Pabėgėliai į Lietuvą kol kas plūsta tik iš televizorių ekranų, o ne per valstybės sieną. Lietuviams, kitaip nei, pavyzdžiui, vengrams ar vokiečiams, prieglobsčio ieškančios minios dar netapo valstybine problema. Nelaukiant, kol tai įvyks, derėtų ištarti pragmatiškus, o ne ideologinius klausimus.

Ar skareles atkakliai ryšėjusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė gyvenimo saulėlydyje pati nebuvo tapusi viena iš trijų mylimų? Ir kodėl brandaus amžiaus rašytojos aistra jaunam vyrui, liudijama daugiau kaip prieš pusšimtį metų paskelbtuose Žemaitės laiškuose, taip ilgai nebuvo žinoma daugumai skaitytojų?

Ekspresas      6 Savaitės interviu A.Ruseckaitė: rašytojos Žemaitės meilės paslaptys       10 Politika Lietuva: Europa, tik su Potiomkino kaimais                  14 „Sodra“: karalių pasaka apie eilėse sugaištą laiką          18 Švietimas Medinis aukštasis mokslas: savos taisyklės ir jokių egzaminų            22 Visuomenė Giedraičių parkas: bus pagerbti ir kritę lietuviai, ir lenkai                   28   Ekonomika Bankai: prieinamesni kreditai neįveikia verslo stabdžių [...]

Prieš porą savaičių Seimas, dalyvaujant mažiau kaip trečdaliui Seimo narių, po pateikimo pritarė drastiškam pajamų mokesčio didinimui nuo 15 iki 40 proc., o Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas pasiūlė apriboti Prezidentės galias, atimant iš jos Konstitucijoje įtvirtintą generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo funkciją. Per vieną savaitę du antikonstituciniai įstatymai – per daug net Lietuvai.

44-ame Savaitraščio „Veidas“ numeryje rasite žurnalistės Kristinos Kanišauskaitės Šaltmerės tyrimą apie Sodrą — „Sodros karalių pasaka“. „Sodroje“ dirba 3500 žmonių. Ar jų ne per daug? Ar jų tiek reikia eroje, kai viską galima tvarkyti internetu.

Mokyklos direktoriumi galima dirbti ir pusę amžiaus. Ilgiausiai mokyklų vadovai dirba Jurbarke. „Veidas“ apskaičiavo, kad šio rajono mokyklų galvų vadybinis stažas (darbo mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju) vidutiniškai siekia 26 metus. Pernai Lietuvoje buvo per 20 ugdymo įstaigų, kurioms vadovavo direktoriai, skaičiuojantys nuo 40-ies iki pusės amžiaus (taip, 50 metų) vadybos stažo, per pusantro šimto mokyklų vadovauja direktoriai, kurių stažas yra 30–40 metų.

Rusijos visuomenės rūmai prašo Lietuvos nešaudyti į Aleksandrovo ansamblį – tokia žinia pasklido rusiškuose interneto plotuose. Propaganda ne visuomet paiso logikos – kaip galima šaudyti į tai, ko Lietuvoje nebus?

Kas yra Šėta dabar, kai nebeliko garsiųjų jos sūrių? Šis Kėdainių rajono miestelis nuo prieškario buvo su jais siejamas, o fermentuoto sūrio vardas „Šėta“ tapęs kone bendrinis. Senosios tradicijos tapo paveldo vertybe. Dabar Šėtą garsina stiprūs aplink ją besitelkiantys ūkiai. Šio krašto žemės trauka ypatinga – žagrės čia imasi net savoje profesijoje aukštumų pasiekę gydytojai, dailininkai.

Televiziniuose svarstymuose dėl progresinių mokesčių, kuriuos nuo kitų metų siūlo įvesti Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, neliko nepastebėta jo vešli santaklausiška barzda, kurią parlamentaras žadėjo nusiskusti, kai mokesčių reforma pagaliau bus įgyvendinta. Ne vien ši įvaizdžio detalė kelia įtarimą, kad dėl progresinių mokesčių sukeltas šurmulys labiau susijęs su rinkimais, o ne su biudžeto papildymu.

Įpusėjus rudeniui Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukė daugiau kaip 94 tūkst. paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. Paraiškas gauti išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus pateikė daugiau kaip 136 tūkst. ūkininkų.

Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą įvardija kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, ne vien tik gy­ve­ni­mą be ligų ar negalavimų. Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemai išleidžiama milijardai eurų, ta­čiau ar esame sveika tauta? Ar ne per daug susikoncentravome į pasekmes, t.y. gydymą, o per mažai dė­mesio skiriame ligų prevencijai bei sveiko gyvenimo būdui, apimančiam ir mitybą. Sveikas maistas ir mi­­tybos įp­ročiai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Juk net 43,7 proc. lietuvių mityba sudaro prielaidas pa­­didėti cho­lesterolio kiekiui kraujyje, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas – vieną pagrindinių mirties prie­žasčių.

Ir pacientų, ir gydytojų organizacijos sutaria, kad reikia gydyti ligos priežastis, o ne pasekmes. Tačiau ar esame pasislinkę nuo kalbų prie darbų?