2010 Birželio 19

G.Nausėda, T.Andrejauskas, A.Vaitkunskienė

Bankininkai: “Biudžeto deficitą galima mažinti ne tik didinant mokesčius”

veidas.lt

Premjeras Andrius Kubilius mato tik tokią alternatyvą: arba didinti mokesčių naštą, arba pensininkai liks be pensijų, o mokytojai – be algų. Ar yra kitas būdas sumažinti valstybės biudžeto deficitą? To teiraujamės finansų ekspertų: SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, “Swedbank Markets” tarnybos vadovo Lietuvoje Tomo Andrejausko ir “Parex” banko valdybos pirmininkės Almos Vaitkunskienės.

VEIDAS: Ar įmanoma 2012 metais biudžeto deficitą sumažinti iki Mastrichto kriterijaus – 3 proc.? Jei taip, ar tikrai vienintelis būdas – didinti mokesčių naštą ir mažinti socialines išmokas?

G.Nausėda: Esminis klausimas, ar mes kraujais taškydamiesi sieksime 2014-aisiais įsivesti eurą, ar vis dėlto turėsime kantrybės palaukti, kol ekonomikos atsigavimas daug mūsų žaizdų, taigi ir biudžeto, užgydys natūraliai. SEB skaičiavimais, jei išsipildys prognozės dėl ūkio atsigavimo tempų, pakaktų užsibrėžti tikslą biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP sumažinti ne 2012 m., o 2013-aisiais – ir jį būtų galima pasiekti neįvedant naujų mokesčių, bet išlaikant šių metų dydžio viešąsias išlaidas.

Žinoma, tai nelengva, nes de facto jas reikėtų mažinti, nes išlaidos didės dėl valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Tačiau tai būtų vis tiek perspektyvesnis būdas, nei ir taip jau nuvargusią nuo krizės visuomenę gąsdinti naujų mokesčių galimybe. O ką pakeistų metais vėliau įsivestas euras? Jo neįsivedę 2007-aisiais, išgyvenome trejus metus ir dar kelerius išgyvensime. Žinoma, jei būtume turėję eurą, kai kuriais aspektais būtų buvę lengviau, ypač per krizės įkarštį. Taip, tai vienas motyvų pritraukti užsienio investuotojų, tačiau naivu manyti, kad jie investuotų vien dėl to.

T.Andrejauskas: Mastrichto kriterijus reikia atitikti visų pirma ne dėl euro, o dėl savęs pačių, kad neužsiaugintume skolos kaip kupros ir dėl to nekiltų problemų, kokių dabar turi kai kurios šalys, taip prarasdamos savo konkurencingumą. O biudžetas, kaip lazda, turi du galus – pajamas ir išlaidas. Ekonomikai traukiantis pajamos krinta, o išlaidos savaime nepriklauso nuo ekonominio ciklo, tad jas būtina mažinti.

Premjeras taikliai identifikavo dar vieną bėdą – toleranciją šešėlinei ekonomikai ir kontrabandai. Suprantama, tai ne iš lengvo gyvenimo, tačiau Estijoje taip pat sunkmetis, bet šešėlinės ekonomikos dalis ten gerokai mažesnė, nes visuomenė to netoleruoja.

A.Vaitkunskienė: Biudžeto deficitą sumažinti įmanoma, jei to bus imtasi skubiomis, realiomis ir efektyviomis priemonėmis. Tačiau didinti mokesčius nėra ta išeitis, kuri Lietuvoje veikiančioms įmonėms padėtų sumokėti daugiau mokesčių valstybei. Mokesčių našta, ypač tenkanti smulkiajam ir vidutiniam verslui, gana didelė, todėl, manau, pagrindinės biudžeto deficito mažinimo priemonės turėtų būti tokios: pirma, reikia detaliai peržiūrėti ir mažinti valstybės administracines valdymo išlaidas, antra, mažinti šešėlinės ekonomikos dydį. Štai jau septyneri aštuoneri metai bankai siūlo, kad dirbančiųjų atlyginimai būtų pervedami tik į mokėjimo korteles, juk tai mažintų vokelių egzistavimo galimybę, bet tai nėra įgyvendinama.

VEIDAS: Kaip vertinate svarstymus įvesti naujus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius?

G.Nausėda: Nesu prieš nekilnojamojo turto mokestį, tačiau nerimą kelia politikų manymas, kad jis biudžetui pridės daug pajamų. Juo neturėtų būti apkrauta didžioji dalis visuomenės, bet valdančiosios koalicijos politikai mano, kad tą mokestį, tegul ir nedidelį, reikia įvesti visiems. Manau, tai būtų gana pavojingas būdas ir su juo nesutikčiau.

T.Andrejauskas: Lyginamoji analizė rodo, kad Lietuva pagal mokesčių naštą – antra trečia nuo galo tarp ES narių, be to, mūsų apmokestinimo bazė siauresnė, vadinasi, naujų mokesčių galimybė yra. Tik nereikia perlenkti lazdos, o mokesčių pakeitimai turi būti prognozuojami, jų negalima priimti per naktį. Pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto mokesčio visuomenė turi iš anksto žinoti, kaip būstas būtų apmokestinamas. Automobilių mokesčiai yra daugelyje šalių, o vadinamasis degalų bako mokestis skatintų pirkti taupesnius automobilius, pamažu pereiti prie elektromobilių.

A.Vaitkunskienė: Vadinamieji žalieji, t.y. automobilių, mokesčiai būtų lašas jūroje, nes visuomet atsiranda įvairių išlygų. Jeigu kalbėsime apie nekilnojamojo turto mokestį, turėtų būti pradėta nuo tinkamo jo įvertinimo (nes jau turime karčios patirties, kas nutiko, kai vykdant pirminį valstybės turto privatizavimą jis nebuvo įvertintas tinkama verte) ir tinkamos sistemos. Čia pavyzdys galėtų būti Rygoje įdiegtas mokestis už prastai prižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Turėtų būti apmokestinamas tik neprižiūrimas, netinkamai naudojamas ir akivaizdžiai perteklinis turtas.

VEIDAS: Ar palaikytumėte siūlymus mažinti socialines išmokas?

G.Nausėda: Apie pensijų mažinimą negali būti nė kalbos, atvirkščiai – artimiausiu metu reikės parengti kompensacinį mechanizmą, kaip jos bus grąžinamos. Motinystės išmokų mažinimas – karšta tema visuomenėje. Jų palyginimas su Vakarų ar Skandinavijos valstybėmis kelia minčių. Dabartinės išmokos gerina demografinę padėtį, bet klausimas, ar valstybė gali sau šiandien tai leisti.

T.Andrejauskas: Manau, per didelė prabanga mūsų šaliai turėti tokias kaip dabar motinystės išmokas. Tačiau galimybių mažinti pensijas nematau, nes jos ir taip nedidelės.

A.Vaitkunskienė: Lietuvos šiandien nepavadintume aukštų gyvenimo standartų šalimi, net negalime lygintis su Vakarų šalimis. Taip, bet kurioje šalyje socialinės išmokos turi būti adekvačios valstybės biudžeto galimybėms, tačiau, mano nuomone, Lietuvoje socialinės išmokos per mažos, jos neleidžia oriai išgyventi. Diskutuojama dėl išmokų mamoms, bet valstybė, mano manymu, turėtų pagalvoti apie dar detalesnę šeimos ir šeimos gausėjimo skatinimo programą.

VEIDAS: Kodėl bankai vis dar pamažu atveria paskolų portfelius?

G.Nausėda: Atsargumo priežastys dvejopos: objektyvios, pavyzdžiui, bankų rezultatai, blogųjų paskolų našta, dideli nuostoliai, ir subjektyvaus pobūdžio – baimė padaryti klaidų, pernelyg anksti “iššauti”. Padėtis po truputį gerėja – bankų nuostoliai mažėja, blogųjų paskolų portfelis nedidėja taip sparčiai kaip pernai. Nemanau, kad prasidėjęs atšilimas nutrūks.

T.Andrejauskas: Bankai skolina, kaip ir turėtų skolinti – įvertindami riziką. O bankų sektoriuje šiuo metu – pinigų perteklius: norime skolinti, bet nėra paklausos, tinkamų projektų.

A.Vaitkunskienė: Negalima sakyti, kad kreditavimas nevyksta – ir patys ieškome projektų, ir į mus kreipiasi, kredituojame pagal Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų inicijuotas ES fondų finansuojamas smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų programas. Tačiau negalime dar aktyviau kredituoti, nes neretai gavę paraišką matome, kad įmonės dar sunkiai gali prognozuoti savo pinigų srautus, nes rinkoje ekonominiai ryšiai vis dar sutrikdyti.

Dar viena priežastis – krizė paveikė bankus tuo požiūriu, kad turime kaupti specialius paskolų atidėjinius, didžiulės darbo sąnaudos tenka esamo paskolų portfelio nemokumui mažinti. Imti aktyviau kredituoti tikimės šių metų antroje pusėje, juolab pagrindinis “Parex” bankas pasirašė sutartį su Europos investicijų banku dėl 120 mln. eurų paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui.

VEIDAS: Kokios Jūsų naujausios ūkio atsigavimo prognozės?

G.Nausėda: Visi skaičiavimai rodo, kad jau antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, turėsime ryškų pagerėjimą. Bėda ta, kad kol kas įspūdingas šuolis tik eksporto srityje, o vidaus rinkoje, deja, ryškaus pagerėjimo nematome, ką ir prognozavome. Šių metų SEB prognozė – 1 proc. BVP augimas, bet ir ji atsargi.

T.Andrejauskas: Prognozuojame, kad šiemet BVP svyruos panašiai kaip pernai – apie nulį. Reikšmingesnį atsigavimą matome tik 2011 m., nes kol kas gerėja tik eksporto rodikliai, o vidaus vartojimas šiemet dar traukiasi, šalyje didelis nedarbas.

A.Vaitkunskienė: Pastebime du pagrindinius dalykus: sumažėjo įmonių bankrotų, nes įmonės, griežtai valdydamos savo išlaidas, peržiūrėdamos strategijas, transformuodamos savo veiklą, sugebėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir išlikti. Antra, matome tam tikrų su eksportu susijusių įmonių, taip pat ūkininkų, transporto bendrovių stabilizacijų ženklų. Tai geros prielaidos, tačiau dar ne reikšmingesnis pakilimas. 2010 m. prognozuojame 1,9 proc. BVP augimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...