Atsistatydino švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis; VMI ragina nepamiršti deklaruoti turto ir pajamų

Stipriausias per daugiau kaip 80 metų žemės drebėjimas balandžio 25-ąją smogė neturtingai Himalajų valstybei Nepalui. Stichija nusinešė 5 tūkst. žmonių gyvybes, dar 11 tūkst. sužeista. Tačiau ekspertai neabejoja, kad žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų bus gerokai daugiau. Smūgiai buvo juntami ir Indijoje, Kinijoje, Mianmare bei Bangladeše.

Šiomis dienomis Paryžių nepaprastai sudomino toks įvykis: restorane, netoli vienos miesto aikštės, už 100 prancūzų frankų galima buvo gauti porciją liūto kepsnio. Restorano savininkas nupirko iš žvėryno laikytojo liūtą „Sultanas“, nuvežė jį į skerdyklą, o paskui iškepė ir pardavinėjo svečiams. Tokia reta proga mieste buvo iškabinti skelbimai. Juose buvo pranešama, kad pietums pirmininkaus Žozefina Beker.

Maistologija. Tik trys Europos Sąjungos sostinės – Roma, Madridas ir Lisabona pagaliau suprato, kad kiekis yra atvirkščiai proporcingas kokybei. Berlynas ir Londonas aršiai gynė kiekį. Ir sėkmingai apsigynė nuo kokybės. Kitoms kontinento sostinėms šis klausimas apskritai nepasirodė vertas dėmesio. Įskaitant ir mūsiškę.

Premjeros. Pagrindiniai gegužės repertuaro stulpai – Oskaro Koršunovo „Fidelijus“ ir Eimunto Nekrošiaus „Borisas Godunovas“.

Ryškiausia gegužės mėnesį į kino teatrus atkeliausianti juosta yra savita „Oskaro“ nominanto Ryano Goslingo „Dingusi upė“. Tiesa, užsienio kino kritikai neturi vieningos nuomonės, ar tai – geras filmas, ar tik, kaip rašė „The Telegraph“, „brangiai atrodanti katastrofa“. Pats pasirinktas žanras gana rizikingas, tai – makabriškumo ir siurrealizmo nestokojanti juodoji pasaka suaugusiesiems, pasakojanti apie nuošalioje vietovėje gyvenančią skurdžią šeimą, bandančią išsaugoti namus, ir atrastą paslaptingą vandeniu užlietą miestą.

Teksto pavadinimas įpareigoja. Kuo mažiau žodžių, tuo didesnio fundamentalizmo galima tikėtis. Šiek tiek išleisdami garą pasakysime, kad čia kalbama apie tyčia blogai kuriamą valstybę.

Darbas ir kapitalas. Nors tikimasi, kad jų santykius galėtų optimizuoti parengtas naujasis Darbo kodeksas, bet, kaip žinome, teisės aktai neretai būna sau, o realybė – sau. Apie politikų netoliaregiškumą ir kitų valstybių patirtį „Veidas“ kalbasi su ekonomistu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju prof. Raimondu Kuodžiu.

Pavadinime sudėliotas gražus palinkėjimas atspindi anaiptol ne visuomet simpatišką tikrovę. Nieko nuostabaus, kad žmonės nori švęsti, ir nelabai jiems rūpi, kokia proga galima neiti į darbą: ar per Velykas, ar per Tarptautinę darbo dieną – Gegužės 1-ąją. Gal šiek tiek stebina, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų (35,8 proc.) nenorėtų šios šventės matyti nedarbo dienų sąraše – matyt, ši diena tvirtai asocijuojasi su sovietine praeitimi. Ar toks jautrumas praeičiai nereiškia, kad ji mus laiko tvirtai įsikibusi? Juk dauguma žmonių tik tą ir daro, kad dirba – kodėl tad šio akivaizdaus dalyko nepaminėjus nedarbu?

Socialinis modelis. Lietuva subrandino radikalią reforma, kuri į darbo rinką ir socialinę sistemą papildomai įtrauktų apie 300 tūkst. asmenų. Nemaža dalis jų šiandien darbuojasi „šešėlyje“, parazituodami kitų sąskaita.

Ekspresas      6   Viršelio tema Užribis: 250 tūkst. darbingų piliečių nemoka arba neprimoka socialinių mokesčių  10   Savaitės interviu R.Kuodis: „Vyrauja naivus požiūris į darbo rinką“       18   Lietuva Multirankas: „demokratiškas“ universitetų reitingas      22   Daugiakalbystė: lietuviai blaškosi tarp anglų ir rusų kalbos                26   R.Norkus: „Teisėjų savivaldos institucijų darbas veiksmingas“          30   Verslas A.Raudys: [...]

Klaustukai. Ar Lietuvoje atsiras anglimis kūrenama elektrinė ir ar pamojuosime išplaukiančiai „Nepriklausomybei“?