2012 Lapkričio 21

Dainius Pūras: “Sveikatos politikai reikia nebe permainų imitacijos, bet esminio proveržio”

veidas.lt


Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras tvirtina, kad Lietuvos sveikatos sistema ir ją turinti skaidrinti sveikatos politika iki šiol yra ištiktos gilios vadybinės ir moralinės krizės, esminių sprendimų paralyžiaus bei korupcijos visais sistemos lygiais.

Tokį reiškinį, kai milijardinės investicijos bei brangios medicinos technologijos patenka į neskaidrią interesų grupių užvaldytą sistemą, galima sulyginti su juodosios skylės fenomenu, o tokį vadybos būdą tenka apibūdinti kaip neotechnofeodalizmą. Visi sistemos dalyviai – nuo eilinio paciento ir mediko iki ministro jau seniai yra šios ydingos sistemos įkaitai.
Beje, D.Pūras ne tik kritikuoja, ne tik konstatuoja svarbiausius krizės požymius, bet ir pateikia septynis pasiūlymus premjerui, ką ir kaip reikėtų keisti, arba ką jis pats darytų Lietuvos sveikatos sistemoje, jei būtų premjeras.

Sveikatos sistemos krizės požymiai
1. Sutrikusi galių sklaida. Politikai ir valdininkai yra atidavę svarbiausių sprendimų iniciatyvą ir realią sistemos priežiūrą (netgi veto teisę!) sveikatos sistemos administratoriams (įstaigų vadovams), akademinės biomedicinos elitui bei gausius finansinius srautus kontroliuojantiems tarpininkams. Tiek Seimas, užuot vykdęs reiklią parlamentinę kontrolę, tiek Vyriausybė, o juo labiau Sveikatos apsaugos ministerija, yra tapę stipriai priklausomi nuo interesų grupių. Šių grupių interesai dažnai nesutampa su viešuoju interesu siekti geros visuomenės sveikatos paprastais būdais, gerokai pigesniais už vaistus ir kitas brangias medicinos technologijas.
2. Pataikaujant elitinės specializuotos medicinos lobistams, Pelenės vaidmenyje atsidūręs prioritetinis visuomenės sveikatos, prevencinės ir socialinės medicinos bei slaugos sektorius vegetuoja. Modernių prevencinių iniciatyvų, į visuomenę integruojat pažeidžiamas gyventojų grupes, neskatina nei Seimas, nei atskiros ministerijos ar Vyriausybė. Pastaruoju metu Lietuvos valdžia vis labiau pataikavo toms jėgoms, kurios priešinasi atviros visuomenės idėjoms, rūšiuoja šeimas ir piliečius į gerus ir blogus bei skatina neapykantą pažeidžiamoms grupėms.
Modernūs visuomenės sveikatos stiprinimo, savižudybių, girtavimo ir smurto prevencijos, socialinės medicinos principai beviltiškai pralaimi kovą primityviam supratimui, kad sveikatos priežiūra – tai atskirų kūno dalių remontas kompensuojamaisiais vaistais ar kitais brangiais „stebuklingais“ metodais.
3. Pacientai neturi paskatų elgtis pagal sveikatos įstatymų nustatytą tvarką. Šią tvarką pažeidinėja, kas tik turi galimybę. Vieni gauna pagreitintas ir pagerintas paslaugas pažinčių būdu, kiti – pakišomis medikams. Bendrosios praktikos gydytojo institucija, turėjusi sustabdyti nesunkių negalavimų srautus į specializuotą lygį, ne tiek stiprinama, kiek kompromituojama. Brangios medicinos technologijos naudojamos ne pagal paskirtį, jų reikalaujama vis daugiau. Solidarumo principas, įtvirtintas sveikatos sistemos įstatymuose, neveikia, nes geresnes paslaugas dažnai gauna ne tiek sunkesni, kiek „svarbesni“ pacientai ar jų artimieji.
4. Neskaidri sistema sukelia ir stiprina medikų demoralizaciją. Vieni sugeba įsitvirtinti prestižinėse darbo vietose ir daug užsidirbti (nebūtinai legaliai). Ši nedidelė medikų dalis, „nugriebianti grietinėlę“, yra patenkinta, o būtent jie paprastai teikia paslaugas dar ir politikams, todėl turi realią įtaką politikų sprendimams. Kiti medikai, kurių dauguma ir kurių kvalifikacija ne blogesnė, neturėdami karjeros galimybių Lietuvoje, yra nusivylę. Todėl nemažai jų emigruoja ar svarsto tokią galimybę.
5. Nesant paskatų laikytis skaidrumo, modernios etikos ir sveikatos ekonomikos principų, tarp pacientų ir medikų klesti demoralizacija ir abipusiai susitarimai apeiti nustatytą tvarką. Vien ko vertas reiškinys, kai į bėdą patekę veikėjai nesunkiai gauna medikų pažymas apie tariamas savo ligas. Korupcija stipriai palietusi tiek viešuosius pirkimus, tiek santykius tarp medikų ir farmacijos firmų, tiek santykius tarp medikų ir pacientų.
6. Nesukūrus realios draudiminės medicinos, valdžia, atstovaudama valdiškų įstaigų steigėjams, proteguoja „savas“ įstaigas, taip skatindama jų vadovus neskaidriai naudoti didžiulius išteklius, ir kartu blokuoja privačios medicinos plėtrą. Privati iniciatyva neturi galimybių sveikai plėtotis, nes šiurkščiai pažeidžiami konkurencijos principai.
7. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, iki šiol neturinčių nepriklausomos technologijų vertinimo sistemos. Tebeklesti paprotys nesavikritiškai analizuoti sveikatos sistemos veiklą, vengiant nepriklausomų vertintojų. Tos pačios įtakos grupės ir planuoja resursus, ir juos įsisavina, ir dar įvertina, kad įsisavinta teisingai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. emigrante/Veido gerbeja emigrante/Veido gerbeja rašo:

    …kalbek zmogau nekalbejes, dejuok nedejaves – niekas sitoje “mafijoje” nepasikeis… seni vilkai prisijaukina jauniklius, perduodami savo “geraja patirti” ir naujoji mediku karta, isedusi i sita vezima, traukia ta pacia kryptimi – “netepsi, nevaziuosi”, “ranka ranka plauna” ir pan… o privati medicina Lietuvoje kazin ar gali suklesteti – ne Amerika juk…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...