2011 Birželio 28

Balsavimas dėl dirbtinio apvaisinimo atidedamas

BNS

BFL

Seimas antradienį bendru sutarimu nusprendė iš darbotvarkės išbraukti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą, nes dėl jo nuostatų yra kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK).

Grupė parlamentarų į EPK kreipėsi tvirtindami, jog priėmimo metu balsuojant pastraipsniui buvo patvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl projektas turi būti grąžintas komitetui svarstyti iš naujo, o ne būtų tęsiamas balsavimas dėl priėmimo.

Praėjusią savaitę pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, jog dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisi embrionų šaldymą. Svarstymo metu parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Lemiamą balsavimą praeitą savaitę buvo nuspręsta atidėti.

Liberalias nuostatas teikiantys parlamentarai, ir kreipęsi į EPK verdikto dėl tolesnių procedūrų priimant įstatymą, tvirtina, jog dabartinė, konservatyvioji, įstatymo redakcija naudinga farmacininkams, tiekiantiems vaistus kiaušidžių stimuliacijai, nes leidžiant sukurti tik tris embrionus nesėkmės atveju šią procedūrą teks kartoti.

“Kam yra naudingas dabartinis įstatymo projektas? Jis yra naudingas vaistus tiekiančioms firmoms ir Latvijos bendrovėms, kur Lietuvos piliečiai ir važiuos”, – prieš plenarinį posėdį surengtoje spaudos konferencijoje sakė liberalaus projekto rengėjas Algis Čaplikas.

Šio projekto rėmėjai tvirtina, jog pasirinkus konservatyvų reglamentavimą įstatymas iš viso nebus reikalingas, nes šeimos dirbtinio apvaisinimo procedūras atliks užsienio valstybėse. Taip pat jie stebėjosi, kodėl projektui kategoriškai prieštarauja Bažnyčia, kai toks reglamentavimas veikia kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir katalikiškose Lenkijos, Ispanijos, Italijos valstybėse.

“Skęstantis griebiasi ir už šiaudo, taip ir nevaisingos šeimos griebiasi šiaudo, kad yra pasaulyje toks metodas, ir važiuos moterys į Latviją, Estiją ar Sankt Peterburgą. Beveik visur yra įstatymai, visur leidžiamos šitos procedūros, net katalikiškiausiose šalyse”, – sakė Vida Marija Čigriejienė.

Marija Aušrinė Pavilionienė sakė, kad konservatyvusis “Lietuvos piliečius diskriminuojantis įstatymas, įvedantis socialinę atskirtį, neturintis humaniško turinio, nekompensuojantis nevaisingumo ligos gydymo ir keliantis grėsmę moters sveikatai, Lietuvos visuomenei yra nereikalingas”.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...