Rusijai žvanginant ginklais aktyvių Lietuvos piliečių laikysena nepasižymi didele įvairove. Tarp tų, kurie turi nuomonę, be abejo, labiausiai pastebimi aršūs karo ir taikos šalininkai.
Arūnas Brazauskas
Rusijai žvanginant ginklais aktyvių Lietuvos piliečių laikysena nepasižymi didele įvairove. Tarp tų, kurie turi nuomonę, be abejo, labiausiai pastebimi aršūs karo ir taikos šalininkai.
EKSPRESAS RUSIJA: vienišas prezidentas nedraugiškame pasaulyje 7 VIRŠELIO TEMA METŲ ŽMOGUS: po daugelio metų – NATO kareivis 8 SĖKMĖS ISTORIJOS R.MASIULIS: dujų pripildyta „Nepriklausomybė“ 12 S.SKEVRNELIS: reta kombinacija – antpečiai ir ministro postas 16 A.ABROMAVIČIUS: dar vienas narsus lietuvis 18 UKRAINA: jai padėti – Lietuvos sėkmė 20 A.BAUTRONIS IR JO ŠAULIAI: [...]
„Filantropijos reikšmė – daugiau nei vien skaičiai“, – sakė Mary Ritter Beard, žymi Amerikos istorikė, visą gyvenimą aktyviai kovojusi už socialinį teisingumą. Be jokios abejonės, tuokart ji turėjo omenyje moralinį labdaros aspektą.
Neįgalių studentų per dešimtmetį padaugėjo tris kartus. Pernai šalies aukštosiose mokyklose mokėsi 979 negalią turintys jaunuoliai.
Nebeatrodo, kad Rusijos ir Vakarų konfliktas turi kokį nors politinį sprendimą. Pasiekta aklavietė. Visos diplomatinės priemonės išnaudotos. Todėl, bet ne tik todėl, „Veidas“ Metų žmogumi skelbia į NATO kareivį.
Kokie veiksniai – įgyta patirtis, tėvų veiklos pavyzdys lemia jaunuolio gebėjimą, norą pradėti verslą? Ar pirmieji žingsniai savarankiškumo link turi būti žengti dar vaikystėje? Pastaruoju metu jaunieji Lietuvos verslininkai drąsiai žengia į rinką, bet ar jų rizika atsiperka?
„Geri vadovai ir neramiais laikais geba judėti pirmyn, apsaugoti darbuotojus bei įmones, nesielgti neapgalvotai“, – Pasaulinėje lyderystės konferencijoje tūkstančiams vadovų sakė kompanijos „General Electric“ valdybos pirmininkas Jeffrey Immeltas.
Artėjant didžiosioms metų šventėms laikas suskaičiuoti gerus darbus. Kalėdų Senelis ypač dosnus turėtų būti bendrovėms „Lifosa“, „Palink“ ir „Armila“, šiemet suteikusioms daugiausiai paramos. Deja, jų pavyzdžiu Lietuvos verslas vis dar seka vangiai.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2013 m. sukūrė 11,7 proc. bendrojo vidaus produkto – beveik 3 proc. daugiau nei 2007 m. Tai trečias pagal svarbą ekonomikos sektorius po pramonės ir prekybos, o transporto infrastruktūros gerinimas suteikia naujų galimybių verslui plėtoti, ir investicijoms pritraukti.
Įmonių kalėdiniuose vakarėliuose garsias ir brangias žvaigždes keičia protų mūšiai ir ekstremalios pramogos.
Šalies verslo ir viešojo sektoriaus teisės paslaugų poreikiai nuolat keičiasi. O advokato misija tebėra ta pati kaip prieš ketvirtį amžiaus – padėti, kad verslui būtų kuo mažiau trukdymų, atstovauti klientui, ginti jį visomis įstatymo suteiktomis teisinėmis priemonėmis ir išvengti kasdien versle kylančios įvairiausios rizikos.
Gatvių atnaujinimui sutelkęs didesnius finansinius aktyvus ir pasitelkęs itin efektyviai dirbančią asfalto klojimo mašiną „Remix Plus“, Kaunas traiško paskutinius stereotipų apie duobėtą miestą likučius.