2014 Gruodžio 09

Modernizuojama transporto infrastruktūra keičia Lietuvos veidą

veidas.lt

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2013 m. sukūrė 11,7 proc. bendrojo vidaus produkto – beveik 3 proc. daugiau nei 2007 m. Tai trečias pagal svarbą ekonomikos sektorius po pramonės ir prekybos, o transporto infrastruktūros gerinimas suteikia naujų galimybių verslui plėtoti, ir investicijoms pritraukti.

Indrė Zimblytė

Lietuvai, kaip geografinėje kryžkelėje esančiai valstybei, išplėtota transporto infrastruktūra yra ypač svarbus veiksnys, todėl 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriui skirti beveik 5,4 mlrd. Lt Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų turėjo didelės įtakos ir ekonominiam šalies augimui.

Panaudojant šias investicijas pagerinta Lietuvos kelių ir geležinkelių infrastruktūra, modernizuoti jūrų ir oro uostai, didžiuosiuose šalies miestuose buvo diegiamas ekologiškas viešasis transportas. Projektai, kuriems suteikta minėto laikotarpio ES parama, tebėra vykdomi iki 2015 m. pabaigos – iš viso susisiekimo sektoriuje jų bus įgyvendinta apie 340.

Apskaičiuota, kad vienas litas, investuotas į transporto sektorių, generuoja 3,5 lito grąžą. Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus teigimu, ES investicijos į transporto sektorių suteikia didžiulę pridėtinę vertę Lietuvai. „Įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, sukuriama papildomų darbo vietų ne tik transporto, bet ir susijusiuose sektoriuose. Be to, patogi transporto infrastruktūra yra svarbi siekiant plėtoti verslą, mažinti periferinių regionų atskirtį ir didinti jų konkurencingumą. 2014–2020 m. laikotarpiu toliau tobulindami šalies infrastruktūrą sieksime užtikrinti sklandų judėjimą, mažinti aplinkos taršą, skatinti skirtingų transporto rūšių sąveiką“, – vardija T. Karpavičius.

Keliai atsiriekė didžiausią dalį

Daugiau kaip pusė šalies susisiekimo sektoriui skirtų 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų panaudota kelių tinklui modernizuoti. Lietuva – nedidelių atstumų valstybė, todėl išplėtota ir modernizuota kelių infrastruktūra skatina didesnius krovininio transporto srautus. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas atkreipia dėmesį, kad ES lėšomis finansuojami projektai sudaro didelę kelininkų darbų dalį: „Kelių rekonstrukcijos darbus kelių įmonės dažniausiai atlieka iš ES lėšų, todėl įsivaizduokite, kokia būtų situacija, jei neturėtume šio finansavimo. Reikia pripažinti, kad dideliems projektams valstybės biudžeto nepakaktų.“

ES parama sunkmečiu buvo tarsi gelbėjimosi ratas daugeliui ūkio šakų. Šios lėšos padėjo ir Lietuvos periferiniams regionams – per juos einantys tarptautinės reikšmės keliai tampa verslo atspirties tašku, aplink transporto mazgą ima kurtis daugiau įmonių. Nedarbo lygis dėl investicijų poveikio sumažėjo 1,4 proc. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė pastebi: „Atokesniuose šalies regionuose su ES pagalba dažnai buvo vykdomi ir miestų ar miestelių gatvių rekonstrukcijos projektai, kuriems pačios savivaldybės nebūtų turėjusios lėšų.“

Kelininkai taip pat pripažįsta: valstybė pati viena nebūtų pajėgi pasiekti nė pusės to, ką per daugiau nei septynerius metus pavyko įgyvendinti pasitelkus ES fondų lėšas. Apklausos rodo, kad ir visuomenė investicijas į kelius vertina kaip matomiausias ir davusias didžiausią naudą. Bendrovės „BGI Consulting“ ekspertų atliktas ES paramos kelių transporto sektoriui efektyvumo ir poveikio vertinimas parodė, kad socialinė ir ekonominė investicijų nauda į šiuos projektus sąnaudas viršijo nuo 1,12 iki 2,35 karto.

Saugesnis eismas, patogesnis susisiekimas

ES investicijos į Lietuvos kelių infrastruktūrą – itin svarbus veiksnys, siekiant pagerinti eismo saugą bei užtikrinti eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelių svarbą ir tarptautinius standartus. Tai ypač reikšminga turint omenyje, kad 2009 m. valstybės skiriamos lėšos keliams buvo gerokai sumažintos. Finansinį stygių kompensuoti padeda 2007–2013 m. laikotarpiu keliams modernizuoti skirta apie 3 mlrd. Lt ES struktūrinė parama. Be šios paramos nebūtų buvę įgyvendinti didžiausi pastarųjų metų projektai, tokie kaip europinių magistralių modernizavimas, Kairių, Priekulės bei Vilniaus pietinio ir vakarinio aplinkkelių tiesimas, Jakų žiedinės sankryžos prie Klaipėdos rekonstrukcija. Rekonstruoti keliai gerina tarptautinį ir vietinį susisiekimą, kuria palankesnes sąlygas verslui, padeda taupyti laiką ir lėšas.

Per septynerių metų laikotarpį visoje Lietuvoje buvo modernizuota daugiau kaip 400 km magistralinių kelių, statomos estakados, viadukai, tiesiami aplinkkeliai, regionuose išasfaltuota daugiau kaip 700 km žvyrkelių. Be to, visose šalies savivaldybėse buvo rekonstruojamos gatvės ir vietinės reikšmės keliai – iš viso apie 250 km.

Siekiant gerinti eismo saugą, ES lėšomis keliuose taip pat diegtos inžinerinės eismo saugos priemonės: rekonstruotos pavojingos sankryžos, daugelis jų – į žiedines su apšvietimu, gyvenvietėse ties intensyvaus eismo keliais tiesti dviračių takai. Atlikti darbai pasiteisino: avaringumo situacija valstybinės reikšmės keliuose gerėja, gerokai sumažinta „juodųjų dėmių“.

Oro uostai – modernesni

ES investicijos gerokai pakeitė ir Lietuvos oro uostus – jie tapo patogesni, saugesni, patrauklesni keleiviams ir oro linijų bendrovėms. 2007–2013 m. laikotarpiu šalies oro uostams modernizuoti skirta apie 160 mln. Lt ES Sanglaudos fondo paramos. „Vienas mūsų strateginių tikslų – gerinti keleivių patirtį, tad ES lėšas naudojame tam, kad pasiektume šį tikslą. Taip pat vykdėme ir vykdome projektus, kurie pagelbėja mūsų vidiniams klientams, tai yra toms įmonėms, kurios veikia oro uostų teritorijoje, įskaitant ir pačias oro linijų bendroves“, – sako VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo direktorius Artūras Stankevičius.

Ekonominė oro uostų veiklos nauda neabejotina: pagal aviacijos pasaulyje priimtą statistiką, milijonas keleivių oro uoste gali sukurti tūkstantį darbo vietų visoje šalyje. Būtent todėl ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis pagerinta oro uostų infrastruktūra leis Lietuvai plačiau atverti vartus pasauliui.

Keleivių patogumu pasirūpinta Vilniaus oro uoste statant naują keleivių terminalą. Įsigyta nauja aviacijos saugumo įranga – keturi vienos krypties perėjimo vartų blokai – leido pagreitinti keleivių persėdimą į kitą lėktuvą. Naujasis Vilniaus oro uosto terminalas pritaikytas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus ir užtikrina galimybę atskirti Šengeno ir ne Šengeno erdvės keleivių srautus. Rekonstruota priešgaisrinė gelbėjimo stotis, nutiestas naujas orlaivių riedėjimo takas, atnaujinta perono danga, riedėjimo takai, perimetro tvora.

Naujas Šengeno reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas iškilo ir Kauno oro uoste, čia taip pat atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo takas, įrengtas naujas riedėjimo takas, išplėstas orlaivių stovėjimo peronas. Palangos oro uoste atlikta keleivių terminalo, skirto Šengeno šalių piliečiams, rekonstrukcija, pastatytas ne Šengeno šalių piliečiams skirtas priestatas, avarinių gelbėjimo darbų pastatas, patobulinta degalų bazė, suprojektuotas šiaurinis orlaivių riedėjimo takas su peronu.

Pasak A.Stankevičiaus, aviacijos sektoriui ES lėšos labai svarbios, nes valstybei finansinė našta veikiausiai būtų per sunki: „Aviacija – viena brangiausių šalies transporto šakų, tad ją išlaikyti, o juolab tobulinti, neatsiliekant nuo pasaulio tendencijų, irgi yra brangu.“

ES investicijos – ir į jūrų uostą bei geležinkelius

ES paramos lėšomis sėkmingai pasinaudota modernizuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Keleivių ir krovinių aptarnavimo infrastruktūrai uoste gerinti buvo skirta daugiau nei 370 mln. Lt 2007–2013 m. laikotarpio ES investicijų. Šios lėšos leido įgyvendinti didžiausią uosto projektą – laivybos kanalo gilinimą ir platinimą, užtikrinusį galimybę į Klaipėdą įplaukti gerokai didesnio ilgio ir pločio laivams, turėti suskystintų gamtinių dujų terminalą, priimti didžiuosius kruizinius laivus – o tai reiškia didesnį uosto konkurencingumą. Į šį projektą investuota 127,3 mln. Lt, iš kurių 83 mln. Lt – ES struktūrinės paramos dalis.

Šių metų birželį uoste baigtas statyti moderniausiu terminalu Baltijos šalyse vadinamas Centrinis Klaipėdos terminalas, galintis aptarnauti apie pusę milijono keleivių ir perkrauti apie 5–6 mln. tonų krovinių per metus. Šio terminalo įkūrimas aktualus visam transporto sektoriui, nes atsirado dar viena intermodalinio pervežimo ašis – jūrų greitkelis, sujungtas su automagistrale Klaipėda–Vilnius, IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalimi. Klaipėdos uosto infrastruktūros modernizavimas uostui padeda stiprėti ir veržtis į lyderių pozicijas. Be to, kartu formuojamas ir Lietuvos, kaip turistams patrauklios šalies, įvaizdis.

Su Klaipėdos uosto veikla glaudžiai susijęs ir šalies geležinkelių tinklas. Įskaitant uostui aptarnauti skirtas geležinkelio linijas, iš viso 2007–2013 m. į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą investuota daugiau nei 1,8 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos. Panaudojant šias lėšas buvo modernizuojamos geležinkelio linijos, dalyje ruožų tiesiami antrieji keliai, kuriama infrastruktūra Vilniaus ir Kauno viešiesiems logistikos centrams. Eismo saugai gerinti modernizuojama infrastruktūros diagnostikos sistema, elektros tiekimo ir signalizacijos sistemos.

Vilniuje ES lėšomis įrengtas geležinkelių eismo valdymo centras, tenkinantis visus ES geležinkeliams keliamus reikalavimus. Jame organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, automatiškai sudaromi ir koreguojami traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, operatyviai reaguojama į susidariusias pavojingas situacijas.

Pastaraisiais metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ daugiausia dirbo prie europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“. Šis projektas laikomas prioritetiniu transeuropinio transporto tinklo projektu. Nutiesta europinės vėžės geležinkelio linija iki Kauno užtikrins naujas aukštos kokybės keleivių susisiekimo ir krovinių gabenimo paslaugas tarp Baltijos ir ES šalių.

Užtikrinta lyderių pozicija

Visi šie pokyčiai Lietuvos oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste, geležinkelių ir kelių infrastruktūroje įrodo, kad Lietuva greitu tempu žingsniuoja siekdama užtikrinti sklandų tarptautinio ir tranzitinio transporto judėjimą bei eismo saugą, būtiną šiuolaikiškai transporto infrastruktūrai. Įgyvendindama ES lėšomis remiamus projektus, Lietuva visą šį laiką buvo tarp pirmaujančių Bendrijos narių, o pasiektas rezultatas – geresnė transporto ir logistikos infrastruktūra.

„Tai tiesiogiai gerina verslo sąlygas ir gyvenimo kokybę, ir tai yra netiesioginis veiksnys, pritraukiant papildomų investicijų. Kartais transporto infrastruktūra gali tapti lemiamu investiciniu veiksniu nuo pat pradžių. Pavyzdžiui, jei nėra patogių skrydžių, potencialus investuotojas gali nė nebandyti aplankyti tokios šalies“, – teigia SEB banko analitikė V.Tauraitė.

Lietuva neketina sustoti

Europos Komisija ES transporto sektoriui 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso skyrė 26,3 mlrd. eurų, iš jų 11,3 mlrd. – Europos transporto jungtims modernizuoti valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Lietuvai numatyta skirti apie 365 mln. eurų. Tačiau Lietuva taip pat galės pretenduoti ir į likusią visoms Europos valstybėms skiriamą konkursinę (apie 15 mlrd. eurų) ES paramą. „Sumos išties didelės. Kad gautume dalį šių lėšų, Europos Komisijos vertinimui ir atrankai turėsime teikti didžiausią ES pridėtinę vertę turinčius projektus. Pagal finansavimo taisykles ir ES strateginius tikslus didžioji finansavimo dalis turėtų būti skirta geležinkelio kelių, patenkančių į pagrindinį Europos transporto infrastruktūros tinklą, rekonstrukcijai ir plėtrai“, – sako T.Karpavičius.

„Geležinkelių transporto TEN-T tinklo elementuose didžiausias iššūkis yra Pietų–Šiaurės krypties infrastruktūros trūkumas, todėl numatoma toliau įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, diegti naujas geležinkelių eismo valdymo ir kontrolės sistemas“, – vardija ministerijos kancleris.

Efektyvus susisiekimas geležinkeliais gerintų Lietuvos pasiekiamumą, sudarytų sąlygas patogiai ir sklandžiai pasiekti Baltijos jūros regiono valstybių administracinius, kultūrinius ir politinius centrus, leistų įgyvendinti ES TEN-T tinklo politikos nuostatas – užtikrinti sklandų krovinių ir keleivių judumą. Tiesiant reikalingas TEN-T jungtis Lietuvoje, bus padidintos galimybės tą patį krovinį paeiliui gabenti kelių rūšių transporto priemonėmis. Taip pat būtina įrengti trūkstamus aplinkkelius, leisiančius greičiau pasiekti kelionės tikslą, gerinti eismo saugos ir aplinkosaugos parametrus, įdiegiant transporto eismo informavimo ir srautų valdymo sistemas. Siekiant užtikrinti eismo saugą būtina diegti naujus ITS kontrolės, valdymo ir signalizacijos bei energijos posistemių projektus. Efektyvios valdymo sistemos sumažintų valdymo išlaidas, galimų žmogiškųjų klaidų tikimybę

Lietuva yra antra ES šalis narė (po Danijos), suderinusi 2014–2020 m. ES struktūrinių ir investicijų fondų programą su Europos Komisija. „Tai suteikia galimybę anksčiau pradėti įgyvendinti suplanuotus projektus ir greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tai padaryti vien nacionalinio biudžeto lėšomis būtų sunku. Todėl 2014–2020 m. būtent daugiausia ES fondų lėšomis bus modernizuojama transeuropiniam transporto tinklui priklausanti Lietuvos geležinkelių ir kelių infrastruktūra, tiesiamos reikalingos jungtys, gerinamos jūrų transporto eismo sąlygos Klaipėdos uoste, aplinkosaugos ir skrydžių saugos sąlygos – oro transporto srityje. Svarbiausia, kad Lietuva neketina sustoti“, – tvirtai įsitikinęs Susisiekimo ministerijos kancleris T.Karpavičius.

ERPF-SF-kuriame_LT_ateiti_CMYK-01-Manto

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...