2012 Rugpjūčio 09

Didžiausi regionų darbdaviai

veidas.lt


Daugiausiai darbuotojų regionuose įdarbinę verslininkai tvirtina, kad mažesnių miestų ir rajonų darbuotojai lojalesni ir mažiau išpuikę nei didmiesčiuose.

“Veido” tyrimas rodo, kad daugiausiai darbuotojų Lietuvos periferijoje įdarbina maisto pramonės įmonės – pieno, mėsos, žuvų perdirbėjai išsibarstę po įvairiausius šalies kampelius nuo Utenos iki Marijampolės ar Plungės. Didžiausių regiono darbdavių dvidešimtuke maisto pramonės atstovų yra aštuoni, tačiau pirmoje vietoje įsitaiso ne jie, o naftos perdirbimo gamykla ir didžiausia Lietuvos įmonė “Orlen Lietuva”, įsikūrusi Mažeikių rajone.
“Orlen Lietuva” darbuotojų skaičius jau senokai nedidėja, o štai antrą vietą užimanti vienkartines kvėpavimo sistemas Pabradėje gaminanti įmonė “Intersurgical” kasmet sparčiai plečiasi. 1450 darbuotojų turinti bendrovė vien per pirmąjį šių metų ketvirtį jau įdarbino šimtą naujų darbuotojų, o jos gamyba ir pardavimas, palyginti su tuo pat metu pernai, šoktelėjo 15 proc. Ši įmonė įdarbinusi ne tik Pabradės, bet ir aplinkinių miestelių gyventojus – Švenčionių, Švenčionėlių, Molėtų ir kt. “Ateityje priimsime dar daugiau darbuotojų, bet aukštesnės kvalifikacijos, tokių kaip pramonės inžinieriai”, – planais dalijosi įmonės “Intersurgical” direktorius Sigitas Žvirblis.
Alytaus krašto verslininkų asociacijos vadovė Aldona Dalia Matukienė įsitikinusi, kad didžiųjų darbdavių didmiesčiuose ir periferijoje proporcija itin netinkama, o atskirtis tarp didmiesčių ir regionų šiuo metu yra didžiulė. Tad regionuose dirbančių gamyklų nauda kur kas didesnė, nei galima matyti iš pirmo žvilgsnio – jos ne tik mažina atskirtį, bet ir yra sukūrusios didžiulį nematomų darbo vietų tinklą: superka produkciją iš ūkininkų, pateikia užsakymų vietinėms gamykloms, transporto, paslaugų bendrovėms.
Pavyzdžiui, “Intersurgical” iš vietinių gamintojų užsisako pakuočių, gamybai reikalingų dalių, o transportininkams per metus pateikia užsakymų už daugiau nei 10 mln. Lt. Pasirodo, iš viso Lietuvoje “Intersurgical” turi apie šimtą skirtingų tiekėjų.
Didumai žmonių užsidirbti galimybę suteikia ir Panevėžio rajone krakmolą gaminanti įmonė “Amilina”, kurioje dirba 330 darbuotojų, o šiuo metu samdoma dar apie 40–50. Jos generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas skaičiuoja: įmonė iš 3 tūkst. ūkininkų superka ir perdirba 240 tūkst. t kviečių, o po trejų metų planuoja didinti perdirbimą iki 480 tūkst. t.
“Taip pat per metus išvežame 240 tūkst. t produkcijos, o tai yra 10 tūkst. reisų Lietuvos transporto sektoriui. Jei laikytume, kad vienas reisas yra trijų keturių dienų vieno vairuotojo darbas, galima sakyti, jog dar apie 150 žmonių mums dirba transporto kompanijose. Be to, mūsų vykdomuose projektuose nuolat dirba vidutiniškai apie 50 žmonių iš statybos ir montavimo kompanijų, o startuojant naujiems projektams jų skaičius didės iki 150″, – prognozuoja M.Gedvilas.
Didelį darbo vietų tinklą aplink save sukūrusios ir maisto pramonės įmonės. “Biovelos grupės” vadovas Virginijus Kantauskas tvirtina, kad visoje grupėje, kuriai priklauso “Biovela”, “Utenos mėsa”, logistikos bendrovės ir kiaulių kompleksai, dirba per 1400 darbuotojų. Visi šie žmonės įdarbinti Utenoje ir Vilniaus rajone, o dar 15 tūkst. ūkininkų užsidirba grupės įmonėms parduodami galvijus, kurių per metus grupė superka per 40 tūkst.
“Pradėjome nuo 15–20 žmonių kolektyvo, dirbome, plėtėmės, taip ir atsirado naujų darbo vietų. Kūrėmės regione, nes maisto pramonė turi būti arčiau kaimo, arčiau žemės ūkio”, – kodėl verslą vystė regione, aiškina V.Kantauskas.
560 žmonių įdarbinęs vienas didžiausių darbdavių regione “Marijampolės pieno konservai” pieną superka iš 4 tūkst. ūkininkų visoje Lietuvoje, tačiau įmonės direktorė Aldona Kvedarienė tvirtina, kad įmonės gaminama produkcija darbo vietų leidžia susikurti ir smulkiesiems vietos verslininkams. “Individualios nedidelės parduotuvės, turgaus prekeiviai gyvena perparduodami mūsų produkciją”, – teigia A.Kvedarienė.
Pasak vadovės, įmonės periferijoje labai svarbios, nes jei visas verslas telksis didmiesčiuose, o regionai negaudami mokesčių merdės, iš jų išvažiuos jaunimas ir čia nebeliks nei mokyklų, nei darželių. Beje, per pastarąjį dešimtmetį tendencijos ir juda šia kryptimi. Gyventojų surašymo duomenys atskleidė, kad per dešimtmetį Lietuvoje labiausiai susitraukė periferiniai miestai: Biržų, Akmenės, Kelmės, Jurbarko, Pagėgių, Ignalinos rajonuose, Visagino mieste gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Regionuose darbuotojai lojalesni

Regionuose šimtus ar net tūkstančius darbo vietų sukūrę darbdaviai įžvelgia ir privalumų dirbant mažesniuose miestuose. M.Gedvilas mano, kad regionuose žmonės neišpaikinti ir rodo didžiulį norą dirbti. “Rajonuose pragyvenimo išlaidos mažesnės, todėl jei pasiūlai atlygį, kuris šiek tiek didesnis, nei tame regione įprasta, bet mažesnis nei didmiesčiuose, tai ir įmonei gerai, ir žmogus patenkintas. Be to, regione biurokratijos tikrai mažiau ir santykiai žmoniškesni. Tikriausiai matyčiau daugiau trūkumų nei privalumų, jei gamykla būtų Vilniuje arba Kaune”, – pabrėžia M.Gedvilas.
Apie didesnį mažų miestelių gyventojų lojalumą savo darbdaviui, mažesnę darbuotojų kaitą kalba ir “Intersurgical” vadovas S.Žvirblis. Būtent dėl to įmonė yra įdarbinusi daugiau aplinkinių regionų gyventojų negu vilniečių. Darbuotojams iš aplinkinių rajonų ir sostinės vežioti per metus “Intersurgical” išleidžia apie milijoną litų. Tačiau pagrindinis jos tikslas – įdarbinti kuo daugiau pabradiškių.
“Įmonei dirbant visą parą vienas svarbiausių veiksnių – turėti kuo daugiau vietinių darbuotojų. Didžioji dalis jų iš pradžių net įgūdžių neturėjo, bet dabar įmonėje atlieka svarbius darbus – kalbu apie kvalifikuotą darbo jėgą. Vienas mūsų tikslų yra įdarbinti kuo daugiau vietinio jaunimo. Dar taip nėra buvę, kad nepriimtume į darbą jaunuolio, jei jis prašosi. Gal tik būna, jog skirtingai įsivaizduojame jo veiklą: juk pradėti įmonėje dirbti iškart vadovu yra sudėtinga”, – šypsosi S.Žvirblis.
O štai A.D.Matukienė šiame reiškinyje įžvelgia naudos ir darbuotojams – periferijoje mažesnė konkurencija, tad geriems specialistams lengviau kilti karjeros laiptais.
Žinoma, regionuose gerų kvalifikuotų darbuotojų, ypač retesnių specialybių, trūkumas dar aktualesnis negu didmiesčiuose. Todėl darbuotojai neretai patys apmoko darbuotojus ar perspektyvius specialistus išsiunčia studijuoti  į didesnius miestus. V.Kantauskas pasakojo, jog “Bioveloje” ir “Utenos mėsoje” dirbama net šeimomis, tad įmonės vadovai stengiasi pasiekti, kad tėvai rekomenduotų savo vaikams eiti dirbti į aptariamas įmones.
Labai siauros specializacijos darbuotojus gamyklos taip pat bando prisikviesti pasiūlydamos lengvatų, pavyzdžiui, apmoka transporto išlaidas, jei žmogus važinėja iš kito miesto, nuomoja jam butą. V.Kantauskas tvirtino, kad kartais pati įmonė paklausiems specialistams suteikia paskolą butui įsigyti.
Be kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, A.D.Matukienė įžvelgia dar vieną svarbią priežastį, kodėl didelės įmonės rečiau steigiamos regionuose – nepatogus susisiekimas.
“Energijos ištekliai visuose miestuose bemaž vienodi, bet atsivežti žaliavas, medžiagas ar išvežti produkciją, pavyzdžiui, iš Naujosios Akmenės, kainuoja daug daugiau nei iš Klaipėdos, Vilniaus ar Kauno. Mes nukirtome transporto arterijas. Norėdami iš Alytaus pagamintą produkciją geležinkeliu nuvežti į Marijampolę, turime nuvažiuoti iki Kauno ir tik tada į Marijampolę, nors tiesiai – tris kartus trumpesnis kelias”, – nepatogumus vardija A.D.Matukienė.
Pasak jos, susidaro užburtas ratas – jei pramonė nevystoma mažesniuose miestuose, į juos neateina kvalifikuota darbo jėga, kuri gali pakelti darbo našumą, o jei darbo našumas mažas, įmonė negali mokėti didesnių atlyginimų.

Periferijose svarbios įdomaus laisvalaikio galimybės

A.D.Matukienės nuomone, didelių įmonių kūrimąsi regionuose paskatinti gali padėti Laisvosios ekonominės zonos. Šiemet pradėtos kurti penkios jų: Akmenėje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Kita vertus, vien užtikrinta darbo vieta regionų nepadės atgaivinti – šiam tikslui pasiekti reikia imtis kompleksinių priemonių. S.Žvirblis tvirtina, jog jų įmonė seniai rado atsakymą į klausimą, kaip pasiekti, kad jaunimas nešivyktų – tam riekia sukurti pramogų ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo infrastruktūrą. Dėmesio tam S.Žvirblis pasigenda tiek iš vietinės, tiek iš centrinės valdžios.
“Intersurgical” savo lėšomis parengė projektus renovuoti Pabradės stadioną, sutvarkyti aplinką, kaimo turizmo objektus, parką, bet negavus finansavimo dokumentai nugulė savivaldybės stalčiuose. “Turėdami 1,5 tūkst. darbuotojų, esame nepatenkinti socialine infrastruktūra, kuri miestelyje po tarybinių laikų nebuvo vystoma. Jei žmonės turėtų geras gyvenimo sąlygas, negalvotų apie važiavimą į užsienį”, – įsitikinęs S.Žvirblis.

Didžiausi darbdaviai regionuose
Įmonė    Darbuotojų skaičius
1. “Orlen Lietuva”    1878
2. “Intersurgical”    1450
3. “Žemaitijos pienas”    1268
4. “Achema”    1155
5. “Rokiškio sūris”    1032
6. “Plungės kooperatinė prekyba”    1088
7. “Lifosa”    973
8. “Kaišiadorių paukštynas”    835
9. “Šilutės baldai”    772
10. “Boen Lietuva”    758
11. “Mantinga”    747
12. “Utenos trikotažas”    705
13. “Umega”    675
14. “Snaigė”    655
15. “Visatex”    645
16. “Vlantana”    645
17. “Utenos mėsa”    625
18. “Marijampolės pieno konservai”    589
19. “Akmenės cementas”    564
20. “Nematekas”    561

Šaltinis: “Sodra”
Pastaba: Neįtrauktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų įmonės

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...