2010 Balandžio 17

Privatizacija

Būsimai privatizacijai koją kiša ankstesniosios aidai

veidas.lt

Praėjusį ketvirtadienį akcinės bendrovės “Lietuvos jūrų laivininkystė” valdyba, vadovaujama susisiekimo viceministro Arūno Štaro, patenkino įmonės generalinio direktoriaus Vytauto Vismanto atsistatydinimo pareiškimą. V.Vismantas “Lietuvos jūrų laivininkystei” (LJL) vadovavo nuo 2001-ųjų, kai įmonė buvo reorganizuota į dvi atskiras bendroves, vienos iš kurių kontrolinį akcijų paketą įsigijo Danijos laivybos bendrovė “DFDS Tor Line”.

“Parceliavimo” istorija

Šį privatizavimą Lietuvos jūrininkai šiandien mini su pagieža. Už keturis keltus, du ro-ro tipo laivus ir šešis naujausius motorlaivius danai tuomet Lietuvai sumokėjo 46 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu prieš metus Klaipėdoje pakrikštytas naujausias “DFDS Lisco” keltas “Lisco Maxima” vienas savo šeimininkams kainavo 78 mln. eurų.

Beje, už panašią kainą, 47,6 mln. JAV dolerių, LJL bandyta privatizuoti ir geru pusmečiu anksčiau, 2000-ųjų spalį. Tąsyk viliojančiu kąsneliu susigundė Nyderlanduose įregistruota bendrovė “B.B.Bredo B.V.”, ketinusi dalį perimamo laivyno (dešimtį trampinių laivų) iškart įregistruoti Maršalo salose, užstatyti bankui ir gautais pinigais atsiskaityti su lietuviais. Tačiau smulkiųjų LJL akcininkų pastangomis pavyko užkirsti gudručiams kelią ir sustabdyti Valstybės turto fondo jau pasirašytą privatizavimo sutartį.

Po bendrovės padalijimo 2001-aisiais LJL liko su 19 laivų ir 61 mln. Lt skolų. Tačiau tuo “parceliavimo” epopėja anaiptol nesibaigė. Jau 2003 m. pradžioje paskelbtame LJL likučių privatizavimo konkurse didžiausią kainą, 33 mln. Lt, pasiūlė “Trident Marine”. Netrukus apsižiūrėta, kad ši Vladimiro Vetočkino ir Jespero Bo Nielseno Danijoje įregistruota bendrovė neturi ne tik turto, bet ir darbuotojų. Valstybės saugumo departamentas “Trident Marine” pašalino iš privatizavimo konkurso. Prasidėjo teismai, kol galiausiai 2005 m. birželį Vyriausybė didžiumą Valstybės turto fondui perduotų LJL akcijų (išskyrus 10 proc., skirtų kompensacijoms už nekilnojamąjį turtą) grąžino valdyti Susisiekimo ministerijai.

Trukdys bylų uodegos

Vis dėlto “Trident Marine” vardu Valstybės turto fondas kosėja iki šiol. Mat minėti du ponai apskundė jį Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, ir byla tebėra nagrinėjama. Jei “Trident Marine” ieškinys būtų patenkintas, Lietuvos teismų sprendimai privalėtų būti peržiūrėti.

Viceministro A.Štaro manymu, tai neturėtų tapti kliūtimi dabar planuojamam LJL privatizavimui. Komentuodamas šią problemą “Veidui” viceministras prisiminė analogišką “Alitos” privatizavimo istoriją: “Ponas Bosca irgi ilgai bylinėjosi su Valstybės turto fondu, tačiau privatizuota “Alita” sėkmingai dirba toliau”.

Laivybos įmonių vadovai susidariusią padėtį vertina šiek tiek kitaip. “Kol Vyriausybė nesuteiks indulgencijų, tai yra garantijų, kad investuotojų niekaip nepaveiks Strasbūre priimtų sprendimų pasekmės, – esu įsitikinęs, jog LJL privatizavimo galimybe niekas rimtai nesidomės. Tuo labiau kad šiuo metu pasaulyje parduodama šimtai panašių kompanijų”, – tvirtina Vytautas Lygnugaris, Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas.

Pašnekovas taip pat paneigė, kad jo vadovaujama “Limarko” laivininkystės kompanija ketina dalyvauti LJL privatizavimo konkurse: “Nuoširdžiai sakau: nieko panašaus kol kas nesvarstome. Bet man pikta, kai valstybinės bendrovės perėjimas į privačias rankas vaizduojamas tarsi laivybos verslo Lietuvoje pabaiga: juk aš irgi lietuvis, ir kapitalas mūsų kompanijoje – taip pat lietuviškas. Tačiau dėl nesėkmingų privatizavimo patirčių šleifo verslininkai Lietuvoje iš anksto laikomi priešais”.

Karuselė įsisuka

Specialistai pastebi, kad LJL jai priklausančius laivus frachtuoja “time-charter”, arba laikino išnuomojimo, sąlygomis. Toks metodas, pasak V.Lygnugario, palengvina laivybos įmonės valdymą, nes sumažina joje finansinius srautus. Antra vertus, nuolat einant tokiu keliu kyla pavojus prarasti verslo gebėjimų praktinę patirtį. “Limarko” laivininkystės kompanijoje “taimčarteriai” retkarčiais naudojami, tačiau tai jokiu būdu nėra nuolatinė praktika”, – pripažįsta kompanijos, valdančios daugiausiai jūrinių laivų Lietuvoje, generalinis direktorius.

Nors LJL laivai netinginiauja išmetę inkarus, bendrovės uždirbamų pajamų dabar užtenka tik būtinosioms veiklos išlaidoms, atlyginimams ir mokesčiams sumokėti. Grąžinti anksčiau iš bankų paimtoms paskoloms pinigų nebelieka. “Patarkite, kur gauti sumą, kurios liepos mėnesį iš bendrovės pareikalaus SEB bankas, ir aš pats mielai LJL privatizavimą atidėsiu”, – “Veidui” siūlė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Praėjusią savaitę pirmasis darbo grupės, kuriai pavesta išanalizuoti galimas LJL veiklos perspektyvas, posėdis buvo atidėtas. Ši premjero patarėjo Algirdo Šakalio vadovaujama darbo grupė išvadas privalo pateikti iki balandžio 26 dienos. Balandžio 30-ąją planuojamas LJL akcininkų susirinkimas. O diena vėliau, gegužės 1-ąją, Klaipėdoje ketinama sušaukti viuomenės mitingą prieš LJL privatizavimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...