2011 Birželio 02

Darbo sąlygų įstatymas atneštų daugiau tvarkos

BNS

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako turinti vilties, kad parlamente užteks politinės valios priimti darbo grupės parengtą Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą.

Pasak parlamento vadovės, nustačius aiškias parlamentarų darbą reglamentuojančias taisykles, būtų daugiau tvarkos, o ir visuomenei kiltų mažiau abejonių dėl Seimo narių veiklos skaidrumo.

“Aš turiu vilties, kad vis dėlto Seimo nariai gerai pagalvos, nes šitas įstatymas galios tik kitos kadencijos Seimui – kad nebūtų kitos kadencijos Seime susirinkus vėl visokių nesusipratimų, kurie buvo dabar. Man atrodo, kad vieną kartą nusistačius aiškias gyvenimo taisykles, ką mes galime, ko mes negalime, kils mažiau problemų ir mums patiems, ir visuomenei bus skaidriau ir aiškiau”, – žurnalistams komentuodama projektą Seime ketvirtadienį sakė I. Degutienė.

Klausiama, ar kai kurios projekto nuostatos jai nepasirodžiusios pernelyg griežtos, Seimo pirmininkė tvirtino priekaištų dokumentui neturinti.

“Man ten viskas tinka. Kai tiktai tapau Seimo pirmininke, sakiau, kad negalime būti kokie nors ne pagal taisykles gyvenantieji. Turi būti aiškiai reglamentuota, ką mes galime, kokios mūsų teisės, kokios pareigos, ir jeigu mes naudojamės mokesčių mokėtojų pinigais, turi būti labai aiškiai apibrėžta, kada mes galime naudotis, kada negalime”, – sakė parlamento vadovė.

“Tai tėra tik projektas, bet jis parengtas pagal tai, kas parašyta Konstitucijos 60 straipsnyje, ir atsižvelgta į praktiką arba patirtį kitų ES valstybių parlamentų, taip kad pakankamai viskas sureglamentuota. Nėra ten, mano akimis, per griežtų sąlygų, bet tvarkos būtų gerokai daugiau nei šiandien”, – reziumavo I. Degutienė.

Klausiama, ar siekiant reglamentuoti Seimo narių darbo tvarką nebūtų užtekę Seimo statuto pataisų, parlamento vadovė priminė, jog priimti tokį įstatymą Seimą yra įpareigojęs Konstitucinis Teismas, tačiau šis nurodymas iki šiol neįvykdytas.

“Įstatymas apima gerokai daugiau nei parašyta Statute, tai vienas kitą papildantys dalykai. Antras dalykas, mes turime ir KT nurodymą jau seniai dėl Seimo narių atostogų, ir tai iki šiol nėra įvykdyta”, – sakė parlamento vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, jog, nors parlamentarų lankomumas šiuo metu pagerėjęs, teisinio reguliavimo spragos leidžia Seimo nariams nedalyvauti komitetų ir komisijų darbe, kadangi už šių posėdžių nelankymą sankcijos nenumatytos.

“Dabar Statute apie komitetų posėdžius išvis nekalbama, o mano giliu įsitikinimu, taip kai ir kitose Europos valstybėse, pagrindinis darbas yra komitetuose ir komisijose, o ne plenariniuose posėdžiuose. Dabar komitetų pirmininkai man skundžiasi, kad yra tokių Seimo narių, kurie nesilanko komitetų posėdžiuose, ir tu neturi jokio instrumento priversti juos tai daryti”, – sakė I. Degutienė.

Parlamento vadovybei specialiai sudaryta darbo grupė pateikė naujo Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, ketvirtadienį pranešė dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pasak dienraščio, dokumente pagaliau numatytos oficialios parlamentarų atostogos, numatoma neleisti Seimo nariems patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.

Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą.

Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų.

Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galės panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai.

Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.

Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.

Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.

Projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo 3 iki 2, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.

Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...