2011 Birželio 24

Daugelis lietuvių – kiaurais dantimis

veidas.lt

"Veido" archyvas

Lietuvos suaugusiųjų ir vaikų dantys išgedę labiausiai Europoje, o mūsų paaugliai juos valo rečiausiai. Tačiau kompleksinė burnos ertmės ligų ir dantų ėduonies prevencinė programa dar nepradėta įgyvendinti.

Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta iki 2010 m. šalies gyventojų burnos ertmės ligų paplitimą sumažinti 10 proc., o dantų ėduonies – 15 proc. Tačiau tarp Europos Sąjungos šalių senbuvių vis dar atrodome prasčiausiai.Lietuvoje 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki trejų metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų ėduoniu. Pažeisti ėduonies net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų, o dvylikamečių ir vyresnių – nuo 84 iki 100 proc. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties, Vokietijoje tik 38 proc. trimečių serga dantų ėduonim. Tokie rezultatai pasiekti nuosekliai vykdant dantų ligų profilaktikai skirtas prevencines programas ir ugdant vaikų bei suaugusiųjų burnos higienos įgūdžius.

Tuo tarpu Lietuvoje vykdomos pavienės profilaktikos programos, kurios nepadeda sumažinti nei dantų ėduonies paplitimo, nei įskiepyti higienos įgūdžių. Daugelis mūsų vaikų dantis valo vis dar nereguliariai arba jų visai nevalo, nors tą būtina daryti mažiausiai du kartus per dieną. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros profesoriaus Apolinaro Zaborskio atliktų tyrimų duomenimis, tokį įprotį turi tik pusė mergaičių ir trečdalis berniukų. Dar blogiau dantis prižiūri kaime gyvenantys moksleiviai. Čia kas dešimtas vaikas dantų niekada nevalo arba juos valosi retai. Mokslininko duomenimis, mūsų paaugliai rečiausiai Europoje valo dantis.

Suaugusieji Lietuvoje burnos higienai taip pat skiria nepakankamai dėmesio. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos lektorė, burnos higienistė Jūratė Zūbienė atlikusi tyrimą išsiaiškino, kad du kartus per dieną dantis valo tik 51 proc. Kauno miesto vidutinio ir senyvo amžiaus gyventojų.

Be to, daugelis lietuvių dantų nesitikrina ir profilaktiškai. Į medikus kreipiasi, kai jau skauda, todėl dažnai reikia gydyti ne tik ėduonies pažeistus dantis, bet ir kitas burnos ligas. O už stomatologų paslaugas tenka suploti didelius pinigus, nes Valstybinės ligonių kasos dantų gydymui skiria labai mažai lėšų.

Nemokamas dantų taisymas – tik vaikams

Šiuo metu Lietuvoje valstybinėse poliklinikose nemokamai dantys taisomi tik vaikams ir socialiai remtiniems žmonėms. Visi kiti privalo susimokėti už medžiagas ir vienkartinius įrankius. Gydant neskaudantį dantį tai kainuoja maždaug 35–40 Lt, privačioje klinikoje – 100–200 Lt. Visiškai mokėti nereikia tik už profilaktinį patikrinimą, dantų apnašų valymą ir akmenų nuėmimą bei skubią pirminę pagalbą, pavyzdžiui, išnirus dančiui ar lūžus danties vainikui.

Tiesa, pensinio amžiaus žmonėms, vaikams ir neįgaliesiems kompensuojamas dantų protezavimas. Tačiau kompensuojamo dantų protezavimo reikia laukti dvejus ar net penkerius metus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė sako, kad sostinėje šiuo metu eilė sudaryta daugiau kaip dviem metams į priekį. Tačiau už dantų protezavimą gali susimokėti pats pacientas, o kai ateina jo eilė, teritorinė ligonių kasa išlaidas kompensuoja. Šiuo metu už dantų protezavimo paslaugas kompensuojama nuo 1 tūkst. iki daugiau kaip 3 tūkst. Lt, nelygu dantų būklė.

Vis dėlto eilių nesumažino nei ši prieš porą metų priimta tvarka, nei kasmet didinama suma dantims protezuoti.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkė docentė Anastazija Tutkuvienė mano, kad odontologų pacientų eilės neišnyks ir lėšų dantų gydymui nuolat trūks, kol nebus pradėta investuoti į dantų profilaktiką, burnos higienos įgūdžių ugdymą.

“Atlikome Lietuvos visuomenės sveikatos biurų apklausą, tačiau tik vienas kitas organizavo renginius, skirtus informuoti žmones apie tai, kodėl svarbu išsaugoti sveiką burnos ertmę. Odontologų rūmai kartu su medikais ir mokslininkais jau prieš dešimt metų parengė kompleksinę profilaktikos programą, tačiau keičiantis ministrams, trūkstant lėšų, ji net nepradėta įgyvendinti”, – apgailestauja A.Tutkuvienė.

Profilaktikai skirtos lėšos greitai atsipirktų

Odontologų rūmų tarybos pirmininkės nuomone, burnos ertmės ligų ir dantų ėduonies paplitimas Lietuvoje sumažėtų, jeigu mokyklose veiktų odontologų kabinetai, kuriuose dirbtų bent jau burnos higienistai. Deja, tokie kabinetai dėl lėšų taupymo jau seniai panaikinti daugelyje švietimo įstaigų. A.Tutkuvienė įsitikinusi, kad sistemingą profilaktiką visose amžiaus grupėse galėtų padėti užtikrinti burnos sveikatos centrai, kurie susistemintų metodinius rodiklius, vykdytų kontrolę, skiepytų visuomenei burnos higienos įgūdžius. Gydytoja mano, kad tokiems centrams skirtos lėšos labai greitai atsipirktų. “Tą įrodo Skandinavijos šalių pavyzdys, – jose sergamumas burnos ir dantų ligomis labai mažas. Ten jau niekam nekyla klausimas, kodėl dantis reikia valytis mažiausiai du kartus per dieną, nes apie sveikų dantų išsaugojimą aiškinama nėščioms moterims, darželinukams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms”, – sako A.Tutkuvienė ir priduria, kad Skandinavijoje, Suomijoje burnos higienistai ir odontologai didesnę laiko dalį skiria pacientų profilaktikai, o ne gydymui.

Kauno kolegijos Burnos ir dantų priežiūros katedros vedėja Danguolė Mieldažienė viešėdama šiose šalyse tą taip pat pastebėjo. “Skandinavijoje higienistai patys skambina pacientams ir kviečiasi nemokamai apžiūrai, jos metu pataria, kokias priemones reikėtų naudoti, primena, kaip tinkamai valyti apnašas nuo dantų. Juk kartais netaisyklingas dantų valymas gali pridaryti daugiau bėdų negu net retai juos valantis”, – paaiškina gydytoja higienistė.

D.Mieldažienė sako, kad priemonių ir metodikų, kaip išsaugoti sveikus dantis yra daug, tačiau jas turi parinkti higienistas, įvertinęs kiekvieno burnos ertmės būklę. Juk reguliariai pašalinus maisto likučius, mikrobines dantų paviršiaus apnašas, ilgesnį laiką išvengiama ėduonies ir apydančio ligų, tačiau per kietas šepetėlis, pastos su dideliu kiekiu abrazyvinių medžiagų, padedančių šalinti dantų dėmes ir apnašas, naudojimas gali sukelti danties kaklelio ir kitas ligas.

Lietuviams trūksta žinių ir sąmoningumo

Beje, lietuviams dar labai trūksta ne tik informacijos apie burnos skalavimo tirpalus, tarpdančių siūlus ir šepetėlius, dantų pastas, bet ir sąmoningumo. Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos lektorė J.Zūbienė mano, kad lietuviai dar nesupranta, kokia svarbi yra dantų ligų profilaktika, todėl ir neskuba pas odontologus, kol nieko neskauda.

Be to, per mažai rūpinasi ir vaikų dantimis. Nors Lietuvoje šiandien nuosekliai įgyvendinama vienintelė profilaktikos programa – vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis, tačiau visos jai skirtos valstybės lėšos nėra panaudojamos. Mat tėvai vangiai veda savo atžalas pas odontologus, kurie visiems 6–14 metų vaikams gali nemokamai padengti dantis silantais. Tai dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip apsaugančios nuo dantų ėduonies.

D.Mieldažienė patikina, kad nors vaikų nuolatinių dantų silantavimas efektyviai sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę, tačiau tai nėra panacėja. “Silantavimo programa – tik viena iš profilaktikos priemonių. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas burnos higienos įgūdžių formavimui nuo mažų dienų. Silantai nepadės išsaugoti sveikų dantų, jeigu jie bus netaisyklingai valomi, pasirinktas netinkamas dantų šepetėlis ir pasta”, – tikina D.Mieldažienė. Tad nuo rudens Kauno kolegijos studentai visus metus du kartus per savaitę laikinosios sostinės darželinukams žaidimų forma aiškins, kodėl svarbu valytis dantis ir kaip tą reikia taisyklingai daryti.

Deja, visos šalies mastu Sveikatos apsaugos ministerija nėra numačiusi rengti jokių prevencijos programų. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Šimkienė sako, kad šiemet tik toliau bus tęsiama Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis finansuojama Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...