2014 Sausio 16

Besikeičianti situacija rinkoje šienauja senus vadovus

veidas.lt

1

2013 m. ryškiausiose Lietuvos įmonėse pasikeitė kaip niekad daug aukščiausio lygio vadovų. Šiems pokyčiams įmonės pribrendo ekonomikai įžengus į naują ekonominį ciklą: šiuo metu reikia sugebėti ne tik efektyviai dirbti, bet ir greitai besikeičiančioje rinkoje pastebėti naujas galimybes.

Prieš penkerius metus smogus krizei per Lietuvą nusirito įmonių vadovų kaita. Krizė nušienavo nepamatuotą plėtrą vykdžiusius ir prieš staigų rinkos nuosmukį atsilaikyti nesugebėjusius vadovus, o juos pakeitė prie įmonių vairo sugrįžę akcininkai arba sąnaudų mažinimo specialistai.
Praėjusiais metais stebėjome jau antrą vadinamųjų topvadovų traukimosi bangą – aukščiausius postus paliko ir ilgamečiai vadovai, jau spėję tapti įmonės prekės ženklu, tokie kaip „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys, „Teo LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta, „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis, „Biok“ generalinis direktorius Linas Čereška, ir gana neilgai vadovavę Šiaulių banko valdybos pirmininkas Audrius Žiugžda, „Achemos“ koncerno prezidentas Arūnas Laurinaitis, „Bitės“ vadovas Chrisas Robbinsas, „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Aidas Mackevičius, „AL holdingo“ – Gintautas Mažeika ir kiti.
Vadovų paieškos ir verslo konsultacijų ekspertai sutaria, kad šiuos pokyčius įmonėse paskatino prasidėjęs naujas ekonomikos ciklas. „Per krizę kompanijos ėmėsi greitų sprendimų, kad išsigelbėtų, kad verslas dramatiškai nesmuktų. O išgyvenusios krizę įmonės siekia prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos, ieško naujų būdų, kaip veikti, ir imasi naujų ilgalaikių strategijų įgyvendinimo – galvoja apie visiškai naują darbo su klientais pobūdį, apie srities pakeitimą, apie naujus produktus ar krypties pokyčius. Pavyzdžiui, jei dirbo vietos rinkoje, tai dabar susitelkia į tai, kaip verslą išplėtoti užsienyje. O naujoms strategijoms reikia naujų vėliavnešių“, – kodėl pernai įvyko tiek pokyčių aukščiausio lygio vadovų grandyje, komentuoja tarptautinės vadovų paieškos bendrovės „Pedersen & Partners“ partnerė Kristina Vaivadaitė.
Iš tiesų, šiuo metu matome daug pokyčių, susijusių ir su rinka, ir su vartotojų poreikiais: gamybos įmonės ateitį sieja su eksportu ir efektyvesne gamyba, bankai susitelkė į sąnaudų mažinimą ir perėjimą į elektroninę erdvę, o telekomunikacijos sektoriaus įmonės pradeda koncentruotis į kitokias paslaugas – konkuruoja nebe balso telefonijos, bet duomenų perdavimo srityje.
„Iki krizės turėjome greitai užkariauti rinkos dalį, o šiandien reikia ne tik efektyviai optimizuoti sąnaudas, bet ir ieškoti unikalių sprendimų, kaip išlaikyti klientus ir užtikrinti, kad jie būtų patenkinti. Reikalinga daugiau darbo ir didesnės kompetencijos“, – pasikeitusią situaciją rinkoje mini ir vadovų paieškos įmonės „J.Friisberg&partners” partnerė konsultantė Nijolė Kelpšaitė.

Užsienyje vadovų kaita taip pat rekordinė

Prie didelės praėjusiais metais stebėtos vadovų kaitos prisidėjo ir pasikeitusi politinė valdžia, kuri jautė pareigą nušluoti politinių konkurentų parinktus vadovus valstybės įmonėse, todėl keitėsi Vilniaus oro uosto, Ignalinos atominės elektrinės, „Litexpo“ ir kitų valstybės įmonių vadovai.
Beje, didelę vadovų kaitą būtent pernai skatino ir optimistiškesnės nuotaikos rinkoje dėl gerėjančios ekonominės padėties. Verslo ir komunikacijų konsultantas Mindaugas Lapinskas atkreipia dėmesį, jog krizės laikotarpiu įmonės savininkai dažnai nenori imtis drastiškų veiksmų, kad nepasidarytų dar blogiau. „O kai rinkoje ima vertis galimybės, įmonės tampa drąsesnės ir nusprendžia, kad jei naujo vadovo pasirinkimas ir nebus vykęs, vėjas vis tiek pūs į burę ir laivas galės išplaukti“, – aiškina M.Lapinskas.
UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis į šią kategoriją taip pat išskiria bendroves, kurios turėjo įsisenėjusių problemų ir vadovų pasikeitimas tiesiog buvo laiko klausimas. Pavyzdžiui, akcininkų jau seniai netenkino žemyn smunkantys „Omnitel“ finansiniai rezultatai.
Tokia pat tendencija pernai stebėta ir kitose šalyse. BMI generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis pabrėžia, kad 2013 m. buvo rekordiniai pagal vadovų keitimąsi daugelyje šalių. „Tyrimo, kurį atliekant tirta per 2 tūkst. didžiausių pasaulio įmonių, duomenimis, vadovų kaita praėjusiais metais sudare 15 proc. ir tai yra vienas didžiausių rodiklių nuo 2000 m.“, – lygina J.Pusvaškis.
O vadovų paieškos bendrovės „Spencer Stuart“ atliktas tyrimas parodė, kad per tris 2013 m. ketvirčius pasikeitė 43 iš 500 pirmaujančių JAV bendrovių, patenkančių į „Standard & Poor’s 500“ indeksą, generaliniai direktoriai. Tai didžiausia aukščiausio lygio vadovų kaita nuo 2008 m. Vadovai pernai keitėsi ir tokiose pasaulinėse korporacijose, kaip „Wal-Mart“ ar „Microsoft Corp.“
Tarptautinių vadovų paieškos kompanijų ekspertai šį aktyvų pokytį sieja su tuo, kad įmonės dabar grumiasi su besikeičiančiu vartotojų skoniu, sparčiais technologiniais pokyčiais ir sunkiai suvaldomais bei kur kas aktyvesniais smulkiaisiais akcininkais.
J.Pusvaškis priduria, kad pagerėjus ekonominei situacijai ir patys vadovai linkę aktyviau ieškoti naujų iššūkių ir galimybių realizuoti savo patirtį, tad ir tai prisideda prie aktyvesnės vadovų kaitos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...