2011 Rugsėjo 14

Debesuotos saulės energetikos dienos

veidas.lt

Lietuva, nors ir lietingas kraštas, į žemės paviršių patenkančios saulės energijos kiekiu nedaug nusileidžia Vokietijai. Tačiau pastarojoje šalyje vienam gyventojui tenka net 212 vatų saulės jėgainėse sugeneruotos elektros energijos, o vienam Lietuvos gyventojui tenka apvalus nulis. Kodėl saulės energetika mūsų šalyje žengia pirmuosius ir labai netvirtus žingsnius? Šiandien, kai visame pasaulyje taip stipriai propaguojama atsinaujinančių šaltinių energetika, tam sunku rasti paaiškinimą. Juk Lietuva įsipareigojusi iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.
Verslininkams, planuojantiems užsiimti atsinaujinančių šaltinių energetika, optimizmo turėtų įpūsti krintančios saulės elementų kainos, kurios per pastaruosius trejus metus sumažėjo vos ne dvigubai. Natūralu – juk nuo 2007 iki 2010 m. pasaulyje saulės elementų gamybos apimtys padidėjo net penkis kartus. Pasak “General Electric Co.” tyrimų skyriaus vadovo Marko M.Little’o, jeigu inovacijų diegimas ir toliau judės tokiais tempais, iš saulės gaunamos elektros energijos kaina turėtų susilyginti su iškastinio kuro generuojamos elektros kaina per penkerius metus.
Lietuvoje pastaraisiais metais savo veiklą pradėjo pirmosios saulės elementų gamyklos, tad gal artimiausiu metu padaugės ir saulės jėgainių? Smarkiai mažėjančios saulės elementų kainos, atrodytų, turėtų skatinti šią energetikos sritį. Tačiau ar pagrįstos yra šio verslo atstovų viltys įsiveržti į tarptautinę saulės elementų gamybos rinką, kurioje per praėjusius keletą mėnesių praūžė bankrotų banga?

Įstatymo sukelta painiava

Gegužės mėnesį mūsų Seimo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, pasak “Veido” kalbinto Saulės energetikų asociacijos prezidento ir ilgamečio šios srities specialisto, UAB “Saulės energija” direktoriaus Edmundo Žilinsko, gali būti pavadintas tradicinės energetikos apsaugos įstatymu. Pašnekovo vertinimu, įstatyme numatyta didesnių nei 30 kW galios saulės jėgainių rengimo ir pagamintos elektros energijos supirkimo tvarka bei kvotos visiškai neskatina verslo imtis plėtoti šią energetikos sritį.
“Nors naująjį įstatymą parengė Energetikos ministerija, šiandien jos atstovai patys negali tiksliai pasakyti, kaip bus traktuojami tam tikri punktai. Pavyzdžiui, įstatyme numatyta, kad galingesnių nei 30 kW jėgainių bendra suminė galia neturi viršyti 10 MW, be to, tokių elektrinių pagaminta elektra turi būti realizuojama aukciono būdu. Tačiau ką daryti, jei prieš priimant įstatymą jau suteikta leidimų verslo subjektams ir planuojama suminė visų šių jėgainių galia sudaro 30 MW? Lyg to būtų maža, aukciono data taip pat dar nėra žinoma. O juk tik jo metu bus nustatyta kilovatvalandės supirkimo kaina galingesnėms nei 30 kW saulės jėgainėms, pagal kurią verslininkai galės spręsti, ar iš viso verta investuoti į šią sritį”, – piktinasi E.Žilinskas.
Saulės jėgainių generuojama elektros energija Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, superkama palankiomis sąlygomis. Tiesa, tokios lengvatos galioja ne visiems – numatoma, kad palengvinta tvarka statyti saulės jėgaines bei gauti numatytą skatinamąjį supirkimo tarifą gali ne didesnės nei 30 kW galios saulės jėgainių savininkai. Šį supirkimo tarifą kiekvienais metais nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pavyzdžiui, šiais metais tokios elektros supirkimo kaina yra 1,63 Lt už kilovatvalandę – visi verslo subjektai, gavę leidimus statyti jėgaines šiemet, šia kaina parduos savo generuojamą elektrą dar dvylika metų.
Tiesa, kiekvienais ateinančiais metais supirkimo kaina bus persvarstoma ir mažinama, bet šia suprantama ir skaidria sistema negalės naudotis galingesnių jėgainių savininkai – jiems teks pirmiausia dalyvauti pusiau slaptame supirkimo kainų aukcione, kuriame bus išrinkta mažiausia kaina.
“Vokietijoje supirkimo kainos nustatomos valstybės lygiu ir peržvelgiamos, t.y. sumažinamos, kasmet po keturis kartus. Ten gamintojai nėra skirstomi į smulkiuosius ir stambiuosius kaip Lietuvoje, kur pastarieji dar nepasistatę jėgainės turės dalyvauti supirkimo kainos aukcione”, – lygina Vitas Mačiulis, UAB “Arginta”, užsiimančios atsinaujinančių išteklių energetika, inovacijų ir investicijų direktorius.
“Belieka laukti kitų rinkimų, ir galbūt pasikeitus Vyriausybei bus peržvelgtas ir taisomas įstatymas. Nors dirbu šioje srityje jau nuo 1991 m., dabar nedrįsčiau statyti saulės elektrinių”, – paklaustas, ką patartų žmonėms, norintiems pradėti galingų saulės jėgainių verslą, teigia E.Žilinskas.

Ar verta statyti nedidelę jėgainę
Vis dėlto mažesnės galios saulės jėgainių statybos sąlygos neatrodo taip niūriai. Apytiksliais V.Mačiulio skaičiavimais, 30 kW galios elektrinei reikia apie 300 kvadratinių metrų ploto teritorijos, geriausia stogo, ir apie 300 tūkst. Lt investicijos. “Į šią sumą jau įskaičiuotos visos papildomos išlaidos, t.y. montavimas bei kiti priedai, reikalingi saulės jėgainės sukuriamai nuolatinei srovei versti kintamąja, kurią priima elektros tiekėjai. Beje, elektros tiekėjai privalo nemokamai tokią jėgainę prijungti prie perdavimo tinklų. Pasistačius tokią jėgainę dar šiemet, ji atsipirktų jau po devynerių metų”, – tvirtina V.Mačiulis.
Pasak specialisto, šiuolaikinių saulės elementų “galiojimo terminas” yra apie 25 metus – iki tada gamintojai garantuoja, kad jų efektyvumas nesumažės daugiau nei 80 proc. Tiesa, nežinia, kokia kaina bus superkama saulės elektra, pasibaigus nustatytam dvylikos metų laikotarpiui.

Vakarų fronte nieko gero
Iš saulės uždirbti gali ne tik saulės jėgainių savininkai, bet ir saulės elementų gamintojai. Vakaruose, ypač JAV, ši inovatyvaus verslo banga ypač sustiprėjo apie 2009-uosius – tais metais įsteigta nemažai naujų saulės elementus gaminančių bendrovių, tarp kurių bene ryškiausiai spindėjo “Solyndra”. Ši bendrovė pristatė naujoviškus vamzdelio formos saulės elementus, pasak jos inžinierių, galinčius surinkti saulės šviesą daugiau kampų nei įprasti elementai. Iš JAV vyriausybės ji gavo pusės milijardo dolerių paskolą, o iš privačių investuotojų buvo surinkta dar apie milijardą dolerių. Deja, rugpjūčio mėnesį ši perspektyvi, apie 1100 darbuotojų turinti įmonė pateikė prašymą bankrutuoti.
Liepos mėnesį JAV bankrutavo dar dvi bendrovės – “Evergreen Solar” ir “SpectraWatt”. Pastaroji taip pat turėjo gan stiprų finansinį užnugarį – į ją buvo investavusi žymioji procesorių gamintoja “Intel Corp.” bei bankų grupė “Goldman Sachs Group Inc.”.
Dauguma saulės energetikos verslo atstovų pagrindine nesėkmių priežastimi laiko ypač agresyvią Kinijos vykdomą vietinių saulės elementų gamintojų skatinimo politiką. Atsinaujinančios energijos rinką analizuojančios bendrovės “GTM Research” vadovas Shayle’as Kannas teigia, kad nors JAV ir išliko keletas didelių žaidėjų, tokių kaip “First Solar”, tačiau, nepaisant Vakarų vyriausybių teikiamų subsidijų šiam verslo segmentui, ilgainiui teks susitaikyti su didėjančia rinkos dalimi, kurią užims Kinijos gamintojai. “Kinijos valdžia suteikia didžiules paskolas bei žemės įsigijimo lengvatas savo šalies saulės elementų gamintojams. Tačiau net ir netaikydama šių priemonių Kinija turi pigią darbo jėgą bei kitų palankių sąlygų pirmauti šioje rinkoje”, – patikslina S.Kannas.
Prie kainos kritimo ir šio saulės elementų verslo stabdžių prisideda ir kai kurių Europos šalių pasirinkta taupymo politika, kai yra mažinami skatinamieji saulės elektros tarifai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos “Solar Trade Association” pirmininkas Howardas Johnsas teigia, kad nors tarifų mažinimas kol kas dar nepaveikė mažiausių saulės jegainių savininkų, tačiau stambesni šios rūšies energijos gamintojai pradeda abejoti savo verslo ekonomiškumu.
2010 m. pradžioje oficialiai atidaryta ir pirmoji lietuviška mokslinės bei gamybinės bendrovės “Precizika-MET SC” saulės elementų gamykla, kurioje prieš porą mėnesių jau buvo paleista pirmoji surinkimo linija. Kol kas Lietuvoje pardavinėti savo surinktų produktų bendrovė neketina – viskas eksportuojama.
Naują gamyklą Vilniuje jau pradėjo statyti ir “Baltic Solar” grupė, Alytuje netrukus pradės veikti bendrovės “Via Solis” saulės elementų gamykla. Dauguma lietuviškų įmonių gavo paramą iš ES fondų. Tad kyla klausimas, ar iš tiesų šis proveržis nėra pavėluotas.
E.Žilinsko teigimu, dauguma Vakaruose įsteigtų bendrovių saulės elementų gamybą jau senokai perkėlė į Rytus. “Kinija, Taivanas, Korėja, Indonezija – ten esančiose gamyklose surenkami saulės elementų modeliai ir ant jų tik klijuojamos Vakarų gamintojų etiketės”, – apibendrina E.Žilinskas.

Pasaulyje pagaminama saulės elementų, megavatais

Saulės energetikų asociacijos prezidentas E.Žilinskas: “Naujai priimtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą galima drąsiai pavadinti tradicinės energetikos apsaugos įstatymu.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...