2012 Birželio 27

Stasys Kropas

Bankai kol kas atsargūs

veidas.lt


Gegužės mėnesio pabaigos bankų veiklos rodiklių analizė jau leidžia daryti atsargias išvadas apie sistemos veikimą žlugus vienom stambesnių žaidėjų ir ritantis nerimo bangoms Europos finansų rinkose.

Siekdama  išsiaiškinti, kokie procesai bankininkystėje vyksta ilgesniu laikotarpiu, asociacija taip pat nagrinėjo pokyčius lyginant su 2011 metų gegužės mėnesio rodikliais, iš kurių buvo „išdistiliuoti“ „Snoro“ veiklos rezultatai.

Galima konstatuoti, kad Lietuvos bankų sistema ketvirto pagal dydį banko netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro“ leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingus kapitalo rezervus.  Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

Tačiau tai nereiškia, kad bankai rinkoje elgias tarsi pasyvūs stebėtojai. Palyginti su balandžiu, bendrasis bankų paskolų portfelis padidėjo 252,6 mln. litų iki 53,9 milijardo litų, o vien privačioms įmonėms suteiktų paskolų suma išaugo 266,4 mln. litų. Per metus, palyginti su 2011 metų geguže, paskolų apimčių augimas siekė 734,9 mln. litų ir tai paneigia teiginius, kad bankų paskolų čiaupas yra stipriai užsuktas. Tiesa, reikia pripažinti, kad privatūs asmenys ir toliau labai atsargūs skolindamiesi – per mėnesį fizinių asmenų paskolų portfelis susitraukė 36,3 mln. litų iki 23,1 milijardo, o per metus sumažėjo beveik  718 milijonų. Tai atspindi pokyčius realioje rinkoje, kurie daugeliu atvejų yra neblogi, tačiau vartotojų nuotaikos prastos dėl skeptiško požiūrio į atsigavimo galimybes nuolat skambant niūrioms pranašystėms. Todėl fiziniai asmenys, prieš priimdami sprendimus skolintis, verčiau linkę palaukti aiškesnių ženklų ar giedresnių ekonomikos prognozių namų ūkiams.
Tęsiant žiniasklaidos pamėgtas analogijas su vandens čiaupais reikėtų konstatuoti, kad šiandien verslo higienai būtinų paskolų bankai suteikia vis daugiau, tačiau pinigų fontano perspektyvos abejotinos.
Jau tapo tradicija, kad nepaisant dramatiškų pokyčių aplinkinėse rinkose ir sistemos viduje, bankuose laikomų indėlių suma nuosekliai didėja. Šios tradicijos niekas nepakeitė – indėlių portfelis dramatiškai sumažėjo praėjusių metų lapkritį, tačiau iki gegužės bendra jo suma praktiškai atsistatė. Kitaip tariant, indėlininkams sugražinti pinigai pamažu sugrįžo į sistemą ir pasiskirstė veikiančiuose bankuose. Vien per gegužę bendrasis bankų indėlių portfelis padidėjo 521 milijonu litų iki 43,7 milijardo. Per metus nuo 2011 metų gegužės augimas siekė 5,3 milijardo litų – tai yra beveik tiek  pat, kiek indėlių apimtys sistemoje sumažėjo praėjusių metų lapkritį žlugus „Snoro“ bankui.
Tokios indėlių portfelio kaitos tendencijos perša dvi išvadas – vieną gerą, o kitą verčiančią susimąstyti. Puiku, kad tiek įmonės, tiek gyventojai  neprarado giluminio tikėjimo bankų sistemos stabilumu ir  pinigus toliau patiki bankams. Pasitikėjimas sistema ir jos priežiūra suvaidino labai reikšmingą vaidmenį tiek 2008 metų finansų krizės laikotarpiu, tiek „Snoro“ istorijoje. Tai, kad rinkoje nekilo panika ir bankams pavyko išgyventi be valstybės paramos nemaža dalimi lėmė pasitikėjimas. Tačiau tenka pripažinti ir tai, kad indėlių struktūra šiuo metu nėra palanki nei bankams, nei jų klientams. Problema ta, kad didžioji dalis indėlių bankų portfeliuose nors yra klasifikuojami kaip terminuoti pagal turinį yra iki pareikalavimo. Vadinasi, bankai negali naudotis indėliais kaip ilgalaikio skolinimo įrankiais, o bankų klientai negali tikėtis didesnių palūkanų už bankams patikėtas lėšas.  Taigi, egzistuojanti indėlių portfelio struktūra, iš vienos pusės, riboja bankų ilgalaikio skolinimo išteklius, o vartotojai, iš kitos pusės, neturi galimybių už indėlius gauti gerokai didesnių palūkanų.
Asociacijos nuomone, tokią situaciją lemia egzistuojanti teisinė aplinka,  pagal kurią Lietuvoje skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių nėra tikros terminuotų indėlių kategorijos. Viena iš indėlio sutarties šalių, nepriklausomai nuo priežasčių ir motyvų, bet kuriuo momentu vienašališkai gali nutraukti terminuotojo indėlio sutartį, nepatirdama didesnių nuostolių. „Ilgesni“ pinigai, kurių poreikis bankams ateityje dar labiau didės įgyvendinant Bazelio III reikalavimus, leistų mokėti didesnes palūkanas, tačiau ilgalaikio indėlio atsiėmimo anksčiau laiko taisyklės privalo būti griežtesnės nei trumpalaikių indėlių.  Siekiant keisti indėlių portfelio struktūrą egzistuojančią tvarką reikėtų peržiūrėti ir keisti taip, kad tiek bankams, tiek jų klientams būtų naudingi ilgesnio termino indėliai.
Nepaisant vis pasigirstančių nekilnojamojo turto rinkos dalyvių pareiškimų apie mažėjančią namų ūkio būsto paskolų paklausą,  bankų duomenys rodo, kad būsto paskolų rinka išlieka  stabili.  Naujų būsto paskolų per gegužę išduota už 122 milijonus litų ir tai yra pagyvėjimas, lyginant  tiek su balandžiu, tiek su pirmaisiais metų mėnesiais.  Namų ūkiai ir toliau yra linkę mažinti  skolų naštą.  Gegužę bendrasis būsto paskolų portfelis sumažėjo 15,5 milijono litų, o per metus nuo 2011 metų gegužės jo traukimasis siekė 234,9 milijono litų
Apibendrinant galima konstatuoti, kad gegužė bankų sistemoje praėjo ramiai. Optimizmo suteikia pagyvėjimo ženklai skolinimo rinkoje. Stabilizavus sistemą galima galvoti apie tam tikrus vidinius pokyčius, kuriuos diktuoja tiek aplinka, tiek rinkos poreikiai – indėlių struktūros ir jos teisinio  reglamentavimo peržiūrėjimas galėtų būti žingsnis, kuris teigiamai paveiktų sistemos aktyvumą ir  stabilumą.

Daugiau informacijos:

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. Stasys Kropas
Tel.: (5)  249 6669
info@lba.lt

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Stasys Kropas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...