2013 Kovo 07

Brangiausios įmonių dovanos miestams ir bendruomenėms

veidas.lt


Įvairius socialinius projektus, labdaros organizacijas, kultūros renginius remia daugelis Lietuvos didžiųjų įmonių, tačiau dažnai jų parama labai jau primena savireklamą. Dideles sumas miesto gražinimui ar bendruomenės gerovei be jokio išskaičiavimo skiria vos viena kita milijoninius pelnus skaičiuojanti bendrovė.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje Moterų krizių centras duris atverti galėjo tik todėl, kad net milijoną litų jam įkurti skyrė Danijos žuvų perdirbimo bendrovė „Espersen“, uostamiestyje turinti padalinį. Įdomu, kad spręsti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą patiriančių klaipėdiečių problemas dar prieš šešerius metus ėmėsi Danijos ambasadorė Eva Janson, kuri ir susitarė su bendrove „Espersen“ dėl ženklios finansinės paramos krizių centrui įkurti.
„Šiam projektui iš ES fondų pavyko gauti beveik 2 mln. Lt, tačiau dar milijono trūko, – prisimena Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. – Svarbu tai, kad bendrovė ne tik skyrė tokią sumą pinigų, bet ir aktyviai dalyvavo projektuojant pastatą. Įmonės atstovams buvo svarbu, kad centras ne tik padėtų tenkinti moterų socialinius poreikius, bet ir būtų sukurta jauki erdvė. Klaipėdoje tai buvo pirmas projektas, kurį įgyvendinant gilintasi į saugumo reikalavimus ir kokybę, o ne tik atsižvelgiama į pigiausią viešųjų pirkimų metu pasiūlytą kainą.“
Ypač daug prie Moterų krizių centro projektavimo prisidėjo „Espersen“ fondo atstovas Aegie Mayersas, pagal išsilavinimą architektas. Jis rūpinosi, kad iškiltų pastatas, kuriame netrūktų natūralios saulės šviesos, o aplink – žalumos, moterys galėtų pačios gamintis maistą.
Šiuo metu užimta pusė centre įkurtų vietų – gyvena dvylika smurtą patyrusių moterų, kurioms teikiama tiek psichologinė, tiek teisinė pagalba.
Viena priežasčių, kodėl žuvų perdirbimo bendrovė skyrė net milijoną litų tokiam krizių centrui įkurti, ta, kad įmonės Klaipėdos padalinyje dirba vien moterys. Tad taip norėta prisidėti prie uostamiesčio moterų gerovės.
Panašių pavyzdžių, kai įmonės, nesitikėdamos finansinės grąžos, investuoja šimtus tūkstančių ar ne vieną milijoną litų į ilgalaikius, ne vienos kartos poreikius tenkinančius projektus, mūsų šalyje, deja, vis dar tik vienas kitas.
Dažniausiai paramai skirti pinigai Lietuvoje skaičiuojami kaip išlaidos reklamai. Ypač noriai didžiosios įmonės, tarkim, „Vičiūnų“ įmonių grupė, „Kauno grūdų“ įmonių grupė ir kitos remia sporto komandas, nes bendrovių pavadinimai puikuojasi per rungtynes ant sportininkų marškinėlių ar reklaminiuose stenduose.
Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – taip pat ne tik nuolatinė įvairių renginių rėmėja, bet ir aktyvi aplinkosaugos akcijų rengėja: ne vieną šimtą milijonų litų ji yra skyrusi šiukšlių surinkimo centrams Molėtų, Utenos, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose įkurti. Aludarių iniciatyva ežerų pakrantėse buvo ne tik iškuoptos šiukšlės, bet ir įrengtos persirengimo kabinos poilsiautojams. Tačiau to nesavanaudiška parama vietos bendruomenėms tikrai negalima pavadinti, nes nuo kiekvienos kabinos iš tolo švietė bendrovės pavadinimas.
Taigi kurios Lietuvos įmonės be jokio išskaičiavimo yra įteikusios miestams dovanas, kuriomis žmonės naudosis ne vieną dešimtmetį?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...