2011 Lapkričio 21

Donatas Jankauskas

Donatas Jankauskas: „2019–2020 m. bus grąžintos visos „Sodros“ paskolos, o nuo 2020 m. fondas jau turėtų pradėti kaupti rezervą būsimiems sunkmečiams“

veidas.lt

BFL

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad „Sodra“ pamažu kapstosi iš duobės ir jos biudžeto deficitas mažesnis nei planuoti 2 mlrd. Lt. Tačiau daugelis Lietuvos žmonių linkę abejoti „Sodros“ ateitimi ir nepasitiki pačia socialinio draudimo sistema, o socialinės paramos teikimo tvarką apskritai laiko ydinga. Apie tai, ar pavyks įgyvendinti žadėtas esmines pertvarkas ir atgaivinti piliečių pasitikėjimą „Sodra“, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

VEIDAS: Valstybė ir toliau klimpsta į skolas ir prie to labai prisideda „Sodra“, kurios biudžeto deficitas – apie 2 mlrd. Lt. Skolintis reikės dar apie 3,5 mlrd. Lt. Ar ilgai skolintais pinigais mokėsime pensijas ir pašalpas?

D.J.: Jei skolinamasi atsakingai, suvokiant, kad skolos bus grąžintos, tai nėra blogai. Dabartiniai mūsų turimi duomenys liudija, kad „Sodros“ padėtis gerėja. Ji netgi geresnė, nei galėjome tikėtis, ypač žinodami užsienio valstybių kontekstą.

Taigi šiandien „Sodros“ deficitas – 1852,8 mln., o ne 2,1 mlrd. Lt, kaip buvo planuota. Per 10 šių metų mėnesių „Sodra“ gavo 8,8 mlrd. Lt pajamų ir tai yra 2 proc. daugiau, nei planuota, o palyginti su praėjusiais metais – 56 proc. daugiau.

Tikimės, kad 2019–2020 m. bus grąžintos visos „Sodros“ paskolos, o nuo 2020 m. šis socialinio draudimo fondas jau turi pradėti kaupti rezervą būsimiems sunkmečiams.

VEIDAS: Iš „Veide“ paskelbtos sociologinės apklausos sužinome, kad gana daug Lietuvos gyventojų nepasitiki „Sodra“ ir nemano, kad ji gyvuos ilgai. Ar ryžtumėtės sklaidyti šias gyventojų abejones?

D.J.: Kalbėti apie galimą „Sodros“ bankrotą tikrai nėra jokių prielaidų. Juo labiau kad valstybė savo biudžetu garantuoja „Sodros“ ateitį. O kad toji ateitis būtų atsakingai suprojektuota, prieš porą metų teko imtis sunkių sprendimų.

Esu įsitikinęs, kad pasitikėjimas „Sodra“ didės. Rimtos alternatyvos jai nematau. Dar šiemet pavasarį pavyko pasiekti sutarimą Seime, kad būtų patvirtintos tiek socialinio draudimo, tiek pensijų sistemos pertvarkos gairės, o tai – jau ilgalaikiai sprendimai. Nutarta skatinti papildomą privatų draudimą antros, trečios pakopos pensijų fonduose, bet pagrindine (bazine) sistemos dalimi laikyti „Sodrą“.

VEIDAS: Dar ir šiandien nesutariame, ar laikas buvo nuo kitų metų atkurti pensijas, kokios buvo mokamos iki krizės. Kiek šiam tikslui numatyta papildomų lėšų?

D.J.: Senatvės ir netekto darbingumo pensijoms iki buvusio lygio atkurti prireiks atrėžti 495 mln. Lt iš beveik 22,5 mlrd. Lt nacionalinio biudžeto. Iš viso senatvės pensijoms išmokėti iš biudžeto skiriama apie 8 mlrd. Lt.

Nereikėtų pamiršti ir ankstesnių Vyriausybių įsipareigojimo 88 tūkst. gyventojų grąžinti 1995–2002 m. pensijų nepriemokas, iš viso 263 mln. Lt, kuriuos išmokėsime irgi 2012-aisiais.

Norėčiau pasidžiaugti, kad įveikėme išties sunkų laikotarpį, ir nei pensijos, nei kitos socialinės išmokos nevėlavo. Jei prisiminsime ankstesnę, vadinamąją Rusijos krizę, pensijos vėluodavo mėnesiais.

VEIDAS: Tačiau panašių „malonių“ negaus kiti pensininkai ar motinos, tuo laikotarpiu auginusios vaikus. Įrodinėti, kad vieni pinigai buvo uždirbti, o kiti – ne, galima, bet įvairioms socialinėms grupėms atrodo, kad tai neteisinga ir netgi neteisėta.

D.J.: Šiuo atveju tenka vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad senatvės pensininkams praradimai turi būti kompensuoti.

Natūralu, kad jaunesnis žmogus gali kelti klausimą, kodėl jis, dirbdamas ir mokėdamas tikrai dideles įmokas, turi išlaikyti tą, kuris neaišku kiek ir ar iš viso mokėjo „Sodrai“. Tačiau šioje vietoje norėčiau kalbėti apie kartų solidarumą. Dar senais laikais geriausia „Sodra“ buvo pati šeima ir tuomet niekas neklausdavo, kodėl vaikai turi išlaikyti tėvus.

Pensijų kompensavimo įstatymų projektai dar svarstomi. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog tik sukaupusi reikalingus išteklius valstybė turėtų kompensuoti neišmokėtą pensijų dalį. Pirmiausia bus kompensuojama vyresnio amžiaus ir daugiau praradusiems pensininkams. Prognozuojame, kad negautos lėšos galėtų būti pradėtos išmokėti nuo 2014 m., tačiau tai tikrai nesitęs dešimtmečiais.

VEIDAS: Sulaukęs pensinio amžiaus žmogus tiesiog varomas iš darbo, o papildomai dirbti nėra motyvacijos, nes dirbdamas negauna dalies pensijos. Gal numatyta įstatymų pataisų, leidžiančių pensininkams dirbti neatskaitant pensijos dalies?

D.J.: Kad pensinis amžius vėlinamas laipsniškai iki 2026 m., jau apsispręsta, bet iki to laiko turi būti parengti teisės aktai ir užtikrinta galimybė lanksčiai išeiti į pensiją: pats žmogus galės apsispręsti, kada jam baigti darbinę karjerą. Be to, bus galima derinti dalinę pensiją su nepilna darbo diena. Kiekvienas žinos, kiek likęs dirbti papildomai gaus pensijos. Analizuodami kitų šalių patirtį, norime sukurti šiuolaikišką modelį.

1995–2002 m. buvo apsispręsta, kad jei dirbi – pensija tiesiog nemokama. Pastaruosius dvejus metus galiojo nuostata, kad ne pats darbo faktas, o gaunamos pajamos turi įtakos senatvės pensijos dydžiui. Nuo 2012 m. sausio 1 d. grįžtame prie ankstesnės tvarkos, kai senatvės pensija mokama nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba ir kiek uždirba.

VEIDAS: Dėl didelio emigracijos masto daugybė darbingo amžiaus lietuvių socialinius mokesčius moka užsienio valstybėse, o Lietuvoje dirbantieji išlaiko emigrantų tėvus ir vaikus. Nejau nėra jokių svertų šiai situacijai ištaisyti?

D.J.: Negalime ignoruoti ES įtvirtinto laisvo žmonių judėjimo principo. Vadovaujantis šiuo principu, žmonėms nenurodysi, kur kaupti lėšas senatvės pensijai – Lietuvoje ar svetur. Todėl nepritariu jokioms priverstinėms priemonėms, juk jau pasimokėme iš geležinės uždangos laikų. Savo ruožtu valstybė turi sudaryti sąlygas, kad kiekvienas pilietis matytų savo ateitį būtent Lietuvoje.

VEIDAS: Mūsų paramos varguoliams teikimo sistema dažnai neatitinka realios situacijos ir paramą gauna arba visiškai asocialūs, arba pajamas slepiantys asmenys. Gal yra pasiūlymų ar projektų, kaip šią sistemą išgryninti?

D.J.: Mane žeidžia, kai valstybė išmoka piliečiui socialinę pašalpą ir laiko, kad su juo jau atsiskaityta. O kad tas pilietis tuos pinigus leidžia, pavyzdžiui, alkoholiui, tai įrodymas, jog valstybė iki galo neatlieka savo misijos.

Mūsų pasiūlytame naujame Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos skatinimo dirbti priemonės sveikiems ir darbingo amžiaus žmonėms. Tiems, kurie nebeturi jėgų atitrūkti nuo skurdo spąstų ir įpratę gyventi tik iš pašalpų, grįžti į darbo rinką padės socialiniai darbuotojai. Seime pagaliau pavyko įrodyti, kad socialiniu darbuotoju gali dirbti aukštąjį profesinį išsilavinimą turintis asmuo. Jo funkcija – ne vien pašalpos išmokėjimas ar maisto atvežimas į namus, o būtent pagalba išmokant žmogų gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą visuomenėje.

Mūsų įstatymo projekte siūloma, kad jei sveikas ir darbingas žmogus kasmet gyvena tik iš pašalpų, išmokos mažinamos, o vėliau ir visiškai nebemokamos. Jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, mažinamas pašalpos mokėjimas ir vėliau lėšos nukreipiamos tik vaikų priežiūrai.

Manau, esminis dalykas, kad bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos ir savivalda imasi organizuoti tokios paramos – pagalbos teikimą. Kaimynai galės naudotis viešaisiais finansais ir kartu su savivaldybe spręsti, kiek ir kam mokėti.

Akmenės, Šilalės, Raseinių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybės jau apsisprendė dalyvauti eksperimente, kuris tęsis trejus metus ir vėliau bus pereita prie vieno modelio.

VEIDAS: Tai reiškia, kad plėsis viešasis sektorius?

D.J: Nebūtinai. Šie savanoriškos veiklos metai parodė, kad Lietuvoje yra daug pagalbos ranką vargstantiesiems ištiesti pasiryžusių žmonių. Taip pat aktyvios nevyriausybinės organizacijos „Caritas“, „Raudonasis Kryžius“, „Maisto bankas“ ir kitos.

VEIDAS: Dėl nepreciziškai taikomų procedūrų Lietuvos darbo biržos vadovo grąžinimas į ankstesnes pareigas valstybei kainuos beveik 300 tūkst. Lt. Ar Vidas Šlekaitis ir toliau dirbs Darbo biržos vadovu?

D.J.: Su grįžusiu į darbą V.Šlekaičiu sutarta, kad jis toliau tęs ne tik struktūrines Lietuvos darbo biržos reformas. Postą užleisti turėjęs Mindaugas P.Balaišaitis dirba mano visuomeniniu patarėju. Jis ir toliau dalyvaus Darbo biržos veikloje, padėdamas tas reformas įgyvendinti.

Esu įpareigojęs surengti nepriklausomą auditą, kuris atsakytų, ar ministerijos darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas, ar kvalifikuotai parengė teisės aktus, ar ministerijai buvo tinkamai atstovaujama teismuose ir ar yra galimybių bei prielaidų išieškoti žalą iš atsakingų asmenų.

VEIDAS: Ar neketinama sugrįžti prie ankstesnės bedarbio pašalpų mokėjimo sistemos, tai yra vėl padidinti nedarbo išmokas?

D.J.: Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriame numatoma palikti dabartinį maksimalų bedarbio pašalpos mokėjimo lygį. Manau, kiekvienam kur kas svarbiau dirbti, o ne gyventi iš bedarbio pašalpos. Ji gali būti tik trumpalaikė išeitis. Esame pradėję įdomių projektų, kai sudaromos trišalės sutartys tarp bedarbio, darbdavio ir Darbo biržos. Tai vadinamoji vaučerinė sistema. Šiuo metu prie bandomųjų projektų prisidėjo keliasdešimt mūsų šalyje veikiančių įmonių, su kuriomis bendradarbiaudamos teritorinės darbo biržos organizuoja bedarbių profesinį mokymą, po kurio žmonės bus garantuotai įdarbinti.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. kristina kristina rašo:

    nesuprantu ar isvis pas mus valstybeje yra teisybe,isleidote istatyma,kad soc.darba gali dirbti tik su aukstuoju,o po siai dienai pas mus dirba soc.darbuotoja pensininke be aukstojo,rusu laikais dirbusi fermu vedeja,ir niekaip jos negali atleist,kai sitiek jaunu zmoniu su aukstaisiais sedi darbo birzoje,tai kur teisybe,ar galit jus priimdami istatymus,pamastyti apie jaunus zmones,ir atmerkti akis,ar gali toki atsakinga darba dirbti be issilavinimo zmogus,juk tie pensininkai,nei veikla uzsiima,nei rupinasi seimomis,ju dziaugsmas,kad ir pensija,ir alga gauna,pas mus tik lietuvoje taip gali but.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...