2016 Kovo 04

Veido archyvas

Aukštos įtampos prekybos tinklai

veidas.lt

Žilvinas Marcinkevičius / BFL / A.Ufarto nuotr.

Verslininkų grupė, vis dar populiariai vadinama „Vilniaus prekybos“ dešimtuku, kažkada susibūrė iš dviejų šeimų atžalų ir jų draugų. Dešimtuko sudėtis nuolat keitėsi, o dabar ir vienas pagrindinių veikėjų – Žilvinas Marcinkevičius pranešė pasitraukiantis. Jis parduoda su šia grupe siejamas akcijas. Jas įsigyja visiems grupės akcininkams priklausanti bendrovė „Bertona Holdings Limited“. Sandoris apima visas grupės įmones, kurių didžiausias investuotojas yra Nerijus Numavičius, ir turėtų būti užbaigtas iki šių metų balandžio vidurio.

Pateikiame Arūno BRAZAUSKO pernai rašytą straipsnį apie šią verslo grupę. Tarp turtingiausių Lietuvos asmenų patenka visas UAB „Vilniaus prekyba“ (VP) dabartinių savininkų septynetas: Nerijus Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Vladas Numavičius, Gintaras Marcinkevičius, Mindaugas Bagdonavičius, Ignas Staškevičius.

Kada jie visi paskutinį kartą sėdėjo prie vieno stalo, kokius sprendimus kartu aptarė ir priėmė? Tai klausimai ne vien iš vadybos, bet ir iš teisės srities. Nors šis bei tas prasimuša į viešumą, daugumą dalykų dengia konfidencialumo skraistė.

Rašant apie turtus ir jų savininkus sunku įsprausti tokias sąvokas kaip turtuolių nelygybė, jų tarpusavio socialinė atskirtis. Vis dėlto, kad ir kaip dėliotume buvusio dešimtuko pavardes, skaičiai yra skaičiai: 10 yra 10 kartų daugiau už 1. N.Numavičiaus valdomas turtas („Veido“ duomenimis, 1,1 mlrd. eurų) yra maždaug 9 kartus didesnis už M.Marcinkevičiaus, trečiojo turtingiausio VP savininko, turtus (140 mln. eurų).

Žinoma, patys savaime šie dalykai dar nėra priežastys, dėl kurių du akcininkai negalėtų spręsti ginčų derybomis.  Tačiau VP savininkai bendrauja tarp savęs ne vien telefono skambučiais, bet ir teismo ieškiniais.

Akcininkas, tačiau „netiesioginis“

Informacija apie  teisinį ginčą tarp VP ir jos akcininkų sąraše nurodyto M.Marcinkevičiaus gal suprantamesnė teisininkui, o skaitytojas temato šmėžuojančias pavardes ir juridinių asmenų pavadinimus, vargiai suprasdamas, kas yra ko savininkas.

VP, kaip teigia šios bendrovės tinklalapis, dabar yra holdingo bendrovė, per kitas subholdingo bendroves valdanti mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Akcininkai į šią bendrovę įnešė turimas įvairių kitų įmonių akcijas.

Š.m. gegužę sužinojome, anot VP formuluotės, kad buvęs VP dešimtuko narys M.Marcinkevičius stabdo prekybos centrų „Akropolis“ Lietuvoje ir užsienyje pardavimo sandorį, nes pats norėtų juos įsigyti. Konfliktas kilo dėl to, kad VP siekė perimti UAB „Akropolis LT“ valdančių įmonių akcijas iš jų savininkės – Maltoje registruotos bendrovės „Relvit LTD “.

Būdamas „Relvit“ akcininku M.Marcinkevičius iš VP pareikalavo esminės informacijos apie sandorį. Rapyros dūrius primenantys teisiniai veiksmai – sandorio stabdymas Maltos teismo sprendimu; maždaug 7,8 mln. eurų vertės M.Marcinkevičiaus turto areštas (tos pačios „Relvit“ iniciatyva pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė); galiausiai šios priemonės panaikinimas Lietuvos teisme –  į viešumą iškilusios ir dar nesibaigusios kovos tarp N.Numavičiaus ir M.Marcinkevičiaus epizodai.

Ginčo esmė: M.Marcinkevičius kaip „Relvit“ akcininkas reikalauja visos informacijos apie sandorį ir galbūt siekia, – tai VP atstovų versija, –  pirmumo teise įsigyti dalį „Akropolius“ valdančių įmonių akcijų, kurias  parduoda (faktiškai, perleidžia) „Relvit“.

VP valdybos narė Diana Dominienė žiniasklaidai yra sakiusi, kad M.Marcinkevičius nėra VP akcininkas, nors rašant šį straipsnį (2015 m. liepos 29 d.) VP tinklalapyje jis buvo nurodytas sąraše: „Akcininkai. Bendrovę netiesiogiai valdo šie fiziniai asmenys…“ – tinklalapio formuluotė, matyt, reikalauja gilesnės filologinės analizės.

Prieš dvejus metus „Veidas“ rašė: „Prekybos centrų tėvu Lietuvoje vadinamas Mindaugas Marcinkevičius šiandien gyvena ledo rituliu, Baltarusijoje plėtojamu prekybos tinklu ir yra vienas didžiausių investuotojų į nekilnojamąjį turtą.

Pravėrus „Mart Inn“ parduotuvės Babruiske, per 200 tūkst. gyventojų turinčiame Baltarusijos mieste prie Berezinos, duris apima keistokas jausmas. Viskas tarsi sava, matyta, lyg būtum Lietuvoje. Toks įspūdis susidaro ne be pagrindo – ši „Mart Inn“ parduotuvė atrodo tarsi baltarusiška „Maximos“ versija.“

Kaip M.Marcinkevičius, 2010 m. pasitraukęs iš UAB „Akropolis Group“ vadovo posto, tapo su N.Numavičiumi per teismus bendraujančiu asmeniu – skyrius iš neparašytos VP dešimtuko istorijos.

Be viso kito, šiuo metu  M.Marcinkevičiui kartu su partneriais priklauso investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo „Lords LB Baltic Fund III“ valdomos 10 parduotuvių Lietuvoje ir Latvijoje. Oficialiais duomenimis, M.Marcinkevičius valdo 15 proc. šio fondo akcijų.

Netiesiogiai valdantis

Pirmasis „netiesiogiai valdančių“ VP sąraše – N.Numavičius. Jis kol kas vienintelis lietuvis, patekęs į žurnalo „Forbes“ pasaulio turtuolių sąrašą. 2014 m., kai pirmąkart ten pasirodė jo pavardė, N.Numavičiaus turtas buvo įvertintas milijardu JAV dolerių. Tiek pat įvertintas ir šįmet.

Tas faktas, kad turtingiausias lietuvis, kuris 2015 m. sąraše užima 1741-ąją vietą, yra per 1681 poziciją ir 14,4 mlrd. dolerių atsilikęs nuo turtingiausio ruso Vladimiro Potanino (60-oji vieta „Forbes“ sąraše), teikia peno bent kelioms svarstymų temoms.

Turtiniai skirtumai tarp doleriais ar eurais sveriamų milijardierių  siekia dešimtis kartų (tiksliau, apie 80 kartų – tiek sąrašo pirmūnas Billas Gatesas turtingesnis už „minimalų“ milijardierių N.Numavičių su milijardu dolerių).

Turtas – palyginti nepastovus dalykas. 2015-aisiais N.Numavičius slinktelėjo 176 pozicijomis žemyn, palyginti su vieta 2014-ųjų sąraše – veikiausiai ne todėl, kad nuskurdo, o dėl to, kad, keičiantis akcijų kainoms, sąrašo milijardieriams jas perkant ir parduodant, kinta jų turto vertė, taip pat ir vieta sąraše.

„Forbes“ skelbia ir konkrečią dieną valdomą turtą – minėtasis V.Potaninas liepos 27 d. turėjo 13,4 mlrd. dolerių – 2 mlrd. mažiau nei sudarant sąrašą (rimčiausia pokyčių priežastis – akcijų kainų svyravimai).

Pasakymas, kad V.Potanino turtas nuo metų pradžios sumažėjo maždaug dviem nerijais numavičiais, skamba kaip pajuokavimas, juolab kad po dviejų dienų, liepos 29-ąją, V.Potaninas, „Forbes“ teigimu, turėjo 200 mln. dolerių daugiau. Pirmasis Lietuvoje 2015 m. būtų 85-as Rusijoje ir stotų greta Jelenos Baturinos, Maskvos eksmero Jurijaus Lužkovo žmonos.

N.Numavičiaus brolis, buvęs VP dešimtuko narys (būtasis laikas nekelia abejonių) Julius Numavičius, irgi pateko į „Forbes“ sąrašą – bet ne kaip turtuolis, o kaip asmuo, paminėtas N.Numavičiaus dosjė. Apie jaunesnįjį brolį  „Forbes“ rašo, kad jis siekia iš VP grupės prisiteisti 150 mln. dolerių. Jau keleri metai J.Numavičius su šeima gyvena JAV, yra investavęs į nekilnojamąjį turtą, medicininės įrangos gamybą, kitas veiklas.

Asmenų, kurie vienu ar kitu metu priklausė VP dešimtukui, jų šeimos narių vieni kitiems pateiktų ieškinių, taikos susitarimų sąrašas – VP dešimtuko istorijos priedėlis. Tokį sąrašą, matyt, dar ilgokai teks nuolat atnaujinti. Kitas priedėlis būtų schema, kurioje pavaizduotos legaliai įsteigtos, teisėtai veikiančios, tačiau iš esmės fiktyvios bendrovės, aplipusios N.Numavičiaus kontroliuojamą VP.

Komentuodami M.Marcinkevičiaus ir N.Numavičiaus ginčą VP atstovai išsakė tokią nuomonę:  įvykdžius sandorį „Akropolio“ grupės įmonių valdymas „iš Maltos persikeltų į Lietuvą“. Tai skamba kiek naivokai – reikėtų svaresnių įrodymų, kad „persikėlimas“ nereiškia tik neišvaizdžios lentelės nukabinimo nuo kokių nors durų Maltoje. Žiniasklaidai būtų smalsu pamatyti ir tą personalą, kuris „Akropolius“ valdo „iš Maltos“ – tikintis, kad tai nėra vien namo sargas.

Draugų sėkmės istorija

Ne kartą žiniasklaidoje viešintos VP ir jos savininkų istorijos sudurstytos iš privalomai skelbiamos dalykinės informacijos, pranešimų spaudai, labai šykščių VP narių pasisakymų ir juos pažįstančių žmonių vertinimų. Informaciją tenka rankioti po trupinį, kadangi, „Veido“ šaltinių teigimu, VP dešimtuką saistė žodinis susitarimas minimaliai bendrauti su žiniasklaida.

Žvelgiant iš laiko ir vertybinės distancijos tai atrodo  būdinga sėkmės istorija, kurios herojai – giminystės ir draugystės saitais susiję žmonės.

Esamų  ir buvusių VP akcininkų kelias į verslo aukštumas bei platumas prasidėjo 1992 m.  anaiptol ne šiltnamio sąlygomis.  Visi jie buvo tuomečio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai – N.Numavičius, I.Staškevičius, jo draugai broliai Ž. Ir G.Marcinkevičiai. Prie draugų jungėsi kiti broliai: J. ir V. Numavičiai, M.Marcinkevičius, ir draugai – M.Bagdovavičius, Renatas Vaitkevičius.

Tai buvo 9 jaunų vyrų kompanija visomis šio žodžio prasmėmis: draugai, giminės, o drauge ir verslininkai. Iš pradžių draugai vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kitomis veiklomis.

VP mažmeninės prekybos imperija prasidėjo nuo 1992 m. įsigytos buvusios alkoholio parduotuvės Vilniuje, kurios nepavykus parduoti kaip nekilnojamojo turto, teko tęsti jos veiklą ir tokiu būdu susikurti starto aikštelę prekybos tinklui – 1994 m. šis jungė jau 7 parduotuves.

Itin sėkmingas privatizuotų cukraus fabrikų perpardavimas atnešė VP per 100 mln. Lt. 1995  m. nusipirkusi Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Pavenčių cukraus fabrikus, VP 1998 m. juos pardavė danų „Danisco Sugar“. Sandoris tada vyko akylai stebint Gedimino Vagnoriaus Vyriausybei, su kuria danų bendrovė siejo lūkesčius monopolizuoti šalies cukraus rinką. Lūkesčiai nepasiteisino dėl vyriausybių kaitos.

Pelnus atnešę „Vilniaus paukštyno“, „Birštono mineralinių vandenų“, Vilniaus mėsos kombinato, „Vilniaus duonos“ akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriai generavo kapitalą, kurį bendrovė nukreipė į mažmeninės prekybos tinklo plėtrą.

Elektra gali nutrenkti

VP savininkai yra patyrę kelias viešųjų ryšių krizes. 2002 m. bendrovė „VP Market“ pasinaudojo PVM įstatymo lengvata, numatančia, jog uždaroji akcinė bendrovė gali susigrąžinti dalį PVM, jeigu tarp jos savininkų yra neįgaliųjų organizacijų. 2002 m. birželį „VP Market“ įsigijo nekilnojamojo turto už 600 mln. litų iš bendrovės „Optimali investicija“, kurios visos akcijos priklausė visuomeninei neįgaliųjų organizacijai „Spindulys“.

2003 m. Finansų ministerija, tuomet vadovaujama dabartinės Prezidentės Dalios Grybauskaitės, pritarė, kad „VP Market“ būtų grąžinta 76,2 mln. Lt PVM. Neįgaliųjų organizacija „Spindulys“ išnyko taip pat greitai, kaip ir susikūrė. PVM grąžinimo istorija sukėlė šurmulį ir tapo akstinu Finansų ministerijai reikalauti, kad būtų panaikintos tokius dalykus leidžiančios PVM įstatymo lengvatos – ką Seimas ir padarė.

2002 m. VP panaudojo savo cukriniu laikotarpiu išbandytą modelį. 1998 m. VP valdytuose  fabrikuose „Kėdainių cukrus“, „Panevėžio cukrus“ buvo įdarbinta neįgaliųjų. Tai davė teisėtą pagrindą mokėti valstybei 44,5 mln. litų mažiau PVM.

Dešimtys milijonų litų, kuriuos VP akcininkai uždirbo iš šios lengvatos, blanksta prieš šimtus milijonų, atitekusių jiems po to, kai 2003 m. pabaigoje privatizavo „Vakarų skirstomuosius tinklus“ (VST). Šie skirstė ir tiekė elektrą Kauno, Šiaulių, bei Klaipėdos regionuose, aptarnaudami per 600 tūkst. klientų.

VP akcininkams priklausanti „NDX energija“ įsigijo VST akcijų už maždaug 700 mln. Lt (77 proc. nupirkta iš valstybės, dalis – iš smulkiųjų akcininkų).

Šie pinigai grįžo VP keliais etapais. 2004 m. pabaigoje VST sumažino įstatinį kapitalą beveik 10 kartų: nuo 405,262 mln. iki 3,718 mln. Lt. Skirtumas – 401,544 mln. Lt išmokėtas akcininkams, kurie dalį gautų dividendų panaudojo dengti paskoloms, paimtoms VST akcijoms įsigyti. 2005–2007 m. VST mokėjo dividendus „NDX energijai“, ir ši susigrąžino tai, ką išleido, pirkdama VST.

VP savininkų devynetas kartu su VST gavo ir dešimtąjį narį – Darių Nedzinską, kuris privatizavus VST tapo šios kompanijos valdybos pirmininku. 2007 m. jis įsiliejo į VP grupės akcininkų gretas.

2006 m. Valstybės kontrolės išvada – VST privatizuoti netinkamai. 2007-aisiais abejonę išreiškė ir Europos Komisija.

Viešosios erdvės audros, sukeltos VST privatizavimo, nesustabdė VP. Buvo žengtas įspūdingas, kartu ir lemtingas žingsnis: 2008 m. gegužę įsteigta bendrovė LEO LT (Lietuvos elektros organizacija) , kurios 38,3 proc. akcijų priklausė  „NDX energijai“, 61,7 proc. – valstybei. LEO LT (taigi VP dešimtukas) deklaravo siekį bendromis valstybės ir privataus verslo pastangomis pastatyti naują atominę elektrinę. Nepaisant akivaizdžios Algirdo Brazausko Vyriausybės ir Seimo socialdemokratų paramos LEO LT, jungtinėmis Seimo opozicijos ir visuomenininkų bei kai kurių verslo grupių pastangomis ši kompanija buvo, vaizdžiai kalbant, išstumta iš žaidimo ir statybų aikštelės. Procesą pagreitino tai, kad po 2008 m. rinkimų Seime buvo daugiau LEO LT oponentų – juolab Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje.

2009 m. rugsėjo 4 d. Seimo dauguma balsavo už LEO LT bendrovės likvidavimą. Tų pat metų gruodį Energetikos ministerija ir „NDX energija“ pasirašė sutartį dėl pastarosios pasitraukimo iš LEO LT.  Buvo pasirašytas restitucinis susitarimas, kuriuo valstybei sugrąžinamos visos „NDX energijos“ turėtos VST akcijos, o „NDX energija“ atgavo į LEO LT įstatinį kapitalą įdėtą įnašą – 680 mln. Lt.

„Bent mano asmeniniu įsitikinimu, tai iš tikrųjų yra visiška nesėkmė. Šis projektas nedavė jokios naudos, tik daug žalos. Mes patys, matyt, dar ilgai analizuosime, kodėl taip įvyko ir ką galėjome padaryti kitaip“, – LEO LT byrėjimo metu sakė dažnai žiniasklaidoje šmėžuojantis VP dešimtuko balsas ir veidas I.Staškevičius.

Ir dabar internete galima surasti veikiantį  „NDX energija“ tinklalapį (http://ndxenergija.lt/) su trumpa informacija: „Bendrovės savininkai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Bendrovėje dirba trys darbuotojai.“  Kaip ir „NDX energija“, tuo pačiu adresu Vilniaus Ozo g. registruota bendrovė NDX. Ji prisistato: „NDX, UAB yra holdingo bendrovė, valdanti ir plėtojanti įmones, užsiimančias suaugusių žmonių, kūdikių maisto bei gyvūnų maisto gamybos ir prekybos verslais. NDX grupės vykdomų verslų geografija apima Švediją, Lenkiją, Čekiją, Baltarusiją, Lietuvą, Slovakiją ir kitas Europos bei Azijos šalis“ (http://www.ndx.lt/).

Už lakoniško prisistatymo – iš valstybės už faktiškai nacionalizuoto VST pinigų kelias: 680 mln. Lt buvo investuoti Lenkijoje perkant maisto produktų gamintojų „Mieszko“, „Mispol“ akcijų. Be to, „NDX energija“ valdė Lietuvos ir Lenkijos kelių bei tiltų tiesybos įmonių grupės „Tiltra Group“  akcijų.

Susitelkti ar išsiskirstyti?

Esama nuomonės, kad būtent LEO LT žlugimas paskatino VP dešimtuko byrėjimą. Dešimtukui artimesni šaltiniai tikina, kad į LEO LT VP akcininkai žiūrėjo kaip į vieną iš daugelio projektų, o trinties tarp akcininkų priežastys susijusios su N.Numavičiaus pasipriešinimu kai kurių akcininkų siekiui pasiimti savo dalis ir plėtoti nuosavus verslus. Vis dėlto „Veido“ kalbinti šaltiniai pripažįsta, kad LEO LT laikotarpis buvęs ypač psichologiškai nelengvas dešimtuko šeimų nariams. Mat į visuomenės dėmesio centrą patekusias žmonas, gyvenimo drauges, vaikus irgi saistė šeiminis įsipareigojimas teikti apie save kuo mažiau informacijos.

Be minėto J.Numavičiaus, dešimtuko sąraše neliko nuo pat pradžių jame buvusio R.Vaitkevičiaus, kuris 2011 m. pardavė turėtas VP akcijas. Po LEO LT likvidavimo greitai kitomis veiklomis užsiėmė ir D.Nedzinskas.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...