gamtos ir energijos ištekliai, taip pat būtinybė mažinti taršą. Dėl to vis labiau populiarės ir natūralios medžiagos.

Tokios tendencijos mados pasaulyje ne naujiena. Po 1973-iųjų vadinamosios naftos krizės, kuri paveikė viso pasaulio ekonomiką, taip pat ėmė vyrauti natūralūs audiniai, paprastumas, daugėjo ekologiškos mados apraiškų.
“Ekonominė padėtis madai daro labai didelę įtaką. Štai Antrojo pasaulinio karo metais moterys pradėjo dėvėti kelnes, o palaidinės, švarkai buvo praplatintais pečiais. Tai moterims suteikė stiprių, viską galinčių asmenybių įvaizdį. Juk joms reikėjo užimti vyrų darbo vietas, o fizinių darbų su sijonu nelabai padirbsi”, – aiškina J.Janulaitytė.

Keisis mados filosofija

Beje, šiandien keičiantis moterų ir vyrų vaidmenims, kai vis daugiau dailiosios lyties atstovių aktyviai dalyvauja politikoje, versle, visuomeniniame gyvenime, užima vadovaujamus postus, vėl tampa madingi vyriško silueto drabužiai. “Prieš dvylika metų buvo populiarūs siauri pečiai, petukai iš palaidinių, švarkų, suknelių buvo išimami, o dabar jie sugrįžta. Tačiau tuo pačiu metu madingos suknelės, sijonai, pabrėžiamas moteriškumas”, – nurodo J.Janulaitytė.

Žinoma Lietuvos drabužių dizainerė teigia, kad mados pasaulis reaguoja ir į skaudžias nelaimes, konfliktus, net gamtos stichijos keičia madą. Po Japoniją sukrėtusios nelaimės ėmė populiarėti japoniškas stilius, šios šalies dizainerių darbai, o neramumai Libijoje turi įtakos, kad drabužiuose randasi arabiškų motyvų.

Drabužių dizaineris ir juvelyras Vitalis Čepkauskas mano, kad lietuviai labai greitai perima mados naujoves, jas seka ir turi stiliaus pojūtį. “Ateityje bus populiarūs rankų darbo gaminiai, nes jie ilgaamžiškesni. Kasdieniai drabužiai taps sportiškesni ir patogesni. Jie bus paprasti, neperkrauti įvairiomis detalėmis, dings įmantrios formos, ypač batų. O medžiagos bus funkcionalesnės – saugos nuo šalčio, vėjo, ultravioletinių spindulių, alergijos”, – prognozuoja V.Čepkauskas.

O J.Vazalinskienės nuomone, vyraus natūralūs audiniai, tokie kaip bambukų, pieno baltymų, sojų pluoštai. Bus prisiminti senieji medžiagų dažymo receptai, pavyzdžiui, su medžio žieve, arbatžolėmis. Bus stengiamasi naudoti kuo mažiau sintetinių medžiagų, nes jos sukelia alergiją, be to, teršia aplinką. “Išryškės senoji amatų tendencija. Drabužiai bus brangesni, bet jų nereikės taip dažnai pirkti, nes ilgai tarnaus. Keisis mados filosofija, tad žmonėms reikės iš naujo mokytis rengtis”, – apibendrina VDA Kostiumo dizaino katedros vedėja J.Vazalinskienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...