2011 Rugpjūčio 11

Diagnozės beieškant. Ar „Standart&Poors” yra idiotai?

Jonas Okmanas

AFP

Pasaulinės fondų rinkos pastarosiomis dienomis stebėtinai svyruoja, daugiausiai didžiulio minuso link. Visa tai vyksta istorinio fakto fone: reitingų agentūrai „Standart&Poors” (S&P) sumažinus galingiausios pasaulio ekonomikos – JAV skolinimosi reitingą iki AA+ su „neigiama“ prognoze. Tokio fakto Amerikoje nebuvo per visą fondų biržų istoriją.

Pirmadienį prekybos sesija Amerikos biržose užsidarė indeksui S&P 500 nusmukus 6,7 proc., o Dow Jones indeksui – 5,6 proc. Antradienio rytą nuopolio bangą pagavo Azijos fondų rinkos: Japonijos Nikkei nukrito 1,68 punkto, Honkongo Hang Seng – 2,96 proc. Kiek vėliau Europos indeksai sumažėjo 3-5 proc. Pavyzdžiui, rusų RTS indeksas nukrito net 7 proc. Visi laukia kokių nors naujienų iš JAV federalinio rezervo bako, o pasaulio rinkų analitikai ieško atsakymo į kelis klausimus: kas vyksta, kas kaltas ir kiek ilgai tai užtruks?

Pagrindiniai „puolimo“ objektai yra S&P agentūra ir JAV valdžia. „Rinka jau pademonstravo reitingų agentūros S&P įvertinimo klaidą: investuotojai, išgąsdinti nemokumu, kaip niekada aktyviai pradėjo pirkti JAV iždo obligacijas: pastaruoju metu galima pasiskolinti pinigų labai labai pigiai, bene pigiausiai per pastaruosius 50 metų. Tačiau JAV kongresas niekaip negali susitvarkyti su finansine šalies politika ir artimiausiu metu nieko gero nežada. Tai ir iššaukia riziką“, – rašo „The Slate“. Šiam žurnalui antrina fondų rinkų guru, „Berkshire Hathway“ vadovas Worenas Buffetas: „Amerikos kreditų reitingas turi būti AAA, tačiau šalies valdžios veiksmai tokio įvertinimo šiuo metu nenusipelno“. Taip kalbėjo vienas turtingiausių pasaulyje žmonių savo interviu TV kanalui CNBC.

„Jeigu atvirai, tai S&P yra idiotai. Jie negarbingai suklydo vertindami JAV ekonomikos potencialą bei pagrindinius makroekonominius dalykus ir dabar bando teisintis, kad reitingo sumažinimą lėmė šalies valdžios nesusikalbėjimas sprendžiant ekonominius dalykus. Tačiau ir čia agentūra suklydo. Iš tiesų, diskusijos svarstant valstybės skolos lubas vyko savaitę per ilgai, bet faktas lieka faktu – skolinimosi limitas buvo padidintas ir daugiau jo „auginti“ nereikės“, – daro išvadą internetinis blogas „Economics of Contempt“, bene pats įtakingiausias ekonomikos tinklaraštis pasaulyje.

Agentūra – idiotai

Tuo tarpu liberaliai nusiteikusi JAV spauda apskritai neliečia S&P ir visą kaltę bando suversti Respublikonų partijai: „Dow Jones“ smuko beveik 6 punktais. Dėl to visų pirma yra kalti respublikonai dėl savo nesąmoningos politikos didinant šalies valstybės skolos ribas ir tokį opozicinės partijos elgesį galima sulyginti su teroristų ataka prieš pasaulio prekybos centro dangoraižius 2001 m. rugsėjį“, – teigia „The Salon“.

Pabaigai – dar viena citata „kas kaltas“ dėl svyravimo fondų rinkose. Šįkart kalba dokumentikos režisierius Michaelis Mooras: „Prezidente B.Obama, pagaliau parodyk drąsą ir areštuok S&P direktorių Josefą Chembersą. Šie „nusikaltėliai“ jau buvo sudrebinę ekonomiką 2008-2009 metais ir dabar tai bando pakartoti“. Taip savo „Twitter“ kalba garsaus filmo „Farengeitas 9/11“ autorius.

Šiandien AP agentūra praneša, kad JAV prezidentas Barakas Obama trečiadienį priėmė Federalinio atsargų banko vadovą Beną Bernankę.  Jie kalbėjosi apie JAV ekonomiką ištikusius sunkumus bei skolų krizės užkrato pavojų Europoje, pranešė Baltieji rūmai. Taip pat buvo aptariamos ekonomikos atsigavimo perspektyvos, darbo rinkos stimuliavimo priemonės bei būtinybė mažinti biudžeto deficitą. Trečiajame B. Obamos ir B. Bernankės susitikime šiais metais dalyvavo ir finansų sekretorius Timotis Geitneris. Prieš tai JAV finansų departamentas paskelbė, kad šių fiskalinių metų biudžeto deficitas jau dabar siekia daugiau nei trilijoną dolerių. Tai yra treti metai iš eilės, kai viršijama trilijono riba.

Kas mūsų laukia?

O kas toliau? Ekonomikos profesorius Naurielis Rabbinas tvirtina, kad JAV ekonomikos pozicijos nėra jau tokios blogos. „JAV valdžiai trumpalaikiu laikotarpiu reikia visomis priemonėmis skatinti ekonomiką, kiek vėliau pereinant prie sugriežtinto taupymo režimo. Svarbiausia – nepradėti smarkiai taupyti iš karto, nes tai tik pablogintų padėtį“, – rašo N. Rabbinas savo skiltyje „The Financial Times“. Ir bando pasvarstyti, kokiais būdais susigrąžinti aukščiausią skolinimosi reitingą: „Būtini kombinuoti veiksmai didinant mokesčius, derinant taupymo programas, tačiau pirmajame etape reikia didinti valstybės išlaidas, o antrajame etape – pereiti prie ryžtingų priemonių mažinant deficitą, – svarsto profesorius. Tačiau jis labai abejoja, ar Vašingtono politikams pavyks laikytis tokio plano.

Pesimistiškai situaciją vertina ir Pauelas Kroogmanas iš „The New York Times“, kuris įžvelgia ateities veiksmus, vyksiančius ratu:

JAV kreditavimo reitingas sumažintas ir populiaria tampa mintis įvairiais būdais griežtinti ekonominius veiksmus.

Investuotojai baiminasi, kad valdžios veiksmai stumia šalies ūkį į gilią recesiją, todėl fondų biržos ilgą laiką merdi.

Politikai dėl visko kaltina sumažintą valstybės skolinimosi reitingą ir abejoja šalies ekonomikos pajėgumu.

Tai skatina ieškoti naujų būdų taupyti valstybės finansus, o tai vėl priveda prie antrojo punkto išplitimo.

Tuo tarpu nuomonės, kokiu būdu išvengti krizės, iš esmės yra skirtingos ir įvairialypės.

„Pagrindinį klausimą šiuo metu reikia formuluoti būtent taip: ar artimiausiu metu JAV išliks pasaulio ekonomikos lyderiu ir ar jai pavyks pasaulį išgelbėti nuo gilios ekonomikos krizės? Nuo to priklausys ne tik prezidento B. Obamos, bet ir visos JAV ateitis“, – „The Washington Post“ rašo Josefas Daytonas.

O Dana Myllbanca iš to paties leidinio turi priešingą nuomonę: „Vakar B. Obama pasakė labai raminančią kalbą. Kaip sureagavo fondų rinkos? Jos apskritai į šalies vadovo kalbą nesureagavo. Prezidento kalbos metu Dow Jones nukrito iki žemiausio taško šiais metais. Bene pats galingiausias pasaulio žmogus atrodo apgailėtinai prieš tuos, kurie grasina jo šaliai ir jo karjerai“.

„The Times“ apskritai mano, kad krizės, kuri buvo sukelta JAV, likimą spręs visai ne pati Amerika: „fondų rinkos gali smarkiai svyruoti ne vieną mėnesį. Krizės laikotarpį iš esmės lems Europos veiksmai. Pats baisiausias scenarijus – euro devalvavimas, kuris pirmiausia, tikėtina, įvyks Graikojoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje arba Airijoje. Visa tai gali itin stipriai sudrebinti euro zonos bankų sektorių. Jei toks scenarijus nepasitvirtintų, pasekmės JAV ekonomikai bus kur kas lengvesnės, nei tai įvyko per 2008-2009 m. krizę.

Pervertintos IT kompanijos

„Forbes“ spėja, kad labiausiai nukentės Silicio slėnio kompanijos. Pavyzdžiai įvardijami: neseniai kootiruoti pradėtos kompanijos „LinkedIn“ akcijos pirmadienį atpigo 17,39 proc., „Pandora“ – 7,62 proc. „Forbes“ bando ieškoti priežasčių: daugelio internete veikiančių kompanijų vertės yra kosmiškai per didelės, kadangi kelioms pačioms didžiausioms („Google“, „Apple“ etc.) pastaraisiais metais neblogai sekėsi, todėl ir kitos virtualios erdvės bendrovės yra gerokai pervertintos. Tačiau tai nesustabdo naujų kompanijų veržtis į fondų biržas – paraiškas JAV vertybinių popierių komisijai SEC jau pateikė „Groupon“ bei „Zynga“. Horizonte tokias galimybes jau svarsto ir „Facebook“ ir „Twitter“. Tačiau investuotojų baimė dėl svyravimų fondų rinkose gali sutrukdyti interneto kompanijų milžinų planams.

„Į trečiadienio JAV akcijų rinkų nuosmukį nespėjusios reaguoti Baltijos šalių vertybinių popierių biržos šiandien bando rasti pusiausvyrą“, šiandien rašo portalas vz.lt.

Ketvirtadienį ryte smukęs „OMX Vilnius“ indeksas popiet jau skaičiavo 0,13 proc prieaugį, tuo tarpu „OMX Tallinn“ minusas – 0,47 proc., „OMX Riga“ – 4,16 proc..

Vilniuje pusiaudienį brango visos trys aktyviausiai prekiautos akcijos Ūkio bankas, „Invalda“, TEO LT. Aktyviausiai prekiauta Ūkio banko akcijomis, kurių 0,75% iki 0,268 EUR padidėjusia kaina parduota už 76.528 eurų.

„Po didelio kritimo Europoje ir JAV vakar Baltijos biržos nespėjo reaguoti, todėl prekybos pradžioje buvo jaučiamas pardavėjų spaudimas. Tačiau ketvirtadienį Europoje nuotaikos teigiamos, tad pamažu bando „atšokti“ ir vietinės akcijos“, – nuotaikas biržoje komentuoja Andrius Šuminas, „Swedbank“ finansų makleris.

Anot jo, investuotojai bando ieškoti per pastarąjį rinkų sukrėtimą smarkiai atpigusių, tačiau gerus rezultatus skelbusių įmonių akcijų.

Lietuvoje – ramiau

Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas, šiandien „Verslo žinių“ dienraštyje pažymi, kad nors finansų rinkas apėmęs nerimas, jokių realių ženklų, kad trauktųsi kuri nors svarbi pasaulio ekonomika, kol kas nematyti.
„Finansų rinkos stipriai reagavo dėl trijų laiko atžvilgiu beveik sutapusių įvykių – kiek lėčiau nei planuota augusios JAV ir ES ekonomikos, JAV priimto taupymo plano, kuris reiškia, kad ateinančius 10 metų jos ekonomikos augimas bus dirbtinai slopinamas, ir JAV kredito reitingo sumažinimo. Tačiau nė vienas tų įvykių nerodo, kad kurios šalies pasaulio ekonomika būtų rimtoje situacijoje“, – aiškina p. Mačiulis.
Tačiau jis pripažįsta, kad nerimas finansų rinkose gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir „realią“ekonomiką, ypač jei investuotojų pasitikėjimas negrįžtų ilgesnį laiką. Tačiau tikimybė, kad pasaulis vėl nugrims į recesiją, nesiekia 50 proc., įvertina jis.
Šiandien Lietuvos įmonės yra kur kas konkurencingesnės, nes per krizę sugebėjo padidinti savo
efektyvumą, o įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra mažesni. Atsirado ir patirties, kaip
tokiomis aplinkybėmis reikia elgtis“, – aiškina „Swedbanko“ analitikas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...