Prieš porą savaičių Seimas, dalyvaujant mažiau kaip trečdaliui Seimo narių, po pateikimo pritarė drastiškam pajamų mokesčio didinimui nuo 15 iki 40 proc., o Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas pasiūlė apriboti Prezidentės galias, atimant iš jos Konstitucijoje įtvirtintą generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo funkciją. Per vieną savaitę du antikonstituciniai įstatymai – per daug net Lietuvai.

Kas atsitiko parlamentarams? Vienas aiškiai antikonstitucinio įstatymo autorius yra atvirai komunistuojantis buvęs profsąjungų veikėjas ir į K.Marxą bei F.Engelsą ne tik vidumi, bet ir išore norintis būti panašus so­cial­demokratas A.Sysas, kitas – jokio teisinio dar­bo praktikos neturintis, bet vis tiek save teisininku laikantis J.Sabatauskas.

Pastarojo asmenines teisinės karjeros ambicijas, matyt, pakurstė problemų su teisėsauga turintys parlamentarai, kurie trokštų J.Sabatauską matyti generalinio prokuroro kėdėje ir taip įgyvendinti seną politikų svajonę turėti generalinį prokurorą, kurio kandidatūrą ir įsipareigojimus kolegoms būtų galima įtraukti ir į valdančiosios koalicijos sutartį. Tuomet į koalicijos sutarties slaptuosius proto­kolus būtų galima įtraukti susitarimus, ko­kius ikiteisminius tyrimus politikas nutrauks, ko­kius pradės.

Tai, kad tokiame Seimo antikonstituciniame apsvaigime nėra atsitiktinumo, rodo ir neseniai paskelbtas grupės teisės mokslininkų atliktas tyrimas „Krizė, teisės viešpatavimas ir žmogaus teisės“. Teisininkai siekė atsakyti į sudėtingą klausimą: kokią įtaką krizė ir jos įveikimo priemonės padarė Lietuvos teisinei sistemai, teisės viešpatavimui ir žmogaus teisėms, visuomenės teisinei sąmonei, kaip ji kei­tė tiek visuomenės elito, tiek kitų jos sluoksnių teisinį mentalitetą?  Ar per sunkmetį ne­buvo atsisakyta visuotinai pripažintų teisės viešpatavimo ir žmogaus teisių apsaugos standartų?

Atliekant tyrimą buvo surengta reprezentatyvi kiekybinė visuomenės ir tam tikrų jos grupių apklausa, kuri turėjo padėti nustatyti krizės sukeltus teisės (subjektinių teisių, teisėtų lūkesčių, teisinių institucijų funkcionavimo) suvokimo pokyčius. Tyrimas atskleidė, kad daugeliui apklaustųjų atrodo, jog buvo pažeistos jų teisės, ypač ekonominės ir socialinės, be to, padaugėjo Konstitucijos pažeidimų, o valstybė nesirengė apsaugoti žmonių nuo neigiamų krizės padarinių. O jei ir bandė apsaugoti, tai nesilaikė tokių pamatinių teisės principų, kaip visų asmenų lygybės principas.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas D.Žalimas „Veide“ priminė, kad finansų krizės metais situacija buvo sudėtinga, o taikytos teisinės, įstatymų pakeitimo priemonės – būtinos ir pagrįstos. Tačiau statistika rodo, kad iš KT apskųstų antikrizinių A.Kubiliaus Vy­riau­sy­bės sprendimų nuostatų neprieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos net 94, arba 65 proc.

Taigi, nors dauguma nuostatų neprieštaravo Konstitucijai, Seimo teisėkūros brokas sunkmečiu akivaizdus – trečdalis apskųstų KT įstatymų normų pripažintos antikonstitucinėmis.

2008 m. pabaigoje Seimas pakeitė daug mokesčių įstatymų ir įvedė naujų mokesčių, taip pat apribojo įvairius finansinius įsipareigojimus. Vadinamieji antikriziniai įstatymai buvo pavadinti naktine reforma. Drastiškos ir staigios permainos buvo pristatomos kaip vienintelės teisingos, neturinčios alternatyvų.

Naktiniai mokesčiai, KT apskųstas 2009 m. valstybės biudžetas ir su juo susiję įstatymai buvo pripažinti neprieštaraujančiais Kons­ti­tu­ci­jai. Todėl Lietuvoje nei versle, nei viešajame sektoriuje dirbantys piliečiai negali jaustis saugesni. Jiems per naktį gali būti smogta naujais mokesčiais.

Galimas teisininkų luomo, teismų patarnavimas politikams, jų sprendimų neteisėtas įteisi­nimas yra būdingas totalitariniams režimams. Vienas tokių antidemokratinių, teisės vieš­patavimo principą paminančių pavyzdžių yra Rusijos Konstitucinio Teismo Krymo aneksijos, kaip neprieštaraujančios tarptautinės teisės principams, pripažinimas.

Įvertindamas per krizę priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai KT sukūrė konstitucinę doktriną, pagal kurią, atsižvelgiant į konstitucinį atsakingo valdymo principą, valstybės biudžeto projektas turėtų būti pradedamas rengti iš anksto, kad kilus reikalui būtų įmanoma laiku priimti reikiamas minėtų įstatymų pataisas.

Nuo šių reikalavimų galėtų būti nukrypta tik ypatingomis aplinkybėmis, jei tai pateisinama svarbiu viešuoju interesu. Seimas priėmė 2009-ųjų valstybės biudžeto įstatymą, o vėliau, šiam dar neįsigaliojus, kitus įstatymus, turėjusius įtakos 2009 m. valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiui, reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčiusią padėtį ir siekdamas užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą ir neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui.

Todėl, nors Seimas ir nukrypo nuo konstitucinio reikalavimo įstatymų, turinčių įtakos valstybės pajamoms ir išlaidoms, pakeitimus priimti prieš Seimui tvirtinant valstybės biudžetą, nepažeidė valstybės biudžeto įstatymo priėmimui iš Konstitucijos 69 str. 1 dalies, 131 str. 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Nors KT ir pripažino, kad nukrypimas nuo minėto konstitucinio reikalavimo gali būti konstituciškai pateisinamas tik tada, kai itin sunki ekonominė, finansinė padėtis valstybėje susidaro staiga ir nėra laiko jai pasirengti, pagal Konstituciją netoleruotina tokį nukrypimą teisinti būtinybe priimti skubius sprendimus siekiant suvaldyti ekonomikos krizės padarinius.

KT pripažino, kad įstatymus, turėjusius įtakos 2009 m. valstybės biudžeto išlaidų dydžiui, Seimas priėmė reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčiusią padėtį ir siek­damas užtikrinti svarbų viešąjį interesą – ga­rantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti su­sidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui.

Šiuo konstituciškai svarbiu tikslu, nusvėrusiu asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie tam tikrus apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo ir lėmusiu skubių sprendimų mažinti valstybės biudžeto išlaidas būtinybę, buvo pateisintas nukrypimas nuo konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatiolegis. Taigi KT šiuo atveju nematė politikų veiksmuose pažeidimų ir pripažino, kad nors nuo šio konstitucinio reikalavimo ir buvo nukrypta, konstitucinis teisinės valstybės principas nepažeistas.

Tyrimui vadovavęs ilgametis KT pirmininkas, dabar EŽTT teisėjas prof. E.Kūris džiaugiasi, kad Lietuvos valstybė krizės laikotarpiu elgėsi teisiškai pakankamai civilizuotai, bet pripažįsta, kad viešosios valdžios sprendimų expostfacto aprobavimo apraiškų esama ir Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje (LR KT 2013-02-15 nutarimas byloje „Dėl naktinių mokesčių“).

Ar šis fenomenas yra ir tendencija, o jei taip – kokio dydžio? Pasak E.Kūrio, tai dar neatsakytas klausimas. Pradedant tyrimą buvo daroma prielaida, kad galbūt taip. Tačiau tai tik prielaida, kurią reikėjo patvirtinti arba paneigti. Užbėgant į priekį pasakytina, kad atlikus tyrimą ta prielaida buvo patvirtinta tik iš dalies, kur kas mažiau, nei galbūt kai kas tikėjosi.

Tyrimo išvadose tvirtinama, kad tiek teisininkams, tiek visai visuomenei vienas didžiausių laimėjimų yra tai, jog visuotinai pripažinti teisės standartai nebuvo pažeminti tiek, kad nebebūtų pagrindo kalbėti apie Lietuvą kaip apie valstybę, kurioje įsitvirtinęs teisės viešpatavimas.

Nors tyrime akivaizdžiai neproporcingai didelis dėmesys sutelkiamas į viešųjų finansų taupymą ir prisiimtų biudžetinių įsipareigojimų karpymą. Kaip jau būdinga KT, beveik visiškai nutylima ir ignoruojama, kokių teisinių ir ekonominių pasekmių naktiniai mokesčiai sukėlė privačiam verslui ir jame dirbantiems piliečiams.

Paskelbus naktinės reformos įstatymus privačios bendrovės jau buvo sudariusios kitų metų veiklos biudžetus, prisiėmusios įsipareigojimų darbuotojams, partneriams, bankams, kurių jau negalėjo atsisakyti, nes jų atsisakymas buvo susijęs su didelėmis netesybomis, išeitinėmis išmokomis ir kitokiomis nepakeliamomis finansinėmis sąnaudomis.

Lietuvoje formuojasi tokia teisinė kultūra, kurioje pabrėžiami viešajame sektoriuje veikiančių asmenų subjektinių teisių ir teisėtų lūkesčių suvaržymai bei jų kompensavimo mechanizmai.

Kita vertus, pozityvumu reikėtų laikyti tai, kad teisės mokslininkai pripažįsta ir pagrįstai bei įtikinamai argumentuoja, jog tam tikri iš ikikrizinio laikotarpio teisės reguliavimo kylantys lūkesčiai ir ginamos subjektinės teisės iš naujo reflektuojami kaip pernelyg dideli, nepagrįsti, taigi ir teisės priemonėmis koreguotini.

Nors tyrime tvirtinama, kad griežta taupymo politika nebuvo tik Lietuvai būdinga išimtis, nutylima, jog naktinė reforma, pakeitusi visą šalies mokesčių sistemą per vieną naktį, neleidžiant verslui prie jos prisitaikyti, yra unikalus premjero A.Kubiliaus politinis sprendimas. Paskelbtas  tyrimas yra vertingas, nors jame ir pripažįstama, kad teisiškai naktinių mokesčių reiškinys pripažįstamas kaip atitinkantis teisės viešpatavimo principą ir tinkamai užtikrinantis žmogaus teises tik ypač sudėtingomis krizės sąlygomis.

Kita vertus, iš solidžios teisės mokslininkų komandos buvo galima tikėtis ir gilesnio žvilgsnio į tai, ar tikrai 2008 m. ekonominė re­ce­sija Lietuvoje buvo antikonstitucinio elgesio ir tam tikrų problemų Konstitucijoje pasekmė ar/ir priežastis.

Valstybės biudžeto projekto rengimas ir tvirtinimas sutampa su Seimo rinkimais ir naujos Vyriausybės sudarymu. Šios aplinkybės nei teisės mokslininkai savo tyrime, nei politikai nekritikuoja ir neabejoja, nors kas ketveri metai naują biudžetą rengia ne ta Vyriausybė, kuriai teks jį vykdyti, ir tvirtina ne ta Seimo dauguma.

Kadangi nauja valdžia neturi galimybės ko nors tokiame biudžete pakeisti, vienintelis būdas naujai Vyriausybei reaguoti į jos kitaip suvokiamą ekonominę realybę yra naktiniai mokesčiai. Todėl konstitucine prasme, kai pagal Konstitucijos 130 str. valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos, yra rimta problema esant ne tik ypatingoms ekonominėms situacijoms. Ji priklauso ir nuo politikų požiūrio į realią ekonominę situaciją, jos vertinimo.

Atsižvelgdama į išaugusią valstybės skolą, prastą demografinę situaciją, negausų į didelę pridėtinę vertę orientuotą verslą, bet kuri atsakingesnė ir blaiviau perspektyvas vertinanti politinė jėga bet kada gali pranešti apie artėjančią krizę ir imtis naktinių reformų.

Nors KT pripažino, jog reikėjo imtis skubių priemonių, ir tuo pateisino vacatiolegis principo pažeidimą, bet liko neįvertinta, koks buvo tokio teisės viršenybės principo pažeidimo ekonominis efektas ir būtinybė. Kokios pasekmės būtų sukeltos valstybei, jei vis dėlto būtų laikomasi teisės ir išsaugomas 6 mėnesių terminas mokesčių įstatymams pakeisti. Juolab kad krizės laikotarpiu valstybės skola išaugo net 20 mlrd. Lt, bet taip ir nebuvo atlikta jokių reikšmingų viešojo sektoriaus valdymo reformų.

Teisės viršenybė pirmiausia reiškia žmogaus teisių gerbimą ir jų užtikrinimą bei apsaugą nuo politinio voliuntarizmo. Buvo galima tikėtis, kad naktinė mokesčių reforma bus pagrindinis paskelbto tyrimo objektas. Bet tai nėra tyrimo pagrindinė dalis.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 str., taisyklė, kad mokesčių įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimams netaikoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra alternatyvių būdų priimti sprendimą dėl susidariusios padėties.

Nors KT pabrėžė, kad ši bendros taisyklės išimtis negali būti taikoma plačiai, iš esmės kei­čiant visą mokesčių sistemą, bet praėjusios sa­vaitės parlamentaro A.Syso raudonasis de­maršas dėl drastiško pajamų mokesčio padidinimo rodo, kad Seimas vėl  piktnaudžiauja šia išimtimi ir sukelia verslui bei piliečiams sunkių pasekmių, pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, nors apie sunkmetį šiandien nekalbama.

Pamirštama tai, ką KT išdėstė savo nutarime, atrišusiame politikams rankas įvesti naujus mokesčius verslui ir piliečiams per naktį.

Pagal šią sunkiai su teisės viršenybės principu derančią konstitucinę nuostatą, jeigu tokių įstatymų pakeitimais būtų nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, turėtų būti paisoma konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatiolegis, t.y. turėtų būti paliekama pakankamai laiko iki tų pakeitimų įsigaliojimo (taikymo pradžios), kad suinteresuoti asmenys galėtų jiems tinkamai pasirengti.

Darant valstybės biudžeto pajamoms lemiamą įtaką turinčių mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant) tai ypač svarbu, nes tinkama vacatiolegis mokesčių teisės srityje yra svarbi garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas.

Taigi rengiant valstybės biudžeto projektą, taip pat jį svarstant, be kita ko, turėtų būti įvertinama ir tai, ar prieš jį tvirtinant Seime nėra būtina padaryti atitinkamų mokesčių, kitų įstatymų, turinčių įtakos valstybės pajamoms ir išlaidoms, pakeitimų, kurių įsigaliojimui būtų taikytinas konstitucinis tinkamos vacatiolegis reikalavimas.

Teoriškai viskas labai gražu, bet praktiškai Seime turime komunistuojantį A.Sysą ir jo raudonojo žygio dalyvius, kuriems nusispjaut į mokesčių mokėtojų teisėtus lūkesčius.

Bet šalies teisinio mentaliteto formavimas tęsiasi. Viena vertus, vertinat pagal raidę, tik teisiniu požiūriu, ir šiandien tebegyvename krizės laikais. Mat iki šiol nei Seimas, nei Vyriausybė nėra išleidę jokio teisės akto, kuriame būtų oficialiai konstatuota, kad krizė jau pasibaigusi. Todėl Seimas yra laisvas priimti bet kokius įstatymus, vadovaujantis per krizę sukurta konstitucine doktrina, kad tai yra būtina krizei įveikti.

Prieš porą savaičių Seime pateikti įstatymų projektai rodo, kad tokia minkšta teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu KT konstitucinė jurisprudencija yra klaida arba tiesiog per ankstyva, atsižvelgiant į atsilikusią mūsų politikų teisinę brandą. Todėl gali atsitikti taip, kad politikai pasinaudos ja savo asmeniniams interesams įgyvendinti.

Daugumai šalies politikų Vakarų teisės tradicija – vis dar sunkiai suvokiamas dalykas. Todėl Seimas du kartus atmetė Prezidentės teikiamą šalies generalinio prokuroro kandidatūrą, net nepateikdamas motyvų. Tai panašu į Abiejų Tautų Respubliką pražudžiusį liberum veto principą.

Vakarų tradicijoje teisė yra viršesnė už po­li­tinę valdžią. Senojoje Europoje teisė nebuvo su­bordinuota politinei valdžiai net viduramžiais. Valdovai turėjo teisę leisti įstatymus, bet jie turėjo ir pareigą jų laikyti patys, ir laikėsi. Be­lieka apgailestauti, kad mūsų politikoje vy­rauja teisinis neraštingumas, ir tikėtis stebuklo, kad laikui bėgant tai pasikeis ir savi partikuliariniai interesai nebus iškeliami aukščiau bendruomenės interesų. Tik tada galėsime tei­sėtai laikyti save Vakarų civilizacijos dalimi.