2011 Gruodžio 22

Didžioji Britanija metė iššūkį ES

veidas.lt


Didžioji Britanija vienintelė išdrįso pasipriešinti Vokietijos ir Prancūzijos lyderių sugalvotoms gelbėjimosi iš skolų taisyklėms ir nusprendė verčiau likti ES užribyje, nei plaukti pasroviui.

Didžiosios Britanijos premjeras, pirmą kartą šalies istorijoje pasinaudojęs teise vetuoti ES sutartį, tapo tikra žvaigžde. Pareiškęs, kad šalis nesutinka su Vokietijos ir Prancūzijos sumanymu suvienodinti ES šalių įstatymus bei daugelį mokesčių ir įvesti automatines baudas valstybėms, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, Davidas Cameronas vienu savo “ne” išreiškė daugelio britų įsitikinimus. Premjero populiarumas Didžioje Britanijoje per vieną dieną išaugo 10 proc., o jo telefonas netilo visą dieną: D.Cameronui vienas po kito skambino sužavėti politikai, verslininkai, rinkėjai ir partijos kolegos.
“D.Cameronas sužaidė “va bank” ir laimėjo”, – iki tol ne itin mėgstamo D.Camerono ryžtą praėjusią savaitę viešai gyrė Londono meras Borisas Johnsonas.
Torių atstovas Bernardas Jenkinas tikina, kad iš esmės tai “paradigminis postūmis” mažinant Briuselio įtaką ir sukuriant naujas žaidimo taisykles. “Mes tapome pavyzdžiu demonstruojant, kas laukia monetarinės sąjungos. Jos laukia griūtis iš vidaus”, – tiesiai šviesiai teigia politikas.
Na, o ministras Markas Pritchardas pareiškė, kad Didžiajai Britanijai jau seniai buvo laikas pareikšti savo nuomonę apie santykius su ES, ir iki 2015-ųjų šiuo klausimu greičiausiai būtų įvykęs referendumas, bet dabar D.Cameronas išvadavo šalį nuo tokio formalumo ir aiškiai parodė, kad Didžioji Britanija neketina pasiduoti Vokietijos ir Prancūzijos įtakai ar juo labiau mokėti už šių šalių įsiskolinimus kreditoriams.

Britai neišvengs duoklės

Vis dėlto narystės ES pančiai niekur nedingo ir Didžioji Britanija toliau turės seikėti pinigus euro zonos šalių gelbėjimo fondui.
Priminsime, kad euro neturinti Didžioji Britanija euro zonos šalių gelbėjimo fondui iki šiol jau sumokėjo apie 15 mlrd. svarų sterlingų ir nėra nusiteikusi šios sumos didinti. Tačiau Vokietija ir Prancūzija pareikalavo, kad naują sutartį vetavusi Didžioji Britanija vis tiek prisidėtų prie euro zonos fondo didinimo. Iš viso šį fondą, dabar siekiantį apie 400 mlrd. eurų, ketinama padidinti dar dviem šimtais milijardų. Iš jų 150 mlrd. turės skirti pačios euro zonos valstybės, o dar 50 mlrd. – kitos ES narės. Beje, Švedija ir Danija jau patvirtino sutinkančios įdėti savo dalį į bendrą euro zonos puodą. Tačiau Didžioji Britanija, iš kurios reikalaujama didžiausios dalies – 30 mlrd. eurų, ketina priešintis iš paskutiniųjų.
“Kam tada vetavome ES sutartį ir rizikavome santykiais su Vokietija ar Prancūzija, jei ir toliau šoksime pagal jų dūdelę?” – retoriškai klausia darbo ir pensijų ministras Iainas Duncanas Smithas. Jo nuomone, padaryta pusė darbo, kad Briuselis nustotų diktuoti sąlygas Didžiajai Britanijai, tad neverta sustoti šioje pusiaukelėje.
Torių atstovas Stewartas Jacksonas skaičiuoja, kad jei Didžioji Britanija iš biudžeto atseikės tiek, kiek iš jos prašoma, kiekvienam šalies namų ūkiui tai sudarys apie 1200 svarų sterlingų, o tai per didelė suma, atsižvelgiant į vis didėjantį (ir jau 17 mėnesių rekordą pasiekusį) nedarbą bei smarkiai mažėjančius atlyginimus.
Kad ir kaip būtų skaičiuojama, Vokietija, Prancūzija ir kitos euro zonos šalys nenuleidžia akių nuo Didžiosios Britanijos ir laukia iš jos pinigų. Gal kaip tik dėl to Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę, sutramdžiusi pyktį dėl D.Camerono išsišokimo ir jos planų sujaukimo, išlemeno, kad Britanija ir toliau bus labai svarbi partnerė.
Tad argumentas, esą Didžioji Britanija joms dabar yra lyg šuniui penkta koja, nėra visai teisingas. Juolab kad ir anksčiau šios šalys nekaip sutardavo tarpusavyje, bet tai nereiškia, kad Vokietija ar Prancūzija leisdavo sau nekreipti dėmesio į Didžiosios Britanijos nuomonę. Dabar jų pasitikėjimas savimi turėtų būti dar mažesnis. Tiek Vokietija, tiek Prancūzija labai priklausomos nuo eksporto, o Didžioji Britanija joms yra viena pagrindinių prekybos partnerių.

Pralaimėjusioji ar laimėtoja?

Vis dėlto esminis klausimas – ar Didžioji Britanija, išdrįsusi mesti iššūkį visai ES, galiausiai taps šios situacijos įkaite, ar laimėtoja.
Šiuo atveju nuomonės smarkiai išsiskiria. Štai Vokietijos kanclerė neabejoja, kad britai pasirinko klaidingą kelią. Jie nenori prisidėti prie euro gelbėjimo, tačiau esą turi suvokti, kad euro žlugimas itin neigiamų padarinių turės visai ES, neišskiriant Didžiosios Britanijos.
Be to, A.Merkel, kuri pastaruoju metu vis garsiau kalba ne tik apie monetarinį, bet ir apie politinį solidarumą, netgi užsimindama apie centralizuotą ES valdymą, aiškina, kad Didžioji Britanija pati save pasmerkė likti ant atsarginių suolelio “didžiajame žaidime”. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy irgi laido kandžias pastabas, o praėjusią savaitę nesusivaldęs D.Cameroną dėl jo užsispyrimo netgi išvadino mažu vaiku.
Toks požiūris iš dalies teisingas. Viena vertus, Didžioji Britanija tebėra ES narė ir taip lengvai iš Bendrijos neištrūks, tad ir toliau turės taikytis su Briuselio diktuojamomis taisyklėmis dėl klimato kaitos, ekonomikos, politikos ir kitų sričių reguliavimo. Skirtumas tas, kad anksčiau šalis vis dėlto turėjo šiokį tokį balsą Europos Parlamente ar didžiųjų valstybių susitikimuose, o dabar į ją niekas nebekreips dėmesio. Tad britai iš esmės beveik nebegalės daryti įtakos juos liečiantiems sprendimams.
Didžiosios Britanijos žingsnio nepalaiko ir vis labiau nuo jos nusigręžiančios JAV, o tai, politologų vertinimu, labai nekokios žinios, nes anksčiau šios šalys galėjo viena kita pasikliauti visais klausimais ir dėl to Didžiajai Britanijai ES nebuvo tokia svarbi. Dabar britai netenka ir šio ramsčio, tad iš tiesų taps savotiškais marginalais.
Pavyzdžiui, JAV žinių tarnyba CNN Didžiosios Britanijos žingsnį vadina smūgiu Briuseliui į nosį. O “The New York Times” vaizdžiai skelbia, kad šis fatališkas sprendimas yra didžiausias įmanomas pralaimėjimas. Europos politikos specialistas iš Vašingtono Domenico Lombardi neabejoja, kad Didžioji Britanija pasirinko periferijos kelią.
Be to, D.Cameronas sulaukė priekaištų, kad nenorėdamas priimti bendrų reguliavimo taisyklių jis bando apsaugoti Sičio bankininkus. EK viceprezidentas Olli Rehnas aiškina, jog tai pavojingas signalas, rodantis, kad visos ES šalys suinteresuotos pažaboti kapitalistus, o štai Didžioji Britanija renkasi priešingą kelią, kuris visuomet atveda prie naujos finansinės katastrofos.
Tačiau pats D.Cameronas, atsakydamas į visus šiuos kaltinimus, teigia, esą jo šalis gina tik savo gyventojus ir jų interesus, o sprendimas nepritarti Vokietijos ir Prancūzijos nuomonei buvo priimtas vien todėl, kad euras yra pasmerktas žlugti ir Didžioji Britanija “nenori turėti nieko bendra su skęstančiu laivu, kuris skęsta todėl, kad jo vairininkai sulaužė savo pačių susikurtas taisykles”.

Euro zonos vis tiek laukia krachas?

Ar teisus D.Cameronas, sakydamas, kad euro jau nebeįmanoma išgelbėti ir kad tikrieji laimėtojai yra tie, kurie nebemėgina atgaivinti pasmerktos valiutos? Ir ar išties būtent apie Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir kitas euro zonos šalis dabar galima pasakyti, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis?
Viena vertus, po Vokietijos ir Prancūzijos paskelbtų naujų taisyklių, kurioms tikrai pritars 23, o greičiausiai ir visos 26 ES narės iš 27-ių, euro padėtis nė kiek nepagerėjo. Europos centrinio banko duomenimis, praėjusią savaitę investuotojų pasitraukimas iš euro zonos vyko tokiais pat sparčiais tempais, kaip ir visą pastarąjį mėnesį. Be to, didžiosios reitingų agentūros nepakeitė nuomonės dėl reitingų mažinimo tiek didžiosioms euro zonos valstybėms, tiek stambiausiems Europos bankams.
Galiausiai Tarptautinis valiutos fondas praėjusią savaitę pareiškė, kad Graikijos padėtis tik dar labiau pablogėjo, tad šalies greičiausiai vis tiek neišvengiamai laukia bankrotas. Dar blogiau, kad beveik tokia pat prasta ir Italijos padėtis, o jai įkandin žemyn traukia ir Portugalijos ekonomika.
Įdomu tai, kad prie šios besitęsiančios suirutės nemažai, nors ir netiesiogiai, prisidėjo Didžiosios Britanijos veto. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė atsisakė remti eurą kaip tik todėl, kad “ES pasirodė nesanti vieninga”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Leo Leo rašo:

    Na stai egoizmo apraiskos Europoje !

  2. Kristina Kristina rašo:

    Nejaugi Graikija tikrai gali bankrutuoti?? jei gerai pamenu iš ekonomikos pamokų, tai valstybė negali bankrutuoti.. hm…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...