2010 Rugpjūčio 07

Vitaminas D

Per daug saulės – vėžys, per mažai – taip pat vėžys

veidas.lt

Mokslininkai gąsdina: jei kaitinsitės saulėje – gausite odos vėžį, bet jei nesikaitinsite – susirgsite krūties ar prostatos vėžiu.

Vengdami saulės spindulių, dar galite gauti hipertenziją, išsėtinę sklerozę, pirmojo tipo diabetą, reumatoidinį artritą, prarasti atmintį ir net susirgti gripu. Ką daryti?

Jei viešėdami Australijoje sunegaluosite, tikėtina, kad, be įprastų kraujo ir šlapimo tyrimų, gydytojas jums skirs dar vieną, kuris padės nustatyti vitamino D kiekį jūsų organizme. Kodėl? Ogi tam, kad sužinotų, ar nesergate vėžiu. Tokie tyrimai saulės nutviekstoje šalyje tapo šeimos gydytojų kasdienybe, tuo tarpu Lietuvoje vitamino D kiekis žmonių organizme tiriamas itin retai.

Ne tik rachitas ir osteoporozė

“Vitaminas D yra statybinė hormonų medžiaga, geriausiai žinoma dėl savybės absorbuoti kalcį. Be šio vitamino kaulai negali prikaupti pakankamai kalcio, dėl to mažiems vaikams vystosi rachitas, o vyresniems sumažėja kaulų mineralų, vystosi osteoporozė”, – paaiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė Regina Budrionienė.

Bet pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, kad šis vitaminas dalyvauja daugelyje sudėtingų organizmo procesų, o jo stoka gali lemti ne tik minėtas ligas, bet ir tai, ar susirgsite išsėtine skleroze, pirmojo tipo diabetu, reumatoidiniu artritu, kęsite raumenų silpnumą, vargsite dėl padidėjusio kraujospūdžio ir net prarasite atmintį. O karščiausia šių dienų diskusijų tema – vitamino D įtaka vėžiui atsirasti.

JAV Ročesterio medicinos centro universiteto mokslininkai dvylika metų stebėjo 512 moterų, kurios sirgo krūties vėžiu. Buvo nustatyta, kad nuo to, ar organizme yra pakankamai vitamino D, priklauso, jos pasveiks ar ne. Negana to, paaiškėjo, kad trūkstant šio vitamino vėžys gali atsinaujinti.

Neseniai šešių Europos valstybių mokslininkai išanalizavo net 520 tūkst. žmonių iš dešimties valstybių vėžinių ligų rezultatus. Nustatyta, kad kraujyje pakankamai vitamino D turintiems žmonėms rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu sumažėja net 40 proc. Šiuo vėžiu serga apie 9 proc. visų onkologinių ligonių, Lietuvoje kasmet suserga apie 700–800 žmonių.

Yra įrodymų, kad nuo vitamino D kiekio organizme moterims priklauso kiaušidžių, o vyrams – prostatos vėžys. Kodėl mokslininkai taip intensyviai ėmė tirti šį vitaminą? Pirmiausia juos suklusti privertė Australijoje atlikti tyrimai. Pasirodo, kad šalies, kurios gyventojai negali skųstis saulės stoka ir dažniausiai iš visų planetos gyventojų serga jos sukeltu odos vėžiu, kenčia ir nuo vitamino D stokos. O jis, kaip žinome, žmogaus odoje gaminasi tik tuomet, kai ją apšviečia saulė, t.y. kai oda gauna ultravioletinių spindulių.
Sidnėjaus universiteto “Bosch” instituto fiziologijos profesorė Rebecca Manson tikina įvairiuose Australijos regionuose daugumai jaunų žmonių nustačiusi lengvą ar vidutinį šio vitamino trūkumą. “Vitamino D nepakankamumo epidemija turi priežastį, – sako profesorė. – Ją išprovokavo mūsų gyvenimo pokyčiai – per mažai būname saulėje”.

Kyla klausimas: jei Australijos žmonės turi per mažai vitamino D, tai kiek jo yra vidutinių platumų ir Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose? Gal ištyrę galėtume paaiškinti spartų onkologinių ligų plitimą? Juolab kad vis daugėja mokslo tyrimų, įrodančių, jog vėžys labai priklauso nuo vietos, kurioje gyvenate, ir nuo to, kiek ten saulės gaunate. Pavyzdžiui, jei gyvenate Lietuvoje, septynis kartus labiau rizikuojate susirgti krūties vėžiu nei gyvenančiosios kuriame nors tropiniame krašte.

Galima perdozuoti

Dar labiau suintriguoja kita paradoksali žinia: saulės spinduliai, kurie sukelia odos vėžį, taip pat gali padėti išvengti šios ligos. “Bosch” instituto tyrimų rezultatai rodo, kad vitamino D junginiai, kurie kaupiasi odoje, kai ji veikiama saulės, gali padėti sumažinti ultravioletinių spindulių žalą odos ląstelėms, taigi padėti išvengti odos vėžio.

Negana to, žmonėms, kurie jau serga kai kurių rūšių vėžiu, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos arba stemplės, pakankamas vitamino D kiekis gali padėti išgyventi. Per ketverius metus trukusį tyrimą JAV Nebraskos mieste buvo įrodyta, kad vyresnės nei 55-erių metų amžiaus moterys, vartodamos vitamino D su kalciu maisto papildų, gali išvengti krūties vėžio.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad kuo daugiau organizme esama vitamino D, tuo geresnis rezultatas ir gydantis vėžį, todėl Australijos krūties vėžio institutas jau analizuoja vitamino D kiekį moterų, kurioms nustatytas krūties vėžys, organizme.

Lietuvoje krūties vėžys – itin paplitusi liga. Jeigu vitamino D terapija yra perspektyvi, kodėl sveikatos apsaugos institucijos nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje nerekomenduoja visiems vartoti tam tikrų maisto papildų ir taip sumažinti tikimybę susirgti šios rūšies vėžiu? “Reikia ištirti, ar saugu ilgai vartoti vitamino D papildus”, – sako Australijos “Menzies” tyrimų instituto profesorius Bruce’as Tayloras.

“Vitamino D galima perdozuoti, – tvirtina ir R.Budrionienė. – Kadangi šis vitaminas tirpsta riebaluose, jo perteklius iš organizmo nepašalinamas. Viena šio vitamino formų reguliuoja kalcio fosfatų jonų apykaitą, tad esant per dideliam vitamino kiekiui gali imti kalkėti audiniai, vidaus organai, ypač inkstai, juose gali imti kauptis akmenys. Pirmieji vitamino D perdozavimo požymiai – šleikštulys ir vėmimas”.

Kas gali nutikti vartojant per daug vitamino D, paaiškėjo dar per Antrąjį pasaulinį karą ir tuoj po jo: hitlerinėje Vokietijoje kažkoks gydytojas Charnapas sugalvojo, kad naujagimiams rachito profilaktikai reikėtų ne kasdien skirti po mažai vitamino D, o iš karto duoti metinę jo dozę. Netrukus imta registruoti masinę hipervitaminozę – kalcis ėmė kauptis mažylių aortose, sukeldamas jos susiaurėjimą ir širdies nepakankamumą.

Šis gydytojas buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą, tačiau rusų kariuomenė netrukus jį išvadavo ir paskelbė nacių auka. Po karo šiam šarlatanui pasitaikė puiki proga tęsti eksperimentus: jis vėl ėmė skelbti, esą 60 mikrogramų vitamino D dozė išgelbės vaikus nuo rachito. Šią mintį pasigavo SSRS ir kitų socialistinio lagerio šalių medikai. Už patiklumą jiems ir ypač jų pacientams teko brangiai sumokėti.

Dabar Lietuvos medikai vadovaujasi normomis, kurios atitinka Europos Sąjungos rekomendacijas: paaugliai ir suaugę žmonės per dieną turi gauti 5 mikrogramus vitamino D. Vaikams, nėščioms moterims ir vyresniems žmonėms jo reikia daugiau – iki 10 mg, o perkopusiems 70-ties metų slenkstį – net 15 mg.

Be to, pagal dabar galiojančias normas laikomasi nuostatos, kad vitamino galima perdozuoti, jei suaugęs žmogus jo suvartoja 100 mg per dieną. Tačiau mokslininkai palengva griauna tokį nusiteikimą. Pavyzdžiui, neseniai atlikto “Triverdi” tyrimo metu buvo įrodyta, kad saugu vartoti net po 2,5 mg vitamino D kasdien. Ir tai veiksmingai mažina osteoporozinių lūžių riziką. Žinoma, tokią terapiją gali skirti tik gydytojas ir kol kas – tik mokslo tikslais.

Kaip elgtis?

Kol mokslininkai ginčijasi, kiek reikia vitamino ir kada, ką daryti paprastam žmogui? “Užtektų saulėje pasikaitinti maždaug 15 min. Ir nebūtina visiškai išsirengti – trumpos rankovės ir plikos kojos kaip tik”, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja Jolita Gibavičienė, gelbstinti odos vėžiu sergančius žmones. Deja, Lietuvoje rudenį ir žiemą gali nepavykti pasikaitinti nė vieno karto per mėnesį. Ką daryti tuomet?

Naujagimiams ir senyvo amžiaus žmonėms dabar skiriama vitamino D papildų, tačiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų dietologė Žana Antonova pabrėžia, kad sveikiems žmonėms nereikėtų jų vartoti. Užtektų pabūti saulėje, ir netgi žiemą, pasivaikščiojus lauke, gali pasigaminti pakankamas kiekis šio vitamino.

Be to, kai kuriuose maisto produktuose irgi yra šio vitamino, tiesa, ne tiek daug, kad juo apsirūpintume užtektinai, taigi saulės vis tiek reikės. Vis dėlto nepakenktų per savaitę suvalgyti bent dvi porcijas jūrų žuvų, po du kiaušinius ir kasdien po sumuštinį su fermentiniu sūriu. Tik turėkite galvoje: jei valgysite žuvies ir sūrio, bet nebūsite saulėje – vitamino nepasigamins.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...