BFL

Pensijų fondų dalyvių asociacija reikalauja, kad prieš pradėdamas svarstyti Pensijų kaupimo sistemos reformą Seimas turi in corpore kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išvadą, ar 2009 metais priimtas sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas neprieštaravo Konstitucijai. Asociacija mano, kad sumažintos įmokos turi būti ne tik atkurtos, bet ir kompensuotos, kaip tai nuspręsta padaryti su dabartinių pensininkų pensijomis.

Asociacijos skaičiavimais, valstybė iš milijono būsimųjų pensininkų dėl sumažintų įmokų jau paėmė apie 1,3 mlrd. litų.

Pasak asociacijos valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko, “dabartiniams pensininkams pensijos kompensuojamos nedelsiant, tuo tarpu dirbančių žmonių pensijomis pasirūpinti pamirštama arba nenorima – sumažinamos būsimosios pensijos dydį lemsiančios įmokos, vėliau pamirštami pažadai jas atkurti bei kompensuoti. O dabar pasakoma, kad visiems dar teks patiems susimokėti”.

Pensijų fondų dalyvių asociacija mano, kad naujoji reforma yra parengta skubotai ir neapgalvotos pasekmės pakenks milijonui dirbančių žmonių.

M. Kalesinsko teigimu, pasiūliusi dirbantiems žmonėms papildomai mokėti įmokas ir vėliau tai skatinti papildomomis įmokomis Vyriausybė suplakė dvi skirtingas pensijų pakopas – valstybės finansuojamą antrąją ir savanoriškąją trečiąją.

“Be to, visiems vienoda fiksuota paskata, 1 ar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra nelogiška ir neskatins žmonių kaupti. Mažas pajamas gaunantieji ir taip neturi lėšų įmokoms, o daugiau gaunantiesiems bus nepatrauklu mokėti įmokas į sistemą, kurią valstybė vėl gali reformuoti ar net panaikinti, kaip tai vyksta dabar. Prievolę kaupiančiajam papildomai kaupti galima vertinti kaip didesnį darbo jėgos apmokestinimą, nes tuos 1 ar 2 proc. reikės mokėti iki pat senatvės. Nėra numatyta jokios galimybės sustabdyti mokėjimų – nepriklausomai nuo to, ar atlyginimas mažėtų, ar atsirastų žmogui kitų finansinių sunkumų”, – pabrėžia M. Kalesinskas.

Kitas neapgalvotas sprendimas yra leidimas kaupiantiesiems “grįžti” į “Sodrą”. Pasak M. Kalesinsko, asociacija yra už kuo didesnes laisves dalyviams, tačiau turi būti apsispręsta, kaip bus skaičiuojama papildoma “Sodros” pensija tiems, kurie sugrįžo – ar ji bus mažesnė, kaip ir numatyta, kas bus daroma su jau sukaupta suma ir t.t.

“Vyriausybė deklaruoja, kad siekia skatinti pensijų kaupimą, tačiau susidaro įspūdis, kad parengta reforma sukels priešingą efektą. Prievolė papildomai mokėti, leidimas grįžti į “Sodrą” bei politikų neatsakingi, dažnai ir melagingi pareiškimai Pensijų kaupimo sistemos atžvilgiu gali paskatinti neapgalvotus ir emocijomis pagrįstus pensijų fondų dalyvių sprendimus grįžti į “Sodrą”, o tai lemtų visos sistemos griūtį bei sunkumus pačiai “Sodrai po kelių dešimtmečių”, – mano M. Kalesinskas.

2009 metų gegužės pabaigoje įregistruota Pensijų fondų dalyvių asociacija ketina suvienyti privačiuose pensijų fonduose pensijas kaupiančius asmenis bei ginti jų interesus. Asociacijos veikla bus nukreipta į pensijų įmokų keitimo teisėtumo užtikrinimą ir naudą jos dalyviams. Ji taip pat sieks daryti įtaką teisės aktų, susijusių su pensijų fondų dalyvių teisėmis ir teisėtais interesais, kūrimą, keitimą, papildymą ar pripažinimą netekusiais galios.

Pagal naująjį pensijų kaupimo modelį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, primena ELTA.

Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.

Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš “Sodros”, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.

Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į “Sodros” sistemą.

Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į “Sodrą”, ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.

Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.