Per penkis pirmuosius šių mėnesius Tarptautinis Palangos oro uostas (TPOU) aptarnavo 5 proc. daugiau keleivių, nei tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu iš kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „airBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“.

Individualiuose namuose gyvena apie trečdalis (34 proc.) lietuvių. Šis rodiklis prilygsta ES vidurkiui. Tačiau kaip ir daugelyje kitų sričių – daili statistika prasilenkia su realiu vaizdu. Nors skaičiumi prilygstame kitoms narėms, skoniu ir kokybe – dar ne. Mūsų kraštovaizdis kardinaliai skiriasi nuo akį glostančių namelių ansamblių, kurie driekiasi Šiaurės šalyse ar Vokietijoje.

Sekmadienį, birželio 29 d., prasidės dvyliktasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Keturiasdešimtyje festivalio renginių dalyvaus per 200 žinomų Lietuvos meno meistrų ir talentingų jaunųjų menininkų, užsienio atlikėjų iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Prancūzijos.

Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mažėja, tačiau ji išlieka aukšto lygio. 2014 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarys apie ketvirtadalį BVP, rodo naujausias Lietuvos laisvos rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimas. Taigi šešėlio – vis dar daugiau nei prieš ekonominį nuosmukį.

Lietuvoje, kalbant apie migracijos ir sveikatos sąsajas, yra formuojamos neigiamos nuostatos apie migrantus kaip ligų nešiotojus. Lietuvos emigrantams turbūt patiems yra tekę susidurti su šiuo nemaloniu ir dažniausiai nepagrįstu požiūriu Vakarų Europoje. Tačiau imigrantų įvežamų užkrečiamųjų ligų baimė yra tik maža migrantų sveikatos dėlionės dalis.

Prabangūs namai turi savo pirkėjus, kurie vertina tam tikrus, paprastam mirtingajam sunkiai prieinamus, privalumus. Tiesa, prabangos lygis ir koks namas jau yra vadinamas prabangiu, apibrėžiama skirtingai.

Liepos 1 d. darbą pradeda naujai išrinktas Europos Parlamentas (EP), tačiau, praėjus mėnesiui nuo rinkimų, galutinė rikiuotė vis dar nėra aiški. Nepaisant didžiausio vietų skaičiaus praradimo, didžiausią frakciją išlaikė centro dešinės Europos liaudies partija, o euroskeptinės ar radikalios kairiosios bei dešiniosios jėgos neišpildė prieš rinkimus su baime skelbtų prognozių, nors ir padidino vietų skaičių EP.

Jūros ekologas, Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro direktorius prof. dr. Sergejus Oleninas gerai žino Baltijos jūros sveikatą, nes tyrinėja ją jau tris dešimtmečius. Kiek tą sveikatą gadina Lietuva?

Jei Lietuva nori gyventi saugiai atgijusio Rusijos revanšizmo pašonėje, jai teks keisti ligšiolinį požiūrį į savo karinę gynybą bei saugumą plačiąja šio žodžio prasme ir suvokti, kad mes patys ir esame tas NATO, kuris, kaip daugelis tikėjosi, turi apginti nuo išorės grėsmių Lietuvą, šiai pačiai pernelyg nesistengiant.

Šalia ligšiolinių atsiranda vis naujų failų mokslininkų ir aplinkosaugininkų darbotvarkėse, pavyzdžiui, mikroplastiko teršalų žala ar vis didėjančio triukšmo įtaka jūrai ir jos gyventojams.

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma apie 90 mln. tonų maisto atliekų. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 171 kg įvairių maisto produktų. Europos Komisija apskaičiavo, kad, jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 m. iššvaistomo maisto kiekiai padidės 40 proc. O tai sukels dar rimtesnių nei šiuo metu socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių.

“Gamta – mūsų namai” – tikriausiai be galo daug kartų girdėtas posakis. Atšilus orams tūkstančiai skuba laisvalaikį praleisti miškuose, prie ežerų ir pan., o užsieniečiai giria ir pavydi nuostabios Lietuvos gamtos. Bet ar viską padarome, kad ji tokia išliktų ir ateities kartoms?