2014 Kovo 10

Brandos egzaminai: šįmet ramu, daugiau pokyčių – po dvejų metų

veidas.lt

ELTA

Nežymūs pokyčiai abiturientų laukia tik laikant privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Pirmiausia – šiek tiek statistikos. Abiturientų mažėjimo tendencija Lietuvoje po truputį išsikvepia: 2013-iaisiais jų buvo 9 proc. mažiau negu 2012 m., o šiemet tebus 4 proc. mažiau nei pernai.
Tačiau pernai valstybės patvirtintas finansavimas pirmakursių studijoms buvo „pjaunamas“ proporcingai abiturientų skaičiui, užtat šįmet jis mažėja kukliau: vietoj 29,4 mln. palikta 29,3 mln. Lt.
Tiesa, iš šios sumos daugiau lėšų numatyta skirti tiksliniam finansavimui: vietoj buvusių 1,3 mln. šįmet tam atidėta 1,6 mln. Lt, arba 23 proc. daugiau. Todėl tikslinių studijų vietų galės tikėtis daugiau kaip 500 studentų, nors pernai tokia galimybė tebuvo numatyta mažiau nei 300 studentų.
Priėmimui į valstybės finansuojamas vietas ketinama skirti 26,9 mln. vietoj buvusių 27,3 mln. Lt, arba 1,5 proc. mažiau, studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms – 732 tūkst. vietoj buvusių 783 tūkst. Lt, arba 6,5 proc. mažiau nei 2013 m. Preliminariai skaičiuojama, kad šįmet valstybės finansavimą iš viso gaus 15,5 tūkst. studentų (2013 m. tokių laukta 15,7 tūkst., arba 1,3 proc. daugiau). 14,4 tūkst. iš jų bus priimti į valstybės finansuojamas vietas (2013 m. tokių planuota priimti 14,8 tūkst., arba 2,7 proc. daugiau).
Akivaizdu, kad konkurencija dėl šių vietų, palyginti su 2013 m., turėtų padidėti, tačiau ją kompensuos tikslinis priėmimas.

Naujovės – lietuvių kalbos ir literatūros egzamine

Kokius egzaminų slenksčius teks įveikti pasiruošusiems kautis dėl šių vietų? Nacionalinis egzaminų centras ramina: 2014 m. brandos egzaminų užduotys rengiamos pagal 2011 m. patvirtintas programas. Jokių esminių naujovių, susijusių su egzaminų turiniu ir užduočių struktūra, nenumatyta.
Tiesa, šįmet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotyse prie suformuluotų literatūrinio ir samprotavimo rašinio temų bus pateikta po tris, o ne septynis autorius iš privalomų ir konteksto autorių sąrašo. Toks sprendimas grįstas atlikta kokybine 2013 m. brandos egzamino kandidatų darbų analize. Joje atskleista, kad tiek mokyklų lietuvių mokomąja kalba, tiek tautinių mažumų mokyklų moksleiviai egzaminuose dažniausiai rinkosi tris autorius iš prie temos pateiktų septynių.
Taip pat buvo peržiūrėti ir patikslinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo kriterijai. „Kad mokyklą baigę mokiniai būtų raštingi, raštingumo vertinimo normos yra griežtinamos“, – neslepia Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pavelas Čuchonskis.
Šiųmetėje šio egzamino vertinimo instrukcijoje sukonkretintas turinio kriterijaus aprašas. Vertintojo skiriamo taškų skaičiaus už literatūrinio rašinio turinį apraše neliko abstrakčių žodžių „puikiai“, „gerai“, „pakankamai“, kuriuos skirtingi vertintojai gali nevienodai interpretuoti. Vietoj jų atsirado konkretūs įvardytų trūkumų skaičiai, kurie lemia skiriamus taškus. Svarbu pabrėžti, kad taškų skaičius, skiriamas už atskirus vertinimo kriterijus ir už visą rašinio vertinimą, nesikeičia.
P.Čuchonskis primena, kad Nacionalinis egzaminų centras yra parengęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo normų projektą 2016, 2018 ir 2020 metams, kurį galima rasti centro interneto svetainėje (http://www.nec.lt/failai/4037_instrukcija_LT_VBE_2013-2020smm.pdf). Pagrindinė šio projekto paskirtis – parodyti, kaip planuojama griežtinti egzamino rašinio raštingumo kriterijaus vertinimą, ir inicijuoti dalyko specialistų diskusijas dėl tokio griežtinimo pagrįstumo.
Kokie egzaminų pasikeitimai laukia būsimųjų poros metų abiturientų? „Šiuo metu jau priimtas sprendimas, kad 2016-aisiais užsienio kalbos brandos egzamine bus tikrinami visų keturių kalbos sričių gebėjimai – klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas. Tačiau dar tebevyksta svarstymai dėl brandos darbo, kaip mokinių pasiekimų išorinio vertinimo įrankio, diegimo, pasirenkamųjų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įgyvendinimo modelio ir matematikos brandos egzamino statuso. Šias permainas taip pat numatyta įgyvendinti 2016 m., todėl konkretūs sprendimai turės būti priimti šią vasarą“, – tikina P.Čuchonskis.

Pageidaujantieji gali rinktis septynis egzaminus

Kita šių metų brandos egzaminų naujovė tesudomins išskirtinius, labai rimtai į mokslus žiūrinčius ir savo ateities galimybes atsakingai vertinančius abiturientus. Mat to pageidaujantiems šių metų sesijoje bus leista laikyti net septynis, o ne maksimaliai šešis, kaip anksčiau, brandos egzaminus.
Nacionalinio egzaminų centrų direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė patikino, kad toks pakeitimas buvo įvestas keleto individualiai į centrą besikreipusių moksleivių prašymu. Tokie moksleiviai pretenduoja tapti iškart keleto skirtingus reikalavimus keliančių užsienio universitetų studentais. Norint patenkinti tuos reikalavimus, šešių egzaminų sesijos abiturientui paprasčiausiai nepakanka.
Tačiau T.Blaževičienė pabrėžė, kad šios naujovės jokiu būdu nereikėtų sieti su Nacionalinio egzaminų centro kėslais įvesti daugiau privalomųjų brandos egzaminų. Ar matematikos egzaminas ateityje taps privalomas, kol kas nėra apsispręsta.
„Mums patiems labai įdomu, kiek šalyje atsiras abiturientų, pasiryžusių laikyti septynis brandos egzaminus. Juk ir šešis rinkdavosi vos keli šimtai šalies abiturientų“, – neslėpė šių metų kandidatų egzaminų pasirinkimų suvestinės tebelaukianti Nacionalinio egzaminų centro atstovė.
KTU gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio vertinimu, jo vadovaujamoje gimnazijoje netrūksta abiturientų, kurie sėkmingai galėtų išlaikyti septynis brandos egzaminus. Kitas dalykas – ar verta tai daryti, tarkim, gydytoju tvirtai pasiryžusiai tapti medikų šeimos atžalai. Tačiau visko gyvenime nutinka, kartais jaunuolių profesinės ateities įsivaizdavimai ir troškimai smarkiai keičiasi. Todėl kuo daugiau išlaikytų egzaminų – tuo atviresni keliai ateities posūkiams.
„Vis dėlto nepamenu, kad kuriam nors iš mūsų abiturientų būtų pavykę daugiau kaip keturis brandos egzaminus išlaikyti apvaliais šimtukais. Todėl norintieji laikyti maksimalų skaičių egzaminų turėtų realiai vertinti savo galimybes. Geriau pernelyg nesiblaškyti, bet kryptingai siekti kuo aukštesnių rezultatų“, – pataria KTU gimnazijos vadovas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...