2010 Kovo 30

Bibliotekos

Bibliotekos sėdi kiaute

veidas.lt

Prieš pusantrų metų “Veide” džiaugėmės atsinaujinančiomis, šviesti pradedančiomis šalies miestelių bibliotekomis. Įkurtuves ką tik atšventusi Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka tuomet stebino dzūkus prašmatniu liftu ir besikeičiančių spalvų nuolat tekančio vandens kriokliu pirmo aukšto fojė.

Tačiau paskambinę į Lazdijus praėjusią savaitę išgirdome, kad nei liftas, nei krioklys šiuo metu neveikia, nes bibliotekai tenka taupyti elektros energiją. Netgi keltuvas, pristatantis spaudinius iš rūsyje įrengtos saugyklos, įjungiamas tik tuomet, kai tenka pergabenti stambesnes leidinių partijas: priešingu atveju keltuvą atstoja pačios bibliotekininkės.

“Galėtume, žinoma, visus skirtus pinigus atiduoti už elektrą, šildymą, ryšių paslaugas ir žiūrėti sau ramiai pro langą. Bet biblioteka – tai pirmiausia knygos. Netgi spaudos dabar prenumeruojame mažiau, kad tik liktų pinigų knygoms”, – pasakoja bibliotekos direktorė Aldona Ribinskienė. Tiesa, naujausia spauda su Lazdijų biblioteka (o kartu – su visais miestelio gyventojais) mielai dalijasi netoliese įsikūrusios savivaldybės darbuotojai: jau perpiet jų perversti laikraščiai atsiduria bibliotekos skaitykloje.

Dar įspūdingiau skamba žinia, kad Lazdijų rajono savivaldybė šiai bibliotekai, rajone turinčiai 28 padalinius, jau skyrė 50 tūkst. Lt naujoms knygoms įsigyti. Tuo tarpu Kultūros ministerija naujiems dokumentams (knygoms, laikraščiams ir žurnalams, kompaktinėms plokštelėms) įsigyti visoms minėto rajono bibliotekoms šiais metais teįstengė atseikėti 16,4 tūkst. Lt.

Kataloguotojai liko be darbo

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis teigia, kad vien būtiniausiems periodikos leidiniams prenumeruoti jo vadovaujamai įstaigai tenka atidėti maždaug 20 tūkst. Lt. Ir tai sulaukiama nervingesnių skaitytojų priekaištų, kad užsakoma per mažai vietinės spaudos egzempliorių.

Už 33 mln. Lt dešimtmetį rekonstruota viešoji I.Simonaitytės biblioteka šiandien turi tuščių vietų erdviose knygų saugyklose, tačiau neturi už ką pirkti knygų. 2010-iesiems jai skirta vos 51,5 tūkst. Lt, nors dar pernai ši suma siekė 136 tūkst., o prieš keletą metų viršydavo ir 300 tūkst. Lt.

“Šiemet teįsigijome vos vieną kitą leidinį, ir tuos pačius – iš spec. lėšų. Komplektavimo ir katalogavimo skyriuose darbuotojai liko be darbo, tad tenka jiems skirti kitokias užduotis. Anksčiau pirkdavome mažiausiai du kiekvieno leidinio egzempliorius – vieną abonementui, kad skaitytojas galėtų neštis knygą į namus, vieną skaityklai. Dabar sukame galvą, kaip bent po vieną egzempliorių įsigyti”, – pasakoja J.Šikšnelis.

Skaudžiausia, pasak jo, kad keletą metų džiūgavę, jog bibliotekose skaitytojų daugėja, greitai būsime priversti konstatuoti atvirkščias tendencijas. “Į bibliotekas, kuriose nėra naujų knygų, žmonės nebevaikščios. Modernizavusi bibliotekas valstybė nesugeba parūpinti lėšų fondams atnaujinti, todėl investicijų rezultatas ne toks, koks galėtų būti”, – tvirtina kasdien maždaug tūkstantį skaitytojų aptarnaujančios bibliotekos direktorius.

Šiek tiek gelbsti dovanos

Ignalinos r. savivaldybės viešosios bibliotekos, irgi prieš porą metų kėlusios įkurtuves, direktorė Loreta Aleknienė tvirtina, kad šįmet ši 21 padalinį turinti biblioteka kol kas tepraturtėjo tik leidėjų, gavusių paramą iš Kultūros fondo ir už tai privalančių perduoti dalį išleistos knygos ar kompaktinės plokštelės tiražo viešosioms bibliotekoms, siuntomis.

J.Šikšnelio manymu, panašios dovanos menkai tegelbsti, nes perduodama vos po 70 naujo leidinio egzempliorių: beveik tiek pat, kiek šalyje skaičiuojama centrinių apskričių, miestų ir rajonų savivaldybių bibliotekų. O kas lieka jų kaimo filialams? Bibliotekų skurdas žlugdo ir Lietuvos leidėjus, nes 60–80 proc. sumažėjusio knygų tiražo pastaraisiais metais įsigydavo būtent viešosios bibliotekos.

Kaip toliau galvoja verstis rajonų bibliotekos? L.Aleknienė džiaugiasi, kad Ignalinos krašte atsiranda geranoriškų žmonių, dovanojančių bibliotekai vieną du naujos knygos egzempliorius. Jie nebūtinai verslininkai ir nebūtinai labai turtingi, tiesiog įžvelgiantys tokios labdaros prasmę. Dar dažniau į bibliotekas atnešama įsigytų ir jau perskaitytų romanų, kurių šeimininkai nemato prasmės toliau laikyti namuose.

Lazdijuose pradėta akcija, raginanti skaitytojus du procentus gyventojų pajamų mokesčio skirti būtent savo bibliotekai. “Pernai tokiu būdu naujoms knygoms įsigyti surinkome papildomus 2 tūkst. litų”, – tvirtina A.Ribinskienė.

2010-aisiais vienam gyventojui naujoms knygoms įsigyti Lietuvos bibliotekose skiriama 80 centų. 2009-aisiais šis rodiklis Lietuvoje dar siekė vieną litą, tuo tarpu ES šalyse priimta, kad jis nėra mažesnis už vieną eurą. Pavyzdinį bibliotekų finansavimą užtikrinančiose Skandinavijos šalyse vienam gyventojui skiriama 15 eurų.

“Bibliotekos šiandien sėdi kiaute”, – “Veidui” apibūdino padėtį Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...