2010 Balandžio 09

Praha

B. Obama ragina Vidurio ir Rytų Europą nenuogąstauti dėl gerėjančių JAV santykių su Rusija

BNS

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį patikino anksčiau sovietiniam blokui priklausiusias Vidurio Europos valstybes, kad gerėjant santykiams su Rusija Vašingtonas nepaliks jų nuošalėje, pranešė Čekijos vyriausybės vadovas.

“JAV prezidentas mus patikino, kad vis dar esame dalis euroatlantinės sferos”, – sakė premjeras Janas Fischeris (Janas Fišeris) žurnalistams Prahoje pasibaigus B.Obamos susitikimui su vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais.

JAV prezidentas vakarieniavo su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Vengrijos Lenkjos, Rumunijos Slovakijos ir Slovėnijos, kurios visos priklauso NATO, lyderiais.

B.Obama sakė, kad visų šių valstybių narystė Šiaurės Atlanto aljanse “sukūrė atmosferą, kai puoselėjamos bendros vertybės ir prisiimama atsakomybė jas įgyvendinti bei ginti”, pridūrė J.Fischeris.

Darbinė vakarienė buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai B.Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medevdevas pasirašė svarbų susitarimą, pagal kurį bus smarkiai sumažinti abiejų šalių branduoliniai arsenalai. Jos metu buvo aptarta ir NATO misija Afganistane.

“Prezidentas taip pat sakė, jog būtina mūsų santykius su Rusija kurti vadovaujantis abipusio pasitikėjimo ir absoliutaus skaidrumo principais”, – sakė Čekijos premjeras.

Nuo komunizmo žlugimo laikų šio regiono valstybės itin jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie augančią Rusijos įtaką.

Tokie būgštavimai sustiprėjo pernai rugsėjį, kai B.Obama paskelbė atsisakantis savo pirmtako George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) planų dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementus Čekijoje ir Lenkijoje.

Šiems planams įnirtingai priešinosi Rusija, kuri tvirtino, kad tokios sistemos įkurdinimas jos pašonėje keltų grėsmę šalies branduoliniam arsenalui.

Šis žingsnis ypač nuvylė čekų dešiniųjų pažiūrų politikus, visuomet deklaravusius lojalumą Vašingtonui. Jie pasijuto išduoti, nes B.Obamos administracija atsisakė ketinimų Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį ir nusprendė kurti mobilesnę PRG sistemą, dislokuojant jos elementus kaimyninėje Lenkijoje.

Kita vertus, kaip pažymi ekspertai, dėl šio žingsnio Praha galiausiai buvo pasirinkta kaip tinkamiausia vieta pasirašyti istorinę branduolini nusiginklavimo sutartį.

J.Fischeris sakė, kad ketvirtadienio susitikime apie priešraketinę gynybą buvo kalbėta “labai trumpai”.

Susitikimo dalyviai “pareiškė suinteresuotumą, kad būtų kuriami efektyvūs ir absoliučiai skaidrūs santykiai su Rusija”, pridūrė J.Fischeris.

Darbinė vakarienė buvo surengta JAV ambasadoriaus Prahoje rezidencijoje. 2009 metų sausį iš JAV ambasadoriaus Čekijoje pareigų pasitraukus Richardui Graberiui (Ričardui Greiberiui), B.Obamos administracija iki šiol nepaskyrė naujo pasiuntinio.

Čekijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį Prahoje susitikusi su Čekijos diplomatijos vadovu Janu Kohoutu pažadėjo “artimiausiomis savaitėmis” paskirti naują ambasadorių.

B.Obama į Prahą atvyko ketvirtadienio rytą. Iš pradžių jis surengė susitikimą su D.Medvedevu, po kurio buvo pasirašyta branduolinių arsenalų mažinimo sutartis, o po šios ceremonijos B.Obama papietavo drauge su Rusijos vadovu ir Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu.

Penktadienį B.Obama surengs susitikimą su V.Klausu ir J.Fischeriu, po kurio išvyks į Vašingtoną.

D.Medvedevas iš Prahos išvyko ketvirtadienį popiet.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...