2012 Balandžio 05

Baltoskandija: utopija, ambicija ar tik mandagi kaimynystė

veidas.lt


Akcentuojamas naujas mūsų užsienio politikos ir ekonomikos prioritetas – Šiaurės šalys – Lietuvai naudingas tik kaip regioninis bendradarbiavimas šalia, bet ne vietoj, aktyvios integracijos į ES branduolį.

Vilnius metams tapo Baltoskandijos sostine: Lietuvai šiemet teko „Nordic Baltic 8“ (NB8) – trijų Baltijos ir penkių Šiaurės šalių vienos pagrindinių bendradarbiavimo institucijų koordinatorės pareigos.
Vektorių į Šiaurės šalis pastaruosius kelerius metus akcentuoja ir mūsų valstybės užsienio politikos strategai, ir verslas, kaip sėkmės garantas tai įrašyta ir į ilgalaikę strategiją „Lietuva 2030“. Ar tai siekis tapti beveik Jungtinėmis Šiaurės ir Baltijos šalių valstijomis, Baltoskandija, kaip siūlė tarpukario geopolitikas ir geografas Kazys Pakštas, motyvuodamas, kad sunku pasaulyje surasti kitą tokį regioną, kuriame būtų tiek daug nedidelių valstybių ir jos tarpusavyje taip gerai sutartų?
Naujausias mūsų valstybės istorijos etapas – taip pat su ryškiais šiaurietiškais akcentais: Islandija pirmoji pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, švedai tuoj pat atskubėjo su pagalba didindami Ignalinos branduolinės jėgainės saugumą, mokė demokratijos, rėmė švietimo, kultūros, socialinius projektus, Danijos kariniuose padaliniuose mūsų kariai mokėsi karybos ir taikos palaikymo. Šiaurės šalys buvo mūsų advokatai ir mentoriai rengiantis narystei NATO ir ES.
Tiesa, Lietuvai tapus šių elitinių klubų nare, santykiai su Šiaurės šalimis, kaip, beje, ir su kaimynais latviais bei estais, buvo šiek tiek atvėsę. Baltijiečiams atrodė, kad mus siejęs tikslas pasiektas ir toliau gebėsime savarankiškai bandyti prilygti aukštiems senos demokratijos šalių standartams. Tačiau bendri infrastruktūriniai projektai, verslo plėtra, kaip, beje, ir krizė, vėl privertė prisiminti glaudesnį bendravimą ir pakaitino diskusijas apie jų perspektyvas.

Perspektyviausias formatas – NB6
Bendradarbiavimo besikeičiančioje Europoje scenarijų Lietuvai – ne vienas. Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Gintaro Aleknonio manymu, kai kurias progas jau praleidome: 3B – trijų Baltijos šalių sąjungą, kažką panašaus į baltišką Beniliuksą, jei kurti, tai reikėjo prieš 22 metus. Eksperto vertinimu, perspektyviausia formulė – NB6 (trys Baltijos šalys ir Švedija, Suomija, Danija). Beje, šis šešetukas politiniu aspektu ir dabar veikia gana aktyviai, pavyzdžiui, derindamas pozicijas prieš kiekvieną ES vadovų ar užsienio reikalų ministrų susitikimą. NB8 formato trūkumas – kad Islandija ir Norvegija nėra ES narės.
Tuo bendradarbiavimo formatų pasirinkimas nesibaigia: o kodėl nuošalyje reikėtų palikti taip pat prie Baltijos esančias Vokietiją ir Lenkiją? Užsienio reikalų strategai kartoja, kad jos – irgi mūsų užsienio politikos prioritetinis vektorius, kurių yra ne vienas. Tačiau, G.Aleknonio manymu, sėkmingiausias bendradarbiavimas – tarp daugmaž lygiaverčių partnerių, o Vokietija ir Lenkija tiek dydžiu, tiek įtaka mus smarkiai lenkia.
Ir dar viena kombinacija – NB8+2+1, prie esamo valstybių rinkinio prijungiant Rusiją. Tai Baltijos jūros valstybių tarybos formatas, tačiau, kaip pripažįsta G.Aleknonis, jis pats problemiškiausias, nes tenka bendradarbiauti su nedemokratine valstybe.
Be abejo, tokie regioniniai santykiai bet kuriuo formatu įsivaizduojami tik lygia greta, o ne vietoj tolesnės intensyvios integracijos į ES branduolį, nors euro krizės alinamoje ES mokslininkai ir politologai modeliuoja įvairius bendradarbiavimo svorio centrų persiskirstymus.

Šiaurės ir Baltijos regione Lietuva būtų provincija
Taline vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje trijų Baltijos šalių nepriklausomybės metų raidos analizei, mokslininkai bei politikai karštai diskutavo ir apie bendro Šiaurės ir Baltijos regiono scenarijų.
Šiuo metu Šiaurės europiečių nusivylimas Pietų Europos valstybių finansiniu nedrausmingumu didina jų konsolidaciją ir solidarumą. Be to, situacija Pietų Europoje menkina ir pasitikėjimą ES prekės ženklu, kas savo ruožtu galėtų atverti kelius patikimesnių Šiaurės šalių prekės ženklui rutuliotis. Pasigirsta net diskusijų, kad euro ir ES krizei gilėjant svarstytinas taptų bendros Šiaurės šalių valiutos – kronos klausimas. Tačiau Šiaurės šalių regionas augančioms Azijos ir Amerikos rinkoms gali atrodyti per mažas, tad savo svoriui padidinti šiauriečiai regiono sampratą mielai praplėstų Baltijos trejetuku.
Tokį scenarijų analizavęs Talino universiteto Ateities studijų instituto direktorius Erikas Terkas mano, kad dėl Šiaurės ir Baltijos šalių sanglaudos labiausiai dvejotų Lietuva, nes baimintųsi, ar tai nepablogintų ekonominių santykių su Vokietija ir Lenkija, bet galiausiai, jei ES ištiktų gilesnė krizė, ir ji sutiktų. Tačiau toks scenarijus būtų naudingesnis Estijai, ir taip gana glaudžiai integruotai į Suomijos energetiką bei verslą; Latvijos vaidmuo išaugtų, nes geografiniu požiūriu ji atsidurtų centrinėje Šiaurės ir Baltijos šalių ašyje. O Lietuvai ekonominiuose projektuose kiltų pavojus likti šio darinio vakarine provincija.
Žinoma, didesnė integracija su Šiaurės šalimis būtų istorinis šansas Baltijos šalims modernizuoti ekonomiką, tapti Šiaurės šalių aukštųjų technologijų klasterių dalimi. Tačiau toks variantas svarstytinas tik ES krizės atveju. Jei Lietuva nekrizinėje ES pagrindinį vektorių nukreiptų tik į Šiaurės šalis, rizikuotų pasmerkti nesėkmei „Rail Baltica“, „Via Baltica“, energetikos projektus, nes tuomet sumažėtų ES susidomėjimas jais, o kartu ir finansavimas, be kurio jie taptų nerealūs. Šiaurės šalims šie transporto koridoriai nėra prioritetiniai, o naujos AE Lietuvoje projektas neatitinka jų propaguojamos atsinaujinančių šaltinių energetikos filosofijos. E.Terko analizės išvada Lietuvai tokia: perspektyviausias scenarijus – itin glaudi integracija į ES, lygia greta plėtojant regioninį bendradarbiavimą.

NB8 tampa tarptautiniu žaidėju
Žinoma, Lietuvai buvimas NB8 nare – didelis pranašumas. Šiandien tai 32 mln. gyventojų regionas su 1,5 trilijono JAV dolerių BVP, penkta pagal dydį Europos ir dvylikta pasaulio ekonomika. NB aštuntukas – aštuntas pagal eksporto apimtis pasaulyje, šeštas pagal sukauptąsias investicijas.
Esminiai Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiams – projektai su Šiaurės šalimis: elektros jungtis su Švedija, įsiliejimas į šių šalių elektros biržą. Lietuva turi ambicijų plėtoti verslo ryšius, 2015 m. tapti Šiaurės ir Baltijos regiono paslaugų rinkos lydere. Pasirašytos sutartys dėl Šiaurės šalių kalbų mokymosi intensyvinimo, dėl bendros mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo erdvės kūrimo, bendradarbiaujama gynybos srityje. Kad ir kaip pyktume už skandinaviškų bankų pūstą nekilnojamojo turto burbulą, vis dėlto, kaip pabrėžia Užsienio reikalų ministerijos Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo koordinatorė ambasadorė Nijolė Žambaitė,  reikia įvertinti, kad jie krizės metais iš mūsų neišbėgo, nors kai kuriose šalyse taip pasielgė kitų šalių bankai.
Prieš porą metų įkurta neformali NB8 „išminčių grupė“ siūlo partnerystę intensyvinti: tarptautinėje arenoje dažniau skelbti bendrus politinius pareiškimus, kelti bendras kandidatūras tarptautinėse institucijose, jose drauge atstovauti visam regionui, dalytis diplomatinių atstovybių patalpomis, drauge organizuoti karines, krizių valdymo pratybas, kurti bendrą skaitmeninę rinką, bendrą Šiaurės ir Baltijos regiono informacinę erdvę.
Beje, NB8 kaip darinys pradeda įgyti ir tarptautinį pripažinimą: dukart Jungtinės Karalystės pakviesti tartis dėl bendrų sprendimų, NB8+JK lyg ir tampa ES šiokia tokia atsvara neformaliam Vokietijos, Prancūzijos ir Beniliukso junginiui.

Užgaida, bet dar ne realūs sprendimai
„Suomiją mačiau kaip tam tikrą sektiną modelį Lietuvos reformoms“, – prisimena pirmasis Lietuvos ambasadorius Suomijoje, dabar Seimo narys Petras Auštrevičius. Jis neabejoja, kad Lietuvos užsienio politika turi būti daugiavektorinė, bet Šiaurės šalys yra viena labai svarbių ir ambicingų krypčių, nes juk šis regionas – ekonominės gerovės, technologinių inovacijų, visuomenės darnos, darnaus sugyvenimo su gamta etalonas.
Vis dėlto orientacija į šias valstybes dar nereiškia būti pasmerktiems sėkmei: Šiaurės Europos valstybės tokių rezultatų siekė ilgai, nuosekliai, per fundamentalius pokyčius, pavyzdžiui, visuomenės susitarimą dėl socialinio solidarumo, reiškiantį didelius mokesčius, be kurių nebūtų pasiekta ir tokios pažangos. „Klausimas mums: ar savo orientaciją į Šiaurės Europą esame pasirengę pagrįsti tokiais pat sprendimais? Kol kas ji paviršutiniška: gal turime daugiau vizitų, susitikimų, daugiau prekybos santykių, tačiau negalime persikelti jų gyvenimo modelio, jei tai tėra vien politinės deklaracijos, užgaida, nepagrįsta socialiniais, ekonominiais, kitokiais sprendimais. Šiandien tai tik įdomus pasiūlymas su daug pranašumų, nes norime orientuotis į pasaulio pirmo dešimtuko valstybes“, – vertina P.Auštrevičius.
„Nesiekiame tapti Šiaurės valstybe, nes esame, kuo esame, o mūsų ambicija – pasisemti patirties iš vienų labiausiai pasaulyje išsivysčiusių Šiaurės šalių, žinoma, neatsisakant kitų veiklos prioritetų, nes tai vienas kitam netrukdo“, – aiškina N.Žambaitė.
Ambasadorė tikina, kad didesnis dėmesys Šiaurės šalims – jokia revoliucija užsienio politikos srityje. Šiandieninis NB8 bendradarbiavimas – ne dirbtinai, o natūraliai susiklosčiusių santykių tarp kaimynų rezultatas ir viena ilgalaikės ateities strategijos krypčių. Pasisemti šiauriečių išminties, kuri jiems padėjo patekti tarp pasaulio lyderių, Lietuva suinteresuota labiau, nei įkūnyti Baltoskandijos idėją.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Žygeivis Žygeivis rašo:

    Geopolitiškai Lietuvai ateityje bus žymiai naudingesnė Baltokarpatija, o ne Baltoskandija.

    Priežastis elementari – Lietuvos ir Ukrainos (ypač Vakarų Ukrainos) mentalitetas, geopolitiniai interesai ir potencialūs priešai iš esmės sutampa.

    O būtent bendri gyvybiniai interesai ir yra esminė varomoji vienijimosi jėga.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...