Vilniuje atidarytos pirmosios šalyje „Ralph Lauren“ ir „Hugo“ parduotuvė-parduotuvėje (ang. „shop in shop“) principu įrengtos prekybos vietos. Jos įkurtos sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ veikiančioje „Peek & Cloppenburg“. Iš viso joje šiuo metu parduotuvė-parduotuvėje principu jau prekiaujama 13 garsių prekės ženklų kolekcijomis, kurių prekybos vietų įrengimui skirta apie 300 000 eurų.

Europoje gerindami ištuokų rekordus primiršome, kad iš tiesų santuokai būtinas dėmesys ir nuolatinės pastangos.

Paaiškėjus paskutiniams stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatams – prasidėjo nekilnojamojo turto nuomos bumas. Studentai nori išsinuomoti pigius ir tvarkingus butus, kuriuose galėtų gyventi be šeimininkų.

Šiemet Klaipėdos licėjaus devintokas Dovydas Drakšas Tarptautinėje chemijos olimpiadoje pelnė sidabro medalį. Paprastai joje rungiasi vyresnių klasių mokiniai, tad toks debiutas daug ką nustebino.

Lietuvoje jau kurį laiką vardijama vis daugiau receptų, kaip didinti mūsų šalies konkurencingumą, prabilta ir apie tai, kaip visai Europos Sąjungai pasistiebti globalioje rinkoje. Nors Lietuvos konkurencinės tapatybės pavyzdžių rasti galima, vis dėlto mūsų valstybė tinkamos įvaizdžio pakuotės patraukliam turiniui išreikšti dar neatrado. Lietuva jau buvo „Drąsi šalis“, o Vilnius buvo „Europos kultūros sostinė“, 2005–2008 m. pavienės valstybės įvaizdžio kūrimo priemonės atsiėjo 63 mln. Lt., tačiau nuolatinės strategijos kaip nebuvo, taip ir nėra. Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša neatlygintinai padovanojo Lietuvai prekės ženklą „Lietuva – Baltijos širdis“, kurį ir pats garsina visame pasaulyje.

Savaitgalį Zaraso ežero saloje vyks šešioliktasis nepriklausomas muzikos ir šiuolaikinės baltiškos kultūros festivalis “Mėnuo Juodaragis”. Šiemet jis žada būti kaip niekad baltiškas, nes festivalio tema – latvių kultūra ir mitologija. “Mėnuo Juodaragis” kviečia abi tautas susitikti (juk Zarasai – prie pat Latvijos sienos) ir atsakyti į provokuojantį klausimą: ar mes tikrai broliai? Todėl programoje bus [...]

Rugsėjo pradžioje Lietuvos knygynuose pasirodys intriguojanti ir naudinga “The Economist” bendradarbio E.Lucaso knyga “Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus”. Joje dalis vietos skirta tam, kaip Rusijos šnipai veikia mūsų regione. O “Veidas” siūlo ištrauką iš šio kūrinio.

Lietuvos informacinių technologijų (IT) infrastruktūra yra viena pažangiausių pasaulyje – nosį šioje srityje nušluostome net turtingiausioms šalims. Vis dėlto šio pranašumo nesugebame išnaudoti savo konkurencingumui padidinti: viešasis sektorius iki šiol nesugebėjo sukurti centralizuotų duomenų bazių, o didžiosios privačios įmonės susitelkusios į valstybinių užsakymų atlikimą, o ne į inovatyvių produktų paiešką.
Apie tai, kodėl taip yra ir ko mums, trūksta kalbamės su įmonės „Inta“ direktoriumi, informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ prezidentu Vytautu Vitkausku.

Savo privataus gyvenimo erdvę norintiems išsaugoti politikams, pareigūnams, diplomatiniam korpusui tenka nauji iššūkiai. Jei tarp jų yra idiotų, apie tai neišvengiamai sužinosime visi.

Kasmet po keletą šimtų medikų jau nebe laikinai, o visam laikui išvyksta dirbti į senesnes Europos Sąjungos šalis, bet dar niekad nebuvo tiek daug emigruojančių ne jaunų, ką tik mokslus baigusių medicinos seserų ir gydytojų, o jau įsitvirtinusių ir savo klientų turinčių medikų, nemažai netgi skyrių vedėjų ar įvairaus dydžio privačių klinikų savininkų.

Savaitgalį Klaipėdos „Švyturio menų doke“ vyks tarptautinis šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalis „PLArtFORMA“. Jau penktadienį 19 val. Baltijos kamerinis operos teatras parodys operą „Faustas“, kurioje sceninis veiksmas perkeltas į beprotnamį, o visus vaidmenis (taip pat ir Margaritos) atlieka solistai vyrai. Taip pat matysime du užsienio svečių šokio spektaklius: „Artemis žvelgia į veidrodį“ (Ispanija, Čekija) [...]

Ilgametis AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) generalinis direktorius Stasys Dailydka priekaištauja Klaipėdos uosto krovos kompanijoms, nuosekliai atmetančioms bendrovės pasiūlymus dėl bendrų tarifų nustatymo ir tuo sukeliančioms problemų potencialiems klientams, bei „Rail Baltica“ vykdančioms partnerėms, kurios esą daugiau šneka, nei daro. Taip pat pripažįsta, kad ruožo Naujoji Vilnia–Kena elektrifikavimas ES lėšomis dėl nepalankaus teismo sprendimo kybo ant plauko, o į geležinkelio atšakos į Rengę atstatymą LG nė nesirengia investuoti.