2014 Gruodžio 08

Frazė „Verslui – žalia gatvė“ Lietuvoje dažnai yra deklaratyvi

veidas.lt

Šalies verslo ir viešojo sektoriaus teisės paslaugų poreikiai nuolat keičiasi. O advokato misija tebėra ta pati kaip prieš ketvirtį amžiaus – padėti, kad verslui būtų kuo mažiau trukdymų, atstovauti klientui, ginti jį visomis įstatymo suteiktomis teisinėmis priemonėmis ir išvengti kasdien versle kylančios įvairiausios rizikos.

 

Vilma Kasperavičienė

 

„Per pastaruosius dvidešimt metų verslas tapo kur kas sudėtingesnis, keičiasi verslo subjektai, atsirado naujų verslo krypčių (pvz., internetinė prekyba, internetinė bankininkystė), pamažu kinta verslo misija, požiūris į jį, atsiranda vis didesnis verslo poreikis bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi ir atvirkščiai. Skaidraus verslo atstovai nori, kad nebūtų „pilkųjų zonų“ – neaiškių teisinių reikalavimų, siūlo gerinti verslo aplinką“, – pastebi vienas žinomiausių Lietuvoje bylinėjimosi, arbitražo, viešojo sektoriaus ir Europos Sąjungos teisės ekspertų, Advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneris Gintaras Balčiūnas.

Jo žodžiais, pastaraisiais metais šalyje pastebimai skaidrėja tiek verslo, tiek verslo apskaitos ir kontrolės procesai, jie vis dažniau perkeliami į elektroninę erdvę.  Advokatai taip pat dalyvauja šiuose procesuose bei iššūkiuose, kuria projektus, numato naujus sutarčių elementus. Kai kuriose srityse verslo atstovai netgi siūlo sukurti bendras duomenų apsikeitimo platformas bei duomenų bazes, kad kontroliuojančios ir prižiūrinčios valstybės institucijos galėtų matyti aktualius sandorius, pajamas, visa tai tikrinti.

„Šiuolaikinis verslas reikalauja itin glaudaus santykio ir bendradarbiavimo tarp visų ekonominiame gyvenime dalyvaujančių pusių: verslininkų, darbuotojų valstybės institucijų ir vartotojų“, – teigia advokatas G. Balčiūnas.

Bankų ir finansų, tarptautinės mokesčių teisės, teismų ir arbitražo ekspertas, Advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris Marius Grajauskas pritaria, kad situacija ir valdžios institucijų požiūris į verslą taip pat privalo keistis. „Atstovaudama asocijuotoms verslo struktūroms, Lietuvos verslo konfederacijos Komercinės teisės ir praktikos komisija teikia pastabas dėl naujų teisės aktų projektų. Bendruose posėdžiuose jaučiame, kad į verslui atstovaujančių teisininkų pasiūlymus valdžios institucijų atstovai žiūri gana atsargiai. Kai reikia ką nors keisti, arba vilkinama, arba atsakoma tyla“, – pastebi M.Grajauskas.

Advokato žodžiais, kalbos, kad verslas, mokėdamas mokesčius, išlaiko viešąjį sektorių, dažnai tėra tuščios, neparemtos jokiais darbais, jaučiamas nenoras atsižvelgti į verslininkų reikalavimus. Šį pastebėjimą M.Grajauskas pagrindžia konkrečiais naujais pavyzdžiais. Tarp jų – prieš keletą mėnesių teiktos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, siūlančios nepagrįstai platų solidariosios  atsakomybės taikymą verslininkams dėl PVM sumokėjimo.

„Kitas pavyzdys – kai Finansų ministerija pateikė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas ir pareiškė, kad nepriklausomai nuo to, ar verslo subjektai teikia skundą teismui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo priskaičiuoti baudas ar nepriemokas, skundo padavimas neturėtų stabdyti mokesčių administratoriaus veiksmų ir bent 10 proc. nuo mokesčių administratoriaus priskaičiuotų sumų mokesčių mokėtojas privalo sumokėti. Asocijuotos verslo struktūros teikė pastabas, nesutiko ir tik įdėjus nemažai pastangų bei išaiškinus tokio pasiūlymo žalingumą ekonomikai pakeitimų įteisinimą pavyko sustabdyti. Net įstatymo aiškinamuosiuose raštuose jaučiamas institucijų požiūris į verslą ir vertinimas. Tai prasimuša tarp eilučių ir daug ką pasako“, – teigia M.Grajauskas.

Advokatas pastebi, kad nors yra nemažai asociacijų, šalies verslui trūksta pastangų atstovauti savo interesams ir juos ginti teisėkūros srityje. „Juk viena yra kritikuoti ydingai parengtą įstatymą ir visai kas kita – parengti patiems ir pateikti Seimui svarstyti“, – pabrėžia pašnekovas.

„Lietuvoje dažnai girdime frazę „Verslui – žalia gatvė“, tačiau taip pat dažnai matome, kad ji deklaratyvi. Nenorėčiau nieko įžeisti ar kaltinti, tačiau mažesnių miestų savivaldybėse stokojama administracinių gebėjimų. Galbūt kartais norai būna geri, tačiau nėra darbuotojų, suprantančių verslo poreikius, gebančių ne tik išklausyti, bet ir priimti atitinkamus sprendimus bei parengti verslui ir darbuotojams tinkamas sąlygas“, – teigia G.Balčiūnas.

Jo žodžiais, Lietuvos valdžios institucijose, matyt, dar nuo sovietmečio likusi gaji baimė, tebesivadovaujama principu – geriau nieko nedaryti, jei kažkam gali kilti abejonių. G.Balčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybėms reikėtų daugiau kooperuotis rengiant standartizuotus sutarčių projektus, konsultuojantis ir kuriant  viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus, nes atitinkamos kvalifikacijos advokatus samdytis kiekvienai atskirai – dažnai brangu, nėra nuolatinio poreikio ir trūksta specializacijos žinių.

Lietuvoje susidariusi paradoksali situacija: nors teisininkų rinka perpildyta, valstybės įstaigose bei savivaldybėse dirba dažnai ne aukščiausio lygmens teisės specialistai. „Kasmet išleidžiama keli tūkstančiai diplomuotų teisininkų, tačiau ar Lietuvoje atsiranda ir sukuriama jiems tiek naujų darbo vietų? Klausimas, kiek jaunuolių, baigusių, pavyzdžiui, teisės ir valdymo studijų programą, tampa valdininkais, jei valstybės institucijų atstovai kasmet skelbia apie jų skaičiaus mažinimą“, – abejonių neslepia G.Balčiūnas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...