2011 Birželio 22

Dėl tautinių mažumų švietimo siūlo kreiptis į KT

BNS

BFL

Grupė Seimo narių dėl Švietimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių tautinių mažumų gausiai gyvenamame regione bent vienoje mokykloje suformuoti lietuviškas klases, siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejojama, ar tokia nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos kalba.

“Todėl manytina, jog nesant minėtos nuostatos, įstatymu pažeidžiamas nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo bei konstitucinės asmenų lygybės principai, įtvirtinti Konstitucijoje”, – rašoma Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projekte.

Nutarimo projektą daugiausiai pasirašė opozicinių frakcijų atstovai, tačiau po juo esama ir kelių valdančiųjų parašų, tarp jų – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario konservatoriaus Manto Adomėno.

M. Adomėnas BNS sakė, kad kreipiantis į KT siekiama ištaisyti priimant įstatymą padarytą spragą, kuri įtvirtino prievolę užtikrinti ugdymą valstybine kalba, tačiau nenumato tokio reikalavimo dėl ugdymo tautinės mažumos kalba.

Pasak M. Adomėno, toks reikalavimas užtikrintų, kad klasės galėtų būti formuojamos ir tuo atveju, jei moksleivių būtų mažiau, nei reikalaujama.

Parlamentaras sakė negalintis pasakyti, kodėl pasirinkta kreipimosi į KT forma, o ne registruotas projektas su siūlymu keisti įstatymą.

Jei KT priima nagrinėti Seimo nutarimu priimtą kreipimąsi dėl įstatymo nuostatų konstitucingumo, jų galiojimas stabdomas.

Kreipimosi iniciatorius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė teikęs pasiūlymų, kurie užtikrintų ugdymą tautinių mažumų kalba, tačiau projektą svarstant Seime tam nepritarta, todėl lieka kreipimosi į KT kelias.

“Seimas pareiškė savo politinę valią, apsisprendė. Aš siekiau, kad tos nuostatos būtų įrašytos, bet pasiūlymus atmetė”, – BNS sakė J. Narkevičius.

Tuo metu Seimo ŠMKK pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys sako, kad galimybė tautinėms mažumoms išlaikyti ugdymą iki dvyliktos klasės įrašyta kitame įstatymo straipsnyje, tarp išimčių.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...