"Veido" archyvas

Paradoksas – Lietuvos restoranai patiekalų kainomis jau ėmė konkuruoti su kavinėmis. Daugėja aukštos klasės restoranų, kuriuose pietus galima pavalgyti už 12–16 Lt, nors anksčiau kainos juose buvo du ar net tris kartus didesnės.

Ar galėtumėte patikėti, kad “Naručio” restorane, pačioje Vilniaus širdyje, papietausite už 14 Lt, o puikiame restorane Kaune, esančiame šalia Muzikinio teatro, “Miesto sodas” dar pigiau – vos už 8 Lt. Viešojo maitinimo rinkai susitraukus 20–40 proc., bent jau dėl dienos pietų aukščiausios klasės restoranai ima konkuruoti nebe tarpusavyje, o su kavinėmis.

Kas už tokią kainą siūloma

Už minėtus 14 Lt penkių žvaigždučių viešbučio “Narutis” restorane, tarkime, pirmadieniais, galima gauti lėkštę svogūnų sriubos su parmezano sūriu ir skrebučiu, keptų naminių dešrelių su troškintais kopūstais ir bulvių koše bei stiklinę duonos giros. Jei mokėsite 19 Lt, jums pasiūlys ukrainietiškų barščių su “pampuška”, salotų su fitakio sūriu ir šviežių pomidorų padažu bei vandens su citrina užsigerti.

Ir tokios kainos už pietus restoranuose – ne išimtis, o kasdienybė. Šiandien kompleksinius pietus siūlo jau beveik visi restoranai. Pavyzdžiui, “Neringos” restorane pietums galite rinktis lęšių sriubą su antiena ir befstrogeną arba lietinius su obuoliais ir pomidorų salotas su mocarela. Ir už visa tai – ne 30–50 Lt, o tik 15 Lt.

Kitas restoranas “Steak House Helios” turi parengęs specialų valgiaraštį, kuriame dvi grupės patiekalų – už 15 ir už 19 Lt. Sriubos, karštieji mėsos patiekalai, žuvis, vegetariški skanumynai. Iš šio valgiaraščio pagal savo skonį ir įpročius pietus galite susikomplektuoti patys.

O jei mėgstate kinų maistą, “Drakono liepsna” siūlo pietauti už 12,99 Lt. Į šį pasiūlymą įeina sriuba, karštas patiekalas ir gėrimas. Žinoma, tai ne aukščiausios klasės restoranas, bet vis tiek neblogai.

Jei domina dar mažesnės kainos, galite užsukti į “Carskoje selo”, kuris irgi siūlo du pietų variantus – už 9,99 ir 12,99 Lt. Beje, už tokią kainą netgi sostinės centre dabar įmanoma papietauti daugelyje žemesnės klasės restoranų, kavinių ar aludžių, tokių kaip “Gangster’s”, ir picerijų.

Kaip restoranai taupo

Suprantama, kad paprastesnės kavinės ar picerijos pasispaudė ir rado vidinių rezervų, kurie leidžia sumažinti patiekalų kainą kartais net dvigubai (nes kadaise jos buvo neadekvačiai didelės). Vis dėlto norisi pritarti Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentei, kuri stebisi, kaip už pietus prašant 8–12 Lt pavyksta ir klientų nenuvilti, ir patiems išsilaikyti. Tačiau sutikite – prie aukštos klasės restorano pamačius iškabą, kviečiančią pietauti už keliolika litų, darosi neramu ar bent jau nesuprantama. Juoba kai žinai, jog vakarienė čia kainuoja kelias dešimtis ar net per šimtą litų.

“Ateikit paragauti”, – drąsiai siūlo “Graf Zeppelin” direktorius Laurynas Varkauskas ir priduria, kad šiame restorane dienos pietūs gaminami iš tų pačių produktų, kaip ir valgiaraščio patiekalai. Skirtumas tik tas, kad dieną gausite mažesnę porciją. Tiesa, dera pabrėžti, kad “Graf Zeppelin” yra vokiškas restoranas, o tie, kurie lankėsi Vokietijoje, žino, kokį maisto kiekį tenykščiai žmonės gali sudoroti. Tiesa, ponas Laurynas pastebi, kad lietuviai irgi mėgsta pavalgyti – retam porcija pasirodo neįveikiama.

“Drakono liepsnos” savininkė Miroslava Slipiko irgi neslepia, kad išsirinkę maistą iš valgiaraščio porciją gausite gerokai didesnę. Deja, tuomet vidutinė patiekalo kaina persiris per 30 Lt.

Visų restoranų atstovų tvirtinimu, stengiamasi, kad dienos pietų porcijos būtų ne per mažos. “Norime, kad žmonės išeitų pavalgę”, – sako “Neringos” restorano vadybininkė Agnė Baradinskaitė.

Tad čia kyla klausimas, kokių vidinių rezervų surado aukščiausios klasės restoranai, kad dabar klientus gali maitinti kone už paprastos kavinės kainą. “Turime parengę specialų dienos pietų valgiaraštį”, – paaiškina “Naručio” direktorius Augustinas Barauskas. Iš tiesų, atidžiai pasižiūrėjus, nė vienas geras restoranas per pietus nesiūlo to, ką siūlo vakarienei, o “Narutis” netgi patalpų nepainioja: dienos pietus galite valgyti lauko kavinėje arba rūsyje, bet jei prisėdote vidiniame restorane, piniginę teks plačiai atverti.

“Iš tiesų didžiąją dalį patiekalo kainos lemia produktų savikaina, – atskleidžia restorano “Steak House Helios” savininkė Rita Stankevičienė. – Iš pigesnių produktų ir patiekalai pigesni”.

Dar viena paslaptis, kaip sutaupyti – garnyrai. Brangu gūžinės salotos, gražgarstės, pomidorai, agurkai, virtos šviežios bulvytės. Pigu – kopūstai, burokėliai ir morkos.

Taigi dienos pietų valgiaraštyje paprastai ir siūlomi patiekalai, kurių savikaina nėra didelė – silkė, balandėliai, varškėčiai, makaronai, kiauliena ar menkė. O lašišos, jautienos išpjovos ar avienos šašlyko per dienos pietus tikėtis neverta.

Vis dėlto aukščiausios klasės restoranų šeimininkai pabrėžia: nors dienos pietų patiekalai bus paprastesni, bet vis tiek geri ir skanūs. “Esame nusprendę, kad konkuruosime kokybe, – tikina A.Barauskas ir priduria: – Krizė atvėrė ir vieną privalumą – už tokią pat kainą dabar įmanoma gauti geresnių produktų ir patiekalų”.

Geriausia savireklama

Čia kyla klausimas, kas verčia geriausius restoranus konkuruoti dėl dienos pietų, juk kažin ar 13 Lt išgelbės jų verslą. “Vasara mums blogiausias metas. Juk “Steak House Helios” yra antrame pastato aukšte, o žmonės nori sėdėti lauke. Todėl esame priversti suktis ir gundyti klientus”, – tikina R.Stankevičienė.

“Jei nesitaikysi prie rinkos, neturėsi svečių”, – antrina A.Barauskas ir priduria, kad skaniai papietavę žmonės neretai ateina pavakarieniauti ir dar svečių atsiveda.

Minčiai, kad dienos pietūs – geriausia savireklama, pritaria ir daugelis kitų kalbintų restoranų vadovų. Dauguma jų minėjo ir dar vieną aspektą: už pietus prašysi 30 ir daugiau litų, per dieną sulauksi dviejų klientų, už dienos pietus prašysi 12–18 Lt, per dieną sulauksi keliasdešimties klientų. Ir tuo viskas pasakyta.